Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Medžiagų fizika ir nanotechnologijos (anglų k. - Materials physics and nanotechnologies)

Studijų krypties grupė

Technologijų mokslai

Studijų kryptis

Medžiagų technologijos

Švietimo sritis

Gamyba ir perdirbimas

Švietimo posritis

Medžiagotyra (stiklas, popierius, plastikai, mediena)

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Technologijų ir Fizinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6115

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavusi institucija, akreditavimo terminas

Studijų kokybės vertinimo centras, 2022-09-01

Akreditavimo įsakymas

SV6-12

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6122FC001

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450722

Finansinės grupės kodas

1.4

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2019-05-16
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Parengti bakalaurus, išmanančius šiuolaikines fizikines medžiagų gamybos ir tyrimo technologijas, mikro- ir nanotechnologijas ir su jomis susijusias medžiagas ar medžiagų darinius, gebančius atrinkti tinkamas medžiagas ar jų gamybos technologijas įvairių inžinerinių ar techninių problemų sprendimui ir savo veikloje besivadovaujančius giliomis fizikos, medžiagų sandaros, chemijos ir specialiųjų disciplinų teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.
Studijų rezultatai:
Žinios ir jų taikymas

A1. Žino ir supranta pagrindinių fizikos sričių (klasikinės, reliatyvistinės ir kvantinės mechanikos, elektromagnetizmo, statistinės fizikos ir termodinamikos, optikos, atomo, branduolio ir elementariųjų dalelių fizikos, astrofizikos, kietųjų kūnų fizikos) terminiją, matavimo vienetus, reiškinius, sąvokas, pamatinius dėsnius ir jų eksperimentinį bei teorinį pagrindimą, geba juos taikyti sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius;
A2. Žino ir sistemiškai supranta gamtos mokslų ir medžiagų technologijų teorinius ir taikomuosius pagrindus, esmines sąvokas, bei geba juos nuosekliai susieti ir taikyti atskirose medžiagų mokslo ir nanotechnologijų srityse;
A3. Yra įsisavinęs ir geba taikyti matematikos metodus ir informacines technologijas fizikinių reiškinių ir inžinerinių problemų analitiniam ir skaitiniam aprašymui bei modeliavimui;
A4. Žino pagrindines inžinerines medžiagas, jų savybes, formavimo būdus, šiuolaikines mikro- ir nanotechnologijas bei instrumentus, vystymosi tendencijas ir taikymus bei naujų medžiagų kūrimą;
A5. Yra įsisavinęs pagrindinius kokybinius ir kiekybinius modernius fizikinius ir cheminius analizės metodus, taikomus fizikoje ir medžiagų moksle bei nanotechnologijose;
A6. Žino ir supranta šiuolaikinės fizikos pasiekimus ir problemas;
A7. Supranta tarpdisciplininius inžinerijos, fizikos ir medžiagų technologijų terminus ir sąvokas ir geba adaptuoti kitų technologijų metodus ir procesus sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius.

Gebėjimai vykdyti tyrimus:

B1. Geba stebėti fizikinius vyksmus, geba formuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius, sistemiškai atlikti matavimus ir fiksuoti rezultatus, dirbti naudojant fizikinę aparatūrą;
B2. Geba pasirinkti taikomųjų ir fundamentinių mokslinių tiriamųjų darbų metodikas, įvertinti jų tikslumą ir tinkamumą;
B3. Geba naudotis informacinėmis technologijomis bei bazine programine įranga, taikyti ir naudoti skaitinius kompiuterinius metodus, skirtus specifinėms fizikos ir medžiagų mokslo bei nanotechnologijų problemoms spręsti, taip pat matematiškai apdoroti matavimų rezultatus, juos analizuoti, apibendrinti;
B4. Geba atlikti mokslinės literatūros paiešką, analizuoti mokslinę ir informacinę literatūrą;
B5. Geba taikyti įvairių fizikos ir tarpdisciplininių sričių, susietų su medžiagų technologijomis, teorines žinias, atlikdamas tyrimus, analizuodamas rezultatus ir juos vertindamas, geba eksperimentinius rezultatus sieti su teoriniais modeliais;
B6. Geba argumentuotai apibendrinti ir paaiškinti mokslinių tyrimų rezultatus, formuluoti išvadas bei teikti rekomendacijas;
B7. Turi darbo su medžiagų technologijų studijų krypties technologine įranga įgūdžių.

