Sociologija ir antropologija (anglų k. - Sociology and Anthropology)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Programos tikslas - rengti kvalifikuotus sociologus, gebančius analizuoti įvairių visuomenės institucijų socialinius procesus, pritaikant tarpkryptines sociologines, antropologines bei komunikacines žinias, identifikuoti socialiai sukonstruotas visuomenės problemas, parinkti praktines priemones toms problemoms spręsti ir taikyti šias žinias įvairiose praktinių iššūkių srityse, vadovaujantis mokslo etikos principais.
Studijų rezultatai:
Programos absolventas gebės:
1.Analizuoti ir pritaikyti šiuolaikines sociologijos, antropologijos ir komunikacijos teorijas visuomenės ir įvairių jos sričių tyrimų bei šiuolaikinių problemų analizei.
2. Kritiškai stebėti, analizuoti ir vertinti šiuolaikinę visuomenę, joje kylančias kultūrines ir socialines bei tarpkultūrinės komunikacijos problemas nacionaliniu ir globaliu lygmenimis, naudojantis sociologiniais analizės metodais.
3. Taikyti teorines žinias identifikuojant ir analizuojant socialinius klausimus bei ieškant optimaliausių praktinių visuomenės socialinių, antropologinių ir komunikacinių problemų sprendimų.
4.Apibūdinti socialinių tyrimų metodologijos principus, gebėti vertinti, apibendrinti ir komentuoti skirtingų socialinių tyrimų strategijų sprendinius sociologinių, komunikacinių ir antropologinių problemų sprendimui.
5. Gebės planuoti ir atlikti tarpkryptinius sociologijos ir antropologijos arba sociologijos ir komunikacijos tyrimus, rinkti, analizuoti ir interpretuoti duomenis, naudojant kiekybinius ir kokybinius socialinių tyrimų metodus konkrečiame tyrimų lauke.
6.Taikyti skirtingus socialinių duomenų analizės metodus, statistinės analizės programas ir įrankius analizuojant socialinius duomenis, planuojant ir įgyvendinant socialinius visuomenės problemų analizės projektus.
7.Taikyti antrinius duomenų šaltinius socialinių problemų analizėje (statistinė informacija, duomenų rinkiniai ir kt.), aiškiai ir kvalifikuotai pristatyti rezultatus praktikų auditorijai.
8. Valdyti informacinio raštingumo įgūdžius ir naujausias informacines technologijas tarpkryptiniuose sociologijos ir komunikacijos ar sociologijos ir antropologijos projektuose.
9. Gebėti profesionaliai bendrauti profesinėje aplinkoje ir su žmonėmis, kurie nėra profesinės srities ekspertai, bei dirbti komandoje, organizuojant asmeninę ir grupių veiklą, vidaus ir išorės komunikaciją pritaikant tarpkryptines sociologijos ir komunikacijos ar sociologijos ir antropologijos žinias.
10. Inicijuoti, rengti ir įgyvendinti įvairius tarpkryptinius sociologijos ir komunikacijos ar sociologijos ir antropologijos projektus praktinių problemų sprendimui organizacijose.
11. Kūrybiškai, sistemingai, kritiškai mąstyti ir atsakingai elgtis, atsižvelgiant į darnaus vystymosi principus ir laikytis pagrindinių socialinių tyrimų etikos, mokslinio pagrįstumo ir objektyvumo principų.
