Akademinę bendruomenę ir toliau purto pertvarkų vajus. Vienos šalyje nuvilnijusios reformos sulaukia didelio palaikymo, o kitos pasitinkamos su nepritarimo šūksniais. Jau visai netrukus, nuo 2019 m. sausio 1 d., dar vienos permainos laukia profesinių mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlyta reforma sulaukė Vyriausybės pritarimo, todėl iš karto po Naujųjų biudžetinės profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkomos į viešąsias.
Mažai naujovių, daugiau biurokratijos
Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 ŠMM pavaldžios profesinio mokymo įstaigos. Iš jų kiek daugiau nei pusė – net 42 mokyklos – biudžetinės, laukiančios naujų pertvarkų.
Tačiau kas iš tiesų keisis po reformų įgyvendinimo? Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) direktorius Saulius Dargužas sako, kad itin didelių mokyklos laukiančių pokyčių neįžvelgia, tik turi iš naujo pertvarkyti daugelį dalykų.
„Šiuo metu esame užsiėmę pasiruošimu pokyčiams, nes laiko liko nedaug, o darbo – apstu: turto vertinimas, dokumentų, registrų pertvarkymas ir t. t. O apie tai, kaip konkrečiai mus palies nauja reforma, pasakyti sunku. Kadangi patirties šioje srityje neturime, negalime daryti skubotų išvadų. Galiu pasakyti tik tiek, kad po reformos neabejotinai keisis valdymo struktūra, galimybė dalyvauti institucijos gyvenime bus sudaroma ir partneriams“, – teigia jis.
ŠMM reforma siekiama į profesinių mokyklų įstaigų valdymą įtraukti darbdavius. Planuojama, kad Lietuvos verslo konfederacijos ir savivaldybių administracijos galės būti kviečiamos dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese. Visgi S. Dargužas pabrėžia, kad ši partnerystė su potencialiais darbdaviais nebuvo draudžiama ir biudžetinėms įstaigoms.
„Mes ir dabar esame pasirašę labai daug sutarčių su socialiniais partneriais, tokiais kaip savivaldybės ir įvairios įmonės, kurios vienaip ar kitaip dalyvauja mūsų profesinės mokyklos gyvenime. Ko gero, šia reforma pakeičiant biudžetines profesinio rengimo mokyklas į viešąsias bus siekiama pritraukti daugiau lėšų“, – svarsto ŠPRC direktorius.
Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančioje profesinių mokyklų pertvarkoje vieni įžvelgia daugiau minusų, o kiti – pliusų, todėl S. Dargužas patikina, kad pokyčiai žalos profesinėms mokykloms neatneš.
„Žalos ši reforma tikrai neturės, o kokią duos naudą – dar matysime. Turbūt labiausiai naudingi bus pokyčiai valdymo struktūroje – daugelį sprendimų priims dalininkai“, – sako jis ir priduria, kad pokyčiai nėra itin reikšmingi, nes ŠPRC ir dabar turi centro tarybą, kurioje priimami pagrindiniai sprendimai, kuriamos strategijos ir planai.
Tikslas – ugdymo kokybė
ŠMM pasiūlyta reforma pirmiausia buvo orientuojamasi į profesinio ugdymo kokybę – esą į mokymo procesą įtrauktos įmonės sudarys palankias sąlygas mokiniams išbandyti save konkrečioje srityje.
Tad išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad, pertvarkius biudžetines profesinio mokymo įstaigas į viešąsias, į jų veiklą dalininko teisėmis kartu su ŠMM galėtų būti įtraukiami darbdaviai, prisiimantys bendrą atsakomybę už mokymo įstaigos teikiamų profesinio mokymo programų pasiūlos atitiktį darbo rinkos poreikiams, už mokymo kokybę, už sąlygas mokiniams įgyti geresnį praktinį mokymą gamybos sąlygomis jų įmonėse, dirbant su naujausių technologijų įranga, už profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų stažuotes, už geresnį absolventų įsidarbinimą.
