Šiuolaikinė komunikacija (anglų k. - Contemporary Communication)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos aprašo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Šiuolaikinės komunikacijos bakalauro studijų programa siekia išugdyti kompetentingus, aukštos moralės komunikacijos specialistus, kurie sėkmingai taikys žodinės, rašytinės, vaizdinės raiškos priemones ir būdus, bendravimo, įtikinimo, derybų meno įgūdžius; pasitelkdami šiuolaikines, globalios aplinkos medijas ir technologijų sistemas jie gebės inicijuoti pokyčius viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijų veikloje.
Studijų programos tikslas(-ai):
1. Tarpasmeninė komunikacija: ugdyti tarpasmeninio, tarpkultūrinio bendravimo, derybų,vadovavimo ir komandinio darbo kompetencijas, reikalingas profesinėje veikloje viešojo, privataus ir nevalstybinio sektoriaus organizacijose.
2. Komunikacija siekiant ugdyti vadovavimo kompetenciją: studentai įgyja išsamių žinių apie komunikacijos sistemas, jų svarbą ir vaidmenį, krikščioniškąją bei profesinę etiką ir vadovavimo principus, reikalingus sprendžiant visuomeninių poreikių klausimus bei problemas.
3. Pokyčių galimybių atpažinimas: ugdyti gebėjimus pasirinkti tinkamiausius komunikacijos kanalus, padėsiančius atpažinti pokyčių galimybes ir rinkti bei analizuoti duomenis, tirti rinkas, rengti medijų plėtojimo strategijas ir nustatyti projektų reikalavimus.
4. Komunikacijos sprendimų formavimas: įvairiapusiškai ugdyti žodinės, rašytinės ir vaizdinės komunikacijos kompetencijas, skiriant dėmesį prekių ženklų sklaidai, integruotai rinkodaros komunikacijai, įmonių pristatymams ir pranešimams žiniasklaidai.
Studijų rezultatai:
1.1: studentai gebės bendrauti su pagarba bei empatija, kad pasiektų komunikacijos sąveikos tikslus, išlaikytų derybinę poziciją bei mokės įtikinti kitus siekti teigiamų pokyčių.
1.2: grupinių projektų bei komandinio darbo užduočių metu studentai išmoksta efektyviai dirbti su suinteresuotomis šalimis nepriklausomai nuo jų pozicijos organizacijoje, kad pasiektų bendrų sutarimų būtinų įgyvendinant strategiškai svarbias iniciatyvas.
1.3: studentai geriau supras gimtąsias ir kitas kultūras, pasitelkdami kultūrinę ir funkcinę įvairovę gebės priimti novatoriškus sprendimus profesinės veiklos problemoms spręsti.
1.4: studentai išmanys komunikacijos raidos istoriją bei šiuolaikines komunikacijos teorijas, gebės pritaikyti šias žinias atpažindami šiuo metu vyraujančias ir būsimas tendencijas komunikacijos srityje.
2.1: studentai bus pasiruošę veikti įvairialypėje aplinkoje, turinčioje savitus funkcinius ir kultūrinius skirtumus. Studentai gebės naudoti komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžius, reikalingus siekiant pozityvių ir darnių pokyčių.
2.2: komunikacijos kompetencijų dėka studentai išsiugdys kultūrinį jautrumą, gebėjimą efektyviai perteikti šias vertybes kitiems, vadovauti bei spręsti konfliktus darbo vietoje.
2.3: studentai išmoks atrasti komunikacijos problemas socialinių pokyčių kontekste. Jie supras principingų inovacijų svarbą ir komunikacijos vaidmenį imantis esminių, gyvenimus keičiančių pokyčių.
2.4: studentai gebės taikyti ir derinti alternatyvius komunikacijos sprendimus atsižvelgdami į šiuolaikinės visuomenės poreikius, profesinės etikos ir krikščioniškosios pasaulėžiūros principus.
2.5: studentai išmanys kaip veikia teisinės struktūros ir valdžia įvairiuose lygmenyse, gebės daryti įtaką institucijoms visuose sektoriuose vadovaudamiesi geriausia komunikacijos praktika.
3.1: Studentai gerai supras savo tikslinę auditoriją ir mokės atpažinti jos poreikius. Jie gebės nustatyti projektų tinkamumą ir įvykdomumą remiantis rinkotyra ir suinteresuotųjų šalių poreikių analize.
3.2: studentai ištobulins
kritinio mąstymo įgūdžius tyrinėdami komunikacijos sistemų struktūras bei taikydami jas praktiškai; bus pasirengę mokytis visą gyvenimą.
3.3: Studentai gebės taikyti programinės įrangos metodologiją problemoms spręsti, sugebės tiksliai nustatyti projektų reikalavimus ir atpažinti pokyčių galimybes.
3.4: studentai išmanys autorių teises bei intelektinės nuosavybės požymius ir tinkamą jos naudojimą bei suvoks tyrimų svarbą, gebės atlikti tyrimus, reikalingus socialiniams pokyčiams įgyvendinti.