12. Suprasti tarpkultūrinius skirtumus, susijusius su vertybių, suvokimo, elgesio ir komunikacijos skirtumais sprendžiant tarpkryptines sociologijos ir komunikacijos ar sociologijos ir antropologijos problemas.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Mokymosi ir mokymo veiklos organizuojamos taip, kad padėtų studentams suvokti mokymosi tikslą, planuoti, vertinti ir reflektuoti mokymosi procesą, pažangą ir pasiekimus. Taikomi studijų metodai apima individualius ir grupinius projektus, probleminių situacijų sprendimą, atvejo studijas ir analizes, kritinę literatūros analizę, dokumentų analizę, vaizdo medžiagos analizę, teminius debatus, diskusijas, focus grupės diskusiją, laboratorinių darbų atlikimą, bendradarbiavimu grįstą veiklą mažose grupėse, kritinę refleksiją, tyrinėjimu grįstą mokymąsi bei veiklos tyrimo elementus ir kt. Skiriamas laikas studentų konsultacijoms, kurių tikslas – individualiai ar grupėse išsiaiškinti kilusius klausimus, konsultuotis dėl savarankiškų užduočių atlikimo. Interaktyvios paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, praktinė veikla, savarankiškas individualus ir grupinis darbas skatina studentus aktyviai mokytis, susieti įgytas naujas žinias su praktika ir išbandyti jas praktiškai. Personalizuoto mokymosi paradigmos elementais grindžiamose studijose ir praktikose akcentuojama besimokančiojo patirčių plėtra.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studijų rezultatų vertinimas grindžiamas studijų programa pagrįstu vertinimu (angl. curriculum-based assessment), orientuotu į nuolatinį studento pažangos fiksavimą ir vertinimą. Vertinimo metodai ir būdai derinami su numatytais studijų rezultatais ir kompetencijomis bei joms ugdyti(s) taikomais studijų metodais. Realizuojant personalizuoto mokymosi nuostatas, siekiama studento ir dėstytojo pasidalytos atsakomybės už mokymąsi ir pasiektus rezultatus. Taikomi tokie vertinimo būdai: dėstytojo vertinimas, studento atliktos užduoties įsivertinimas, vienas kito užduočių vertinimas grupėse ir kt. Programos dalykų studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių įvertinimu dešimties balų vertinimo sistema. Vertinant atskirų dalykų pasiekimus, vertinimo kriterijai formuluojami vadovaujantis VDU taikoma kaupiamojo balo studijų pasiekimų vertinimo sistema, kuri apibrėžta VDU Studijų Reguliamine. Studentų pasiekimai vertinami tarpinių atsiskaitymų ir egzamino (arba studento savarankiškai atlikto darbo gynimo) būdais. Galutinį studijų dalyko įvertį sudaro tarpinių atsiskaitymų (seminarai, laboratoriniai darbai, individualūs projektai/užduotys, individualūs namų darbai, probleminių sprendimų užduotys, atvejo analizė, rašto darbai ir kt.) atlikimas ir egzamino (arba studento savarankiškai atlikto darbo / projekto gynimo) pažymiai. Egzamino pažymys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. galutinio pažymio, o tarpinių atsiskaitymų atskirų dedamųjų svorį galutiniam pažymiui nustato ir per pirmąsias paskaitas paskelbia dalyko dėstytojas.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Studijų programą sudaro 240 kreditų: Artes liberales bendrieji universitetinių studijų dalykai krypties studijų pagrindą sudarantys specialybės dalykai ir praktikos. Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijoje pagrindinė studijų dalykų kalba yra lietuvių kalba, o Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje studijų dalykų kalba yra anglų kalba:
1. Artes liberales bendrieji universitetinių studijų dalykai Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijoje sudaro 56 kreditus, o Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje sudaro 48 kreditus. Specializacijose bendrųjų universitetinių studijų dalykų kreditų skaičiaus skirtumas atsiranda, nes studentai turi turėti atitinkamas anglų kalbos žinias (C1 anglų kalba) Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje.
2. Specialybės dalykai pasiskirsto priklausomai nuo pasirinktos specializacijos:
1) Privalomi specialybės (pasirinktos specializacijos) dalykai - 148 kreditai Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijoje ir 156 kreditai Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje:
• Abiejų specializacijų studentai klauso 6 privalomus studijų krypties dalykus (34 ECTS) atitinkamai studjų programos vykdoma specializacijos kalba: Socialinė kaita, Klasikinės sociologijos teorijos, Šiuolaikinis sociologinis mąstymas, Demografija, Kokybiniai socialinių mokslų metodai, Kiekybiniai socialinių mokslų metodai, kurie skirti įgyti bendrąsias studijų krypties teorines ir metodologines žinias, gebėjimus ir kompetencijas.