Technologinė analizė:

C1. Geba taikyti savo žinias ir supratimą analizuojant technologinius procesus, parinkti ir pritaikyti atitinkamus technologinius metodus inžinerinėms problemoms formuluoti, modeliuoti, analizuoti ir spręsti;
C2. Geba taikyti problemų sprendimo, kūrybinius ir inovacinius gebėjimus, atitinkančius naujų medžiagų, bei technologijų panaudojimo procesą;
C3. Geba parinkti ir dirbti su šiuolaikine technologine fizikinių matavimų ir medžiagų analizės įranga, prietaisais, taikyti analitinius ir kitus metodus medžiagų savybėms modeliuoti ir prognozuoti, bei interpretuoti tyrimų rezultatus;
C4. Geba derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant technologines problemas, prognozuoti, atrinkti ar sukurti optimalių savybių šiuolaikines funkcines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms.

Technologijų projektavimas:

D1. Supranta, geba įsisavinti ir taikyti šiuolaikinių inžinerinių medžiagų technologijas ir jų fizikinius pagrindus, mikro- ir nano- technologijas, naujų medžiagų ir struktūrų paieškai ir kūrimui, įgyvendindamas projektus, atitinkančius apibrėžtus reikalavimus;
D2. Geba kritiškai vertinti, analizuoti, interpretuoti projektavimo, tyrimo, gamybos ir valdymo metodikas ir situacijas bei priimti atitinkamus sprendimus.

Praktinė veikla:

E1. Žino ir supranta pagrindinius aukštųjų technologijų procesus, įvairių proceso grandžių svarbą, technologinės ir mokslinės veiklos organizavimo principus ir darbo saugos svarbą;
E2. Supranta technologinės veiklos etines, aplinkos apsaugos ir komercines aplinkybes bei geba planuoti ir kontroliuoti darbui skirtus materialiuosius išteklius;
E3. Geba formuluoti su specialybe susijusią praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą, derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant technologines problemas, parenkant ir taikant tinkamą įrangą ir būdus.

Socialiniai gebėjimai:

F1. Geba dirbti pavieniui ir tarpdalykinėje komandoje, generuoti naujas idėjas, bendrauti, dalyvauti diskusijose, bendradarbiauti, siekdamas bendrų tikslų, moka įsigilinti į pateiktus argumentus;
F2. Geba pristatyti ir perduoti studijų žinias bei eksperimento ar tyrimo rezultatus specialistų ir ne specialistų auditorijai taisyklinga anglų kalba (tiek žodžiu, tiek raštu);
F3. Geba kritiškai vertinti informaciją, savo veiklos rezultatus, priimti sprendimus ir įvertinti jų socialines pasekmes, tobulinti savo veiklą;
F4. Geba organizuoti ir užtikrinti saugų darbą, vertinti savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai ir aplinkai;
F5. Geba imtis atsakomybės už savo veiklos kokybę ir jos vertinimą vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu.

Asmeniniai gebėjimai:

G1. Geba savarankiškai mokytis ir tobulėti pasirinktose fizikos ir jos taikymų, medžiagų mokslo ir nanotechnologijų srityse bei planuoti ir organizuoti mokymosi procesą;
G2. Geba organizuoti profesinę veiklą, planuoti laiką ir išteklius, išmano projektų valdymo ir verslo aspektus;
G3. Geba taikyti įgytas žinias ir gebėjimus keičiant veiklos sritį ir pobūdį, veikti ir prisitaikyti naujose situacijose plečiant savo profesinės veiklos kompetencijas;
G4. Geba išlaikyti profesinę kompetenciją, mokantis visą gyvenimą;
G5. Suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai.

Mokymo ir mokymosi veiklos:
Visų studijų modulių medžiaga įsisavinama auditorinio ir studento savarankiško darbo metu. Auditorinis darbas apima paskaitas, pratybas, laboratorinius darbus ir kt. Studento savarankiškas darbas – tai teorinės medžiagos įsisavinimas, pasirengimas paskaitoms, laboratoriniams darbams ir pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams už semestro užduotis ir egzaminui, namų darbų bei projektų rengimui. Pagrindiniai mokymo metodai yra šie: paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, darbas grupėse, atvejo analizės, konsultaciniai seminarai, projektinė veikla, vizitai į įmones ir kt. Be pagrindinių mokymosi metodų studijų programa pasižymės ir inovatyviais mokymo metodais: projektiniu, probleminiu ir patirtiniu mokymu(si), kai vykdomi projektai, sprendžiamos problemos, kompleksiškai naudojant abiejų krypčių kompetencijas. Dalį studijų dalykų ves dėstytojų komandos, sudarytos iš dviejų ar daugiau katedrų ir mokslo institutų darbuotojų. Programoje bus įgyvendinama teorijos ir praktikos sintezė, kai kartu su šios srities teoretikais dėstys ir verslo atstovai, o atliekant praktinius darbus bus sprendžiamos realios inžinerinės problemos, taikant pažangias, kompleksines tyrimų, projektavimo, analizės ir informacijos apdorojimo priemones.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studento žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, įgyti studijuojant modulį semestro metu įvertinami ir registruojami akademinėje duomenų bazėje pagal modulyje numatytų užduočių rengimo ir atsiskaitymo kalendorių. Atsiskaitymas už semestro savarankiško darbo užduotis fiksuojamas semestro pabaigoje (teigiamas arba neigiamas įvertinimas), galutinis atsiskaitymas vyksta egzaminų sesijos metu (pažymys pagal dešimtbalę skalę). Vertinant studento pasiektus rezultatus, taikoma kaupiamojo balo sistema, kai tarpinių dalyko atsiskaitymų ir egzamino įvertinimui priskiriami svoriai, kurie nusako tų įvertinimų įtaką galutiniam dalyko įvertinimui. Dalyko atsiskaitymai ir jų svoriai galutiniame dalyko įvertinime kiekvienam dalykui nurodomi atskirai.
Dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai: egzaminas, koliokviumas, testas, laboratorinio darbo aprašas (ataskaita) ir gynimas, žodiniai iliustruoti pranešimai ir kt.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Bendrieji universitetinių studijų dalykai: BUS: Filosofijos ir darnaus vystymo alternatyvos, BUS: Užsienio kalbų alternatyvos (C1 lygiu).