ŠPRC direktorius S. Dargužas sako, kad ŠPRC turi nemažai partnerių, su kuriais bendradarbiauja ir dabar, o visa kita ugdymo kokybė priklauso nuo pedagogų.
„Abejoju, ar ugdymo kokybės užtikrinimas – viešosios įstaigos veikla. Juk mokslo kokybė priklauso nuo institucijoje dirbančių žmonių, ir jeigu dirbama nuoširdžiai bei vykdant visus ugdymo planus, tuomet galima džiaugtis kokybišku ugdymu“, – įsitikinęs direktorius.
Anot S. Dargužo, dalininkai galės dalyvauti viešosios įstaigos valdyme ir turės daugiau tiesioginės įtakos formuojant pačią mokymo politiką, bet ne ugdymo kokybę. Vyras mano, kad būsimi dalininkai galimai atsižvelgs į regiono ir tam tikrų institucijų poreikius, sukurs naujų specialybių bei mokymo programų.
Sieks finansinės naudos
Kalbėdamas apie būsimų dalininkų ir su ŠPRC bendradarbiausiančių partnerių skaičių, direktorius sako to kol kas nežinantis.
„Mes unikalūs tuo, kad esame viena profesinė mokykla mieste, į kurią priimame moksleivius ir iš regiono. Turime labai įvairialypes studijų programas ir esame susikoncentravę į konkrečių specialybių ruošimą, todėl būsimų įmonių skaičius gali būti didelis ir, ko gero, sulauksime didelio susidomėjimo. Žinoma, tai didele dalimi priklausys nuo pačių dalininkų požiūrio į profesinį mokymą, galimybę gauti paramą bei efektyvią finansinę naudą“, – teigia S. Dargužas.
Sudarys sąlygas reikštis verslui
ŠMM reforma keičiant visas biudžetines profesinio rengimo mokyklas viešosiomis sulaukia ir daugiau ŠPRC atstovų pritarimo. Šio centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė sako, kad tai jiems suteiks daugiau laisvių ir integruos verslą.
„Reformos nebijau ir neįžvelgiu joje nieko blogo. Vienintelis reformos minusas – „popierizmas“ ir visų dokumentų pertvarkymai. Na, o šiaip bus daugiau instrumentų užsidirbti, daugiau laisvių rinktis, o visa tai – tik į naudą“, – įsitikinusi ji.
Vedėja teigia, kad ši reforma supaprastins paslaugų teikimo įforminimus ir suteiks daugiau galimybių užsidirbti pačiai mokymo įstaigai.
„Būsime tokie pat konkurencingi, kaip ir verslo atstovai, nes tam bus suteikiamos platesnės galimybės. Nuo naujų metų galėsime konkurencingai teikti paslaugas ir jas viešinti, nes nuo kai kurių siūlomų mokymo metodų bus galima užsidirbti ir tam tikrą procentinę bazę“, – sako dr. R. Veršinskienė.
Paklausta apie esmines permainas, ji teigia, kad įėjimas į viešąjį sektorių labiausiai keis profesinės mokyklos valdymo sistemą.
„Po reformos valdyboje turėsime daugiau verslo atstovų. Juk net ir profesinio rengimo centro savininkai viena dalimi bus ŠMM, o kita – dalininkai“, – sako ji.
Apie ŠMM deklaruotas reformas ugdymo kokybės gerinimui R. Veršinskienė vėlgi kalba tai būsiant tik verslo dėka.
„Dėl bendradarbiavimo su įmonėmis, mokiniams atsiras daugiau nišų praktinių gebėjimų ugdymui ir tuo pat metu daugiau galimybių pasireikšti verslui“, – teigia ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus vedėja.
Autorius: Šiaulių naujienos
Alfa.lt, 2018 10 15
Nuoroda: http://www.alfa.lt/straipsnis/50334136/s...
Šaltinio tipas: Interneto portalai