• Atskirų specializacijų studentai klauso dalykus, susijusius su pasirinktu studijų ir specializacijos lauku. Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijos studentai studijuoja tokius studijų krypties dalykus (38 ECTS) kaip Socialiniai santykiai, Sociokultūrinė antropologija, Taikomoji sociologija ir antropologija, Kultūra, visuomenė ir globalizacija, Lauko tyrimų metodai, Socialinių projektų valdymas ir kt., bei studentai renkasi kitos studijų krypties dalykus (10 ECTS) kaip Profesinė kalba ir akademinis raštingumas ir kt. Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijos studentai klauso tokius studijų krypties dalykus (10 ECTS) kaip Kultūrinė įvairovė ir tarpkultūrinė komunikacija, Kiekybinė duomenų analizė ir kt., bei studentai renkasi kitos studijų krypties dalykus (58 ECTS) iš tokių dalykų sąrašo kaip Globalizacija ir tarptautinė komunikacija, Viešasis diskursas, Vizualinės komunikacijos pagrindai, Komunikacijos strategijos tinklaveikos visuomenėje, Viešųjų ryšių pagrindai, Žurnalistikos praktikumas ir kt.
• Atskirų specializacijų studentai klauso tokius pasirenkamus studijų krypties dalykus (66 ECTS Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijoje ir 54 ECTS Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje) kaip Religija, kultūra ir visuomenė, Ekonomika, užimtumas ir vartojimas, Sveikata, medicina ir visuomenė, Šeimos įvairovė šiuolaikinėje visuomenėje, Deviacija, nusikaltimas ir socialinė kontrolė, Socialinė nelygybė ir atskirtis ir kt.
2) Praktikos (16 ECTS): Abiejų specializacijų studentai turi ir atlieka dvi specialybines praktikas per paskutiniuosius studijų metus.
3) Kursinis darbas (5 ECTS) ir baigiamasis bakalauro darbas (15 ECTS) parengiami abiejų specializacijų studentų per paskutiniuosius studijų metus.
Specializacijos:
Sociologinės ir antropologinės studijos (dėstoma lietuvių kalba)
Sociological and anthropological studies
Visuomenė, kultūra ir komunikacija (dėstoma anglų kalba)
Society, culture and communication
Studento pasirinkimai:
Studentai renkasi:
• Bendrojo išsilavinimo dalykus kuriuos studentas gali rinktis iš Artes Liberales dalykų bei iš visų universitete vykdomų studijų programų (Sociologinės ir antropologinės studijos specializacijoje 56 ECTS, Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje 48 ECTS);
• Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijoje studentai renkasi 66 ECTS, Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijoje - 54 ECTS bendrus specializacijoms studijų krypties dalykus (pavyzdžiui kaip Religija, kultūra ir visuomenė, Ekonomika, užimtumas ir vartojimas, Sveikata, medicina ir visuomenė, Šeimos įvairovė šiuolaikinėje visuomenėje, Deviacija, nusikaltimas ir socialinė kontrolė, Socialinė nelygybė ir atskirtis ir kt.);
• Sociologinių ir antropologinių studijų specializacijoje studentai renkasi specializacijai dedikuotus studijų ar kitos studijų krypties 48 ECTS dalykus (pavyzdžiui kaip Sociokultūrinė antropologija, Taikomoji sociologija ir antropologija, Kultūra, visuomenė ir globalizacija, Lauko tyrimų metodai, Socialinių projektų valdymas ir kt.);
• Visuomenė, kultūra ir komunikacija studijų specializacijoje studentai renkasi specializacijai dedikuotus studijų ar kitos studijų krypties 68 ECTS dalykus (pavyzdžiui kaip kaip Globalizacija ir tarptautinė komunikacija, Viešasis diskursas, Vizualinės komunikacijos pagrindai, Komunikacijos strategijos tinklaveikos visuomenėje, Viešųjų ryšių pagrindai, Žurnalistikos praktikumas ir kt.).
