Analitinė žurnalistika (anglų k. - Analytical Journalism)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
rengti profesionalius žurnalistus, gebančius dirbti modernioje tradicinės ir daugiaterpės raiškos žiniasklaidos organizacijoje, suvokiančius masinės komunikacijos funkcionavimo principus, pasirengusius analizuoti visuomenei aktualius politikos, ekonomikos, kultūros, meno faktus ir reiškinius, gebančius juos pateikti analitiniais žurnalistikos žanrais.
Programos turiniu siekiama atspindėti šiuolaikinės žiniasklaidos ir žurnalistikos kontekstą, formuoti gebėjimus atlikti tyrimus komunikacijos, informacijos, žurnalistikos mokslų srityse. Studijų programa turėtų tenkinti darbdavių poreikį sulaukti kompetentingų žiniasklaidos ekspertų, analitikų, gebančių kurti kokybišką specializuotos žurnalistikos turinį.
Studijų rezultatai:
Baigęs šią programą absolventas gebės:
1. kritiškai vertinti visuomenės raidos problemas, suvokti ir pagrįsti demokratinės visuomenės funkcionavimo principus.
2. analizuoti ir taikyti praktikoje pagrindines žmogaus teisių ir žodžio laisvės nuostatas.
3. analizuoti temą ir ją pateikti pasirinkta raiška (rašto, vaizdo, garso, daugiaterpe) ir žanru (forma, stiliumi, apimtimi), gebėti redaguoti analitinės žurnalistikos ir mokslo tiriamuosius tekstus.
4. komunikuoti žodžiu ir nežodine kalba, mokėti įvairioms auditorijoms taikyti viešojo kalbėjimo gebėjimus.
5. stebėti, analizuoti, sisteminti procesus ir pateikti jų vertinimą visuomenei mokslo populiarinimo arba analitinių žurnalistikos žanrų forma.
6. atlikti konkrečias užduotis, praktiškai realizuojant temą pasirinktu žanru ir raiška, organizacinius ir kūrybinius įgūdžius pritaikyti modeliuojamoje ar realioje žiniasklaidos organizacijoje (redakcijoje).
7. formuluoti, kritiškai vertinti, interpretuoti komunikacijos ir informacijos teorijas ir tyrimo metodus.
8. tirti žiniasklaidą istorinės raidos požiūriu, atskleisti jos kaitą komunikacijos ir informacijos technologinių lūžių etapais.
9. atlikti žiniasklaidos organizacijos struktūros, vadybos, veiklos analizę ir pristatyti visuomenei tyrimo rezultatus.
10. atpažinti, atskleisti ir apibūdinti žurnalistinio turinio poveikio efektus tradicinėje ir naujojoje žiniasklaidoje.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, pratybos, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas, kūrybinių darbų rašymas, audiovizualinių projektų kūrimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Kaupiamasis balas, susidedantis iš praktinių darbų atlikimo, lankomumo ir aktyvumo seminaruose, teorinių žinių egzamino metu vertinimų. Šių komponentų procentinė raiška nustatoma dalykų aprašuose.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Privalomų dalykų apimtis – 75 kreditai. Komunikacijos filosofija, Šiuolaikinės žurnalistikos diskursas, Audiovizualinė raiška, Audiovizualinės raiškos analitinės žurnalistikos projektas, Rašto raiškos analitinės žurnalistikos projektas, Žiniasklaidos psichologija, Žiniasklaidos ekonomika ir vadyba, Audiovizualinių ir tinklaveikos medijų diskursas, Žodžio laisvės ribos viešajame diskurse, Informacinės įtakos globaliame pasaulyje, Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai.
Kūrybinė praktika – 10 kreditų.
Magistro baigiamasis darbas – 30 kreditų.
Specializacijos:
Studentai kiekvieną semestrą gali rinktis iš dviejų alternatyvių politikos ir ekonomikos ar kultūros ir meno srities dalykų.
Studento pasirinkimai:
Pasirenkamųjų dalykų apimtis – 15 kreditų.
Ekonomikos ir finansų analizė, Europos sąjungos institucijos ir viešoji politika, Politinė komunikacija arba Teatro meno seminaras, Muzikos kritika, Fotografijos ir kino estetika.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Tai – vienintelė Lietuvoje antrosios pakopos žurnalistikos studijų programa, rengianti masinės komunikacijos ekspertus ir analitinio žurnalistikos turinio rengėjus.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventai galės dirbti specializuotuose visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, kultūros ir meno leidiniuose; universalių tradicinės ir naujosios žiniasklaidos leidinių visuomenės aktualijų, politikos, ekonomikos, kultūros ir meno skyriuose; organizacijų viešosios komunikacijos padaliniuose; žiniasklaidos monitoringo, tyrimų ir analizės organizacijose.
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventai gali rinktis komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūros studijas.
