Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Socialinė politika (anglų k. - Social Policy)

Studijų krypties grupė

Socialiniai mokslai

Studijų kryptis

Sociologija

Švietimo sritis

Socialiniai mokslai

Švietimo posritis

Politikos mokslai ir pilietinis ugdymas

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Socialinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6114

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Akreditavusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-33

Akreditavimo vertinimo išvados

VU FINAL Report of Sociology stydy field.pdf

Valstybinis kodas

6121JX019

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450312

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2020-04-06
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Socialinės politikos bakalauro programos tikslas - parengti socialinės politikos specialistus, gebančius, pasitelkiant naujausias socialinių mokslų teorijas, duomenų šaltinius ir tyrimų metodus, atpažinti, analizuoti ir vertinti vietinio, nacionalinio ir tarptautinio masto socialines problemas, parengti socialinės politikos sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą, siekiant gyventojų gerovės ir socialinio teisingumo.

Studijų rezultatai:
1. Geba analizuojant socialinės politikos reiškinius naudotis tinkamais šaltiniais ir literatūra, atrinkti reikalingus duomenis iš vietinių ir tarptautinių duomenų šaltinių, taikyti tinkamus kiekybinius ir kokybinius tyrimų metodus, apdoroti duomenis kompiuterinėmis programomis, palyginti rezultatus su jau turimomis žiniomis ir teorijomis, analitiškai apibendrinti ir žodžiu bei raštu pateikti rezultatus.
2. Geba sekti naujoves socialinės politikos srityje, sieti naują informaciją su turimomis žiniomis ir atitinkamai planuoti savo veiklos būdus, teikti pasiūlymus.
3. Geba argumentuotai pasiūlyti tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius bei pagrįsti jų naudą siekiant efektyvaus socialinių problemų sprendimo.
4. Geba konstruktyviai dalyvauti diskusijose socialinės politikos tematika, remdamasis turimomis žiniomis ir teorijomis, reaguodamas į kitų nuomones bei pateikiamą informaciją, teikdamas argumentuotus pasiūlymus bei susistemindamas informaciją ataskaitoje žodžiu ir raštu.
5. Geba kritiškai įvertinti siūlomas ar įgyvendinamas politikas socialinio žmogaus teisių, lygių galimybių, socialinio teisingumo, lygybės ir kitų demokratinių vertybių požiūriu, nustatyti su šiomis vertybėmis susijusius pažeidimus, įvertinti pažeidimų poveikį įvairioms socialinėms grupėms, suformuluoti išvadas ir pasiūlyti problemų sprendimus.
6. Moka nuosekliai paaiškinti skirtingų Lietuvoje inicijuojamų ir vykdomų politikų įtaką socialinių problemų sprendimui ir konkrečioms socialinėms grupėms.
7. Geba operuoti socialinės politikos srities terminais lietuvių ir bent viena užsienio kalba, perteikdamas informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus tiek specialistams, tiek ir ne specialistams.
8. Geba reflektuoti pagrindines socialinių mokslų (sociologijos, ekonomikos, politikos, teisės) teorijas bei jas taikyti socialinės tikrovės reiškinių paaiškinimui.
9. Geba analizuoti ir apibūdinti socialinį, ekonominį, politinį, kultūrinį, demografinį ir teisinį kontekstą, kuriame yra kuriami ir įgyvendinami socialinės politikos sprendimai, bei įvertinti globalizacijos procesų daromą įtaką socialinei politikai, įvardinti pagrindinių viršnacionalinių institucijų funkcijas ir tarptautinių dokumentų reikšmę socialinei politikai.
10. Geba diferencijuoti veikėjus, dalyvaujančius socialinės gerovės kūrimo, organizavimo ir vartojimo procesuose, įvardinti jų atliekamus vaidmenis.
11. Geba apibūdinti socialinės politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo mechanizmus nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje.
12. Geba apibūdinti gerovės valstybės kilmę, turinį ir ypatybes, nuosekliai paaiškinti pagrindinių gerovės valstybių tipų skirtumus bei identifikuoti Lietuvos vietą šiose tipologijose pagal atskirus bruožus.
13. Geba apibūdinti Lietuvos sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemų funkcionavimo principus, valdymo mechanizmus, veikimo rezultatus bei sprendžiamas problemas.
14. Geba kritiškai analizuoti socialinės gerovės finansavimo, paskirstymo ir perskirstymo sistemą, argumentuotai siūlyti pokyčius.
15. Geba veikti profesionaliai, tvirtai laikantis socialinės atsakomybės, pilietiškumo, lygių galimybių, žmonių teisių ir etikos standartų.

Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.

Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikomas kaupiamasis vertinimas. Kaupiamojo vertinimo sudedamosiomis dalimis vertinami tam tikri studijų dalyko programoje numatyti studijų rezultatai.
Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (esė, projekto) įvertinimu. Galutinį pažymį sudaro dalyko
programoje nustatytos kaupiamojo vertinimo sudedamosios dalys (pvz.: aktyvumas, tarpiniai atsiskaitymai, savarankiški darbai, egzaminas), kurių procentinė išraiška nustatoma studijų dalyko apraše.
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.

Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Viešoji politika, Politinis procesas, Politinė ekonomija, Ekonomika, Viešieji finansai Lietuvos teisinė sistema, Socialinės politikos ekonomika, ES socialinės politikos iniciatyvos, Sveikatos apsauga: politika ir praktika, Užimtumo politika, Socialinė apsauga, Vietos savivaldos socialinė politika, Švietimo sistema, Švietimo sociologija ir politika, Kritinės miesto studijos, Demografija, Migracija ir etninių mažumų socialinė apsauga, Žmogaus teisės, Lygių galimybių politika, Šeimos politika, Gyvenimo kokybė ir asmens gerovė, Socialinių tyrimų metodai socialinėje politikoje, Medijų turinio analizė, Daugiamatės statistikos metodai socialiniuose moksluose, Socialiniai projektai ir programos, Klasikinė etika ir modernioji lyderystė.

Studento pasirinkimai:
Studentams sudaroma galimybė rinktis 10 studijų krypties modulių (iš viso 50 ECTS) iš siūlomo 25 modulių sąrašo.

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Programa grindžiama mokslinių tyrimų mokymais ir orientuota į socialinės politikos žinių kritinį pritaikymą, įgūdžius ir principus praktikoje, atsakant į visuomenės darbo rinkos poreikius. Dabartinė socialinė politika įgyvendina savo funkcijas žinių visuomenėje, nuolat besikeičiančioje daugiakultūrinėje pasaulio aplinkoje ir darbo rinkoje, kur rinkos santykiai vis labiau įsiterpia į paslaugų organizavimą. Šiame kontekste, Programos bendrosios kompetencijos apima instrumentinius gebėjimus, tokius kaip analizavimas ir sisteminimas, tarpasmenines kompetencijas, tokias kaip kritinis ir savikritinis mąstymas, tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, gebėjimą dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje ir sistemines kompetencijas, tokias kaip mokymasis, iniciatyvumas ir verslumas. Ypatingas dėmesys skiriamas kritiniam ir savikritiniam mąstymui ir gebėjimui organizuoti ir planuoti, taip pat mokymosi visą gyvenimą nuostatoms ir įgūdžiams, kuriais siekiama įgalinti studentus prisiimti atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą. Iš kitos pusės, specialiųjų kompetencijų Programos struktūra yra sukurta, atsižvelgiant į šiandienos darbo rinkos poreikį, taip pat socialinę-ekonominę plėtrą visuomenėje.

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas bus pasirengęs dirbti socialinės politikos analitiku, administratoriumi ir projektų vadovu socialinių tyrimų institucijose, savivaldos ir valstybinėse socialinės srities įstaigose, įvairias gyventojų grupes ir klientus atstovaujančiose ir jiems advokataujančiose nevyriausybinėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse organizacijose, žiniasklaidos įmonėse ir kt.

Tolesnių studijų galimybės:
Programos absolventai galės tęsti studijas socialinės politikos ir kt. magistrantūros programose (artimiausios magistrantūros būtų socialinių mokslų srityje: ekonomika, sociologija, teisė, politikos mokslai, vadyba, viešasis administravimas ir kt.).