Studijų programos skiriamieji bruožai:
VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijos yra unikalios, nes jose galima specializuotis priklausomai nuo sociologijos krypties žinių pritaikymo srities ir susidomėjimo. Sociologinės ir antropologinės studijos orientuotos į profesinių gebėjimų gilinimą socialinių ir antropologinių projektų rengime, kiekybinių ir kokybinių duomenų kaupimo, jų analizės srityse bei organizuojant ir atliekant įvairius sociologinius bei antropologinius tyrimus organizacijos reikmėms, ar paaiškinant šiuolaikinės visuomenės problemas bei iššūkius. Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacija yra orientuota į studentų įgūdžių ugdymą, įgyjant profesinės patirties bei derinant sociologijos ir komunikacijos sričių teorines ir praktines žinias praktikoje, organizuojant ir atliekant įvairius komunikacinius tyrimus, projektus ar sprendimus organizacijose, kurioms yra reikalingas tarpkryptinis sociologinių ir komunikacinių žinių pagrindas. Abi programos specializacijos taip pat yra išskirtinės, nes:
• Pasiūlomas studentams platesnis sociologinių žinių ir gebėjimų orientavimas(is) priklausomai nuo specializacijos: Sociologinių ir antropologinių studijų specializacija derina sociologijos ir antropologijos mokslo disciplinas, o Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacija derina sociologijos ir komunikacijos studijų kryptis.
• Sociologinės ir antropologinės studijos vykdomos lietuvių kalba ir orientuotos tiems studentams, kurie nori studijų metu gilintis daugiau į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės problemas ir iššūkius. Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacija skirta studentams, norintiems gilintis daugiau į globalaus mastelio problemų pažinimą bei palyginimą, bei studijuoti anglų kalba.
• Sociologinės ir antropologinės studijos skirtos daugiau studentams, kurie nori suprasti ir gilinti socialinių tyrimų (metodologijos ir metodų taikymo, duomenų rinkimo ir analizės) žinias ir gebėjimus, o Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacija suteikia studentams gilinti ir įgauti komunikacinių problemų sprendimo srities gebėjimus.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų
galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Sociologinės ir antropologinės studijos specializacijos absolventai gali dirbti savo srities specialistais, konsultantais ar projektų vadovais srityse, kuriose būtinos žinios apie darbuotojų tarpusavio socialinius santykius, kultūrinius skirtumus bei jų vaidmenį, visuomenės gyvenimo įvairių sektorių socialinius procesus bei gebėjimai identifikuoti socialines komunikacines problemas, pasiūlyti jų sprendimo būdus ir atlikti socialinius tyrimus. Absolventai įgyja kompetencijas, leidžiančias jiems dirbti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucijose, socialinių tyrimų centruose, viešojo administravimo struktūrose, nevyriausybinėse organizacijose, reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose, kuriose reikalingi socialinių duomenų analitikos įgūdžiai bei gebėjimai kritiškai vertinti visuomenės socialinius ir kultūrinius iššūkius.
Visuomenė, kultūra ir komunikacija specializacijos absolventai, baigę studijas anglų kalba, įgyja kompetencijas, leidžiančias jiems dirbti savo srities specialistais, konsultantais ar projektų vadovais įvairiose tarptautinėse ar nacionalinėse privačiose įmonėse, viešojo sektoriaus institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose, socialinių ir komunikacijos tyrimų centruose, viešosios nuomonės, medijų stebėsenos ir rinkos tyrimų institucijose, viešųjų ryšių ir komunikacijos įmonėse, bei kitose organizacijose, kuriose yra svarbios tarpkultūrinės įvairovės ir socialinės atsakomybės (organizacijos komunikacijoje) kompetencijos darbo vietoje. Absolventai gali dirbti analitikais pozicijose, kuriose socialinės ir komunikacinės problemos identifikavimas, sociologinio ir komunikacinio tyrimo suplanavimas ir išpildymas, bei pasiūlymų, kurie būtų grįsti tyrimo rezultatais, žinios ir gebėjimai yra svarbūs. Absolventai taip pat gali dirbti socialinės komunikacijos specialistais, kurie dirba viešųjų ryšių, medijų ir kūrybinio rašymo, ir kito komunikacinio turinio kūrimo srityse. Specializacijų absolventai taip pat gali tęsti studijas antrosios pakopos socialinių mokslų srities studijų programose Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose.
Tolesnių studijų galimybės:
Programos absolventai gali tęsti studijas socialinių ar kitų mokslų sričių magistrantūroje Lietuvoje ir užsienyje, kuriose stojant yra tinkamas socialinių mokslų bakalauras.