Inžinerijos pagrindų dalykai: Elektronikos ir elektrotechnikos pagrindai.

Matematikos ir fizinių mokslų dalykai: Matematika 1, Informacinės technologijos 1, Bendroji chemija, Matematika 2, Objektinio programavimo pagrindai, Fizika 1, Matematika 3, Fizika 2.

Pagrindiniai studijų krypties dalykai: Įvadas į specialybę, Medžiagų fizika, Klasikinė mechanika.

Fizikos studijų krypties dalykai: Termodinamika ir statistinė fizika, Matematinė fizika ir skaitiniai metodai, Kvantinė mechanika, Elektrodinamika, Astrofizika, Optika, Kietojo kūno fizika, Branduolio ir dalelių fizika, Magnetinės medžiagos ir spintronika.

Medžiagų technologijų studijų krypties dalykai: Medžiagų mechanika, Organinė chemija, Kompiuterinis projektavimas 1, Polimerinės medžiagos ir technologijos, Mikro- ir nanotechnologijos: taikymas ir analizės metodai, Vakuumo fizika ir technika, Funkcinės medžiagos ir nanotechnologijos, Paviršiaus ir paviršinių reiškinių fizika, Nanostruktūros ir nanodariniai, Modernios optikos reiškiniai ir nanofotonika.

Studijų krypčių gilinimosi dalykai: Produkto vystymo projektas.

Laisvai pasirenkamas dalykas.

Baigiamoji praktika.

Baigiamasis bakalauro projektas.
Specializacijos:
Nėra
Studento pasirinkimai:
Studentai gali rinktis 18 kr. iš: Filosofijos ir darnaus vystymo alternatyvų (6 ECTS), Užsienio kalbos alternatyvų (6 ECTS), Laisvai pasirenkamų modulių (6 ECTS).
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Absolventas turi naujausių medžiagų technologijų ir fizikos mokslų žinių, kurių sinergija formuoja naują aukštųjų technologijų ir inovacijų vystymosi potencialą Lietuvoje ir užsienyje, geba komunikuoti ir būti lygiaverčiu partneriu tarptautinėse aukštųjų technologijų ir jų gaminamų produktų vystymosi rinkose, nagrinėti ir spręsti šių technologijų problemas pasitelkiant fundamentinę fizikinę pasaulio sampratą.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Programos absolventai galės dirbti gamybos įmonėse ir mokslo bei konsultaciniuose mokslinės paramos centruose, įmonėse, diegiančiose, gaminančiose ir parduodančiose šiuolaikines medžiagas ir fizikines technologijas, medicinos įstaigose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose, aplinkotyros ir aplinkosaugos žinybose, aplinkos apsaugos laboratorijose, naudojančiose šiuolaikinius medžiagų analizės ir tyrimo įrenginius, muitinėse, leidybos, teismo ekspertizės laboratorijose, farmacijos ir medicinos įmonėse ar medicininės paskirties gaminius gaminančiose įmonėse, dirbti tiriamąjį darbą įmonėse, mokslinių tyrimų institutuose ir universitetuose, organizuoti aukštųjų technologijų verslą.
Tolesnių studijų galimybės:
Programa siejasi su magistro (Taikomoji fizika, Medžiagų mokslas, Medicinos fizika bei kitos technologinių ir fizinių mokslų II pakopos studijų programos) ir doktorantūros (Fizikos ir medžiagų technologijų) studijomis, dėl ko užtikrinamas studijų vientisumas bei galimybės gilinti žinias pasirinktoje kryptyje.