4.1: studentai gebės perteikti įvairias studijų ir veiklos žinias bei supratimą tikslinei auditorijai. Jų komunikacijos kompetencija bus pagrįsta raiškaus skaitymo ir viešojo kalbėjimo įgūdžiais.
4.2: studentai gebės tinkamai daryti pristatymus tiek profesinėje veikloje, tiek kitose gyvenimiškose situacijose bei pasitelkti technologiją norimam efektui pasiekti.
4.3: studentai gebės tvarkyti ir kurti įvairią informacinę produkciją (ataskaitas, pranešimus, pasiūlymus ir t.t.)
4.4: studentai išmanys vaizdinio dizaino principus, gebės įgyvendinti vartotojų sąsajos dizainą.
4.5: studentai gebės pritaikyti komunikacijos turinį skirtingoms medijų rūšims.
4.6 studentai gebės taikyti komunikacijos tyrimų pasiekimus bei metodologiją ieškant alternatyvų sprendžiant unikalias, daugiakultūres problemas įvairiose tarpdalykinėse studijose ar profesinės veiklos srityse.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Kuriama interaktyvi, į studentą orientuota, naujausiomis mokymo ir mokymosi technologijomis paremta mokymosi aplinka. Studentų kompetencijoms formuoti pasitelkiamos šios mokymo ir mokymosi veiklos: paskaitos, individualus ir komandinis darbas (skaitiniai, rašto darbai, kūrybinės ir tiriamojo pobūdžio užduotys ir projektai, pratybos, diskusijos, viešos kalbos ir pristatymai, savirefleksija, praktika). Daug dėmesio skiriama grupiniam darbui, dialogui, studentų raiškai.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Siekiant užtikrinti, kad studentai sėkmingai pasiektų numatytus dalykų ir studijų programos rezultatus, taikomi įvairūs vertinimo būdai (diagnostinis, tarpinis ir apibendrinamasis). Diagnostinis vertinimas, pvz. taikomas vertinant studentų kalbinius ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir gebėjimus. Tarpinis vertinimas taikomas įvairioms studijuojamo dalyko užduotims ir atsiskaitymams (pristatymams, rašytinėms užduotims, testams, projektams). Apibendrinamasis vertinimas taikomas vertinant baigiamuosius dalyko ir programos darbus (egzaminams, praktikos portfelio sudarymui, diplominiam darbui). Taikoma 10 balų skalė, galutinis įvertinimas nustatomas remiantis procentais, surinktais per visą semestrą.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Pagrindinės studijų krypties apimtis kreditais – 165. Juos sudaro: žodinės, rašytinės, vaizdinės, tarpasmeninės, pokyčių komunikacijos, kultūrų sąveikos, komunikacijos sistemų, teorijos ir tyrimų metodologijos, viešųjų ryšių, profesinės etikos, medijų kultūros studijos, taip pat praktika (15 kreditų) bei diplominio darbo rašymas ir gynimas (12 kreditų).
Specializacijos:
Viešieji ryšiai
Informacinės ir komunikacijos technologijos
Studento pasirinkimai:
Galima rinktis vieną iš nurodytų specializacijų arba kitus studijų kypties dalykus (30 kreditų)
Studento laisvai pasirenkamiems dalykams iš kitų studijų krypčių skiriama 24 kreditai.
Studentai renkasi nurodytas specializacijas arba pasirenkamuosius studijų krypties dalykus (30 kreditų). Programoje taip pat numatyta galimybė pasirinkti modulius/dalykus iš kitų studijų krypčių (24 kreditai)
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų programa vykdoma anglų kalba
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Komunikacijos studijas baigę studentai galės dirbti plataus profilio viešųjų ryšių specialistais, informacinių ir komunikacijos sistemų ir tinklų dizaineriais ir analitikais, informacijos ir projektų vadybininkais viešajame ir privačiajame sektoriuje bei nevyriausybinėse organizacijose. Absolventai galės dirbti žiniasklaidos organizacijose (televizijoje, spaudoje, naujienų portaluose, t.t.), viešųjų ryšių ir integruotos komunikacijos agentūrose (vietos ir tarptautinėse), fonduose ir asociacijose, taip pat tiek viešojo sektoriaus institucijų (pvz. ministerijų, savivaldybių, valstybės valdomų bendrovių, t.t.), tiek nevyriausybinių ir verslo kompanijų (pvz. (bankų, telekomunikacijų bendrovių, mažmeninės prekybos tinklų) viešųjų ryšių, komunikacijos ar rinkodaros padaliniuose. Absolventai gebės tiekti įvairias integruotos komunikacijos paslaugas, dalyvauti strateginiame organizacijų veiklos planavime, kurti organizacijos komunikacijos strategijas, valdyti organizacijos įvaizdį bei reputaciją, taip pat gebės taikyti derybų ir problemų sprendimų įgūdžius pardavimų ir rinkodaros veiklos srityse.
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventai galės tęsti mokslus socialinių ir humanitarinių mokslų srityje arba rinktis komunikacijos ir informacijos mokslų antrosios pakopos studijas.
