Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacija (anglų k. - Cultural Visualisation of Baltic and Germanic Heritage)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas(-ai):
Parengti aukštos kvalifikacijos kultūros paveldo vizualizacijos specialistus, gebančius vertinti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, kaip regiono tapatybės skiriamąjį bruožą globaliame pasaulio kontekste, bendraujant ir bendradarbiaujant su šalies bei užsienio mokslininkais.
Išugdyti magistrantams gebėjimus ir įgūdžius efektyviai administruoti materialiojo ir nematerialiojo paveldo išteklius; atlikti mokslinius tyrimus ir jų rezultatus panaudoti kultūrinio paveldo vizualizacijai, atskleidžiant baltų-germanų įtaką regiono kultūrai; inovatyviai taikyti įgytas žinias kultūrinio turizmo infrastruktūroje ir kultūros paveldo viešinime Lietuvos gyventojams, užsienio turistams ir specialistams, atskleidžiant baltų-germanų kultūrinį palikimą, žodinę ir rašytinę kūrybą, apeigas ir šventes, papročius ir tradicijas, architektūrą ir jūrinį kraštovaizdį.
Studijų rezultatai:
1. Žinios, jų taikymas
a. Turi fundamentinių ir taikomųjų tarpdisciplininiais tyrimais grindžiamų žinių apie baltų-germanų paveldo sampratą socialiniame ir geokultūriniame kontekste ir šias žinias geba taikyti, vertinant naujas kultūros paveldo koncepcijas bei jų reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje.
b. Kūrybiškai taiko įgytas žinias moksliniuose tyrimuose, sprendžiant jūrinės kultūros paveldo, regionų plėtros ir architektūrinės aplinkos pamatines problemas, atskleidžia paveldosaugos ir kitų mokslų sąveiką, aiškina, analizuoja, argumentuoja ir vertina kultūros paveldą kaip tautinio identiteto raišką globalizacijos sąlygomis.
2. Gebėjimai vykdyti tyrimus
a. Geba analizuoti, apibendrinti ir vertinti studijoms, mokslinei, profesinei veiklai ir naujovių diegimui reikšmingus kultūrinio paveldo tyrimų duomenis.
b. Geba integruoti žinias ir valdyti sudėtingas situacijas, priimti sprendimus, trūkstant išsamios informacijos, įvertinti alternatyvius sprendimo variantus bei jų galimą poveikį regiono plėtrai, istoriniam paveldui ir kraštovaizdžio vertybėms.
3. Specialieji gebėjimai
a. Geba susieti įgytas žinias su regiono kultūros paveldu jį vizualizuojant ir pritaikant turizmo infrastruktūrai.
b. Geba atskleisti baltų ir germanų kultūrų sankirtoje susiformavusio multikultūrinio paveldo specifiką ir regiono kultūrinio tapatumo raišką, vykdant mokslinius tyrimus.
4. Socialiniai gebėjimai
a. Geba argumentuoti ir kritiškai vertinti kultūros paveldo problemas, iškylančias geokultūriniame ir tautinio identiteto kontekste ir jas perteikti specialistams bei besidominčiųjų auditorijoms.
b. Geba vadovautis profesine etika ir pilietiškumu bei prisiimti atsakomybę už pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą.
5. Asmeniniai gebėjimai
a. Išsiugdo mokymosi mokytis kompetenciją, t. y. gebėjimą savarankiškai planuoti savo mokymąsi, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir savarankiškai lavintis.
b. Išsiugdo antrepreniškumo kompetenciją, t.y. gebėjimą planuoti, organizuoti ir įgyvendinti novatoriškus socialinius, kultūrinius ir komercinius projektus, bendradarbiaujant su šalies ir užsienio partneriais.
c. Išsiugdo moralinės atsakomybės jausmą už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės socialinei-ekonominei ir kultūrinei jos raidai, gerovei ir aplinkai.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
1. Teikiamieji metodai: akademinė paskaita, didaktinis pokalbis, demonstravimas (paveikslų, skaidrių, filmo), literatūros naudojimas, orientuoti studentams perteikti mokomąją medžiagą.
2. Atgaminamieji metodai: atpasakojimas (raštu, žodžiu); tikrinamasis pokalbis (apklausa, koliokviumas, įskaita, egzaminas), pagrįsti užduotimis ir padeda įvertinti grįžtamąjį ryšį.
3. Pratybų metodai seminaruose: kontekstinės pratybos (komentavimas, aiškinimas), kūrybinės pratybos (mokslinių problemų ir hipotezių kėlimas, tikrinimas ir įrodymas), pagrįsti abipusiu dėstytojo ir studento darbu .
4. Euristiniai metodai: euristinis pokalbis, diskusija, loginiai įrodymai, minčių lietus, paieškos, skatina studentą aktyviai dalyvauti diskusijose, dalintis patirtimi, lavina kritinį mąstymą.
5. Tiriamieji metodai, kaip darbas su moksline literatūra ir šaltiniais, tyrimo rezultatų apiforminimas (pranešimas, referatas ir kt.), ugdo studentą savarankiškai dirbti, remiantis moksliniais tyrimais.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Vertinimo būdai yra stebėsena, interaktyvūs testai, žodinė apklausa, darbas seminarų metu, šaltinių ir literatūros analizė, esė pasirinkta tema vertinimas, tyrimo rezultatų apiforminimo (pranešimas, referatas ir kt.) vertinimas, tiriamojo – kūrybinio darbo vertinimas, viešas projekto rezultatų aptarimas, komandinis darbas, koliokviumas, egzaminas. Kiekvienas programos dalykas turi savo vertinimo kriterijus, kurie susiję su konkrečiais studijų siekiniais.
Vertinant studentus taikoma dešimties balų kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo sistema. Studento savarankiško darbo semestro metu atliktų užduočių vertinimas – sudėtinė galutinio vertinimo dalis. Savarankiško darbo užduotys, jų vertinimo apimties koeficientai, atsiskaitymo laikas pateikiami dalykų kortelėje. Tarpiniai atsiskaitymai, semestro savarankiško darbo užduotys (referatai, esė, koliokviumai, kontroliniai darbai, kūrybinės užduotys) vertinamos balu, egzaminų sesijos metu įvertinama galutiniu balu.
Studijų programa baigiama magistro darbo parengimu ir viešu jo gynimu, įvertinant absolvento kompetencijas.
Specializacijos:
Studento pasirinkimai:
Galima pasirinkti du tos pačios krypties studijų dalykus iš šešių alternatyvų. I semestras: Sakralinis-ritualinis kraštovaizdis, Mažosios Lietuvos Bažnyčios istorija, Jūrinės kultūros paveldas. II semestras: Prūsų kalbos tyrinėjimai, Regionų plėtra ir politika, Architektūrinės aplinkos evoliucija.
Studijų programos skiriamieji bruožai: