Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Architektūra (anglų k. - Architecture)

Studijų krypties grupė

Menai

Studijų kryptis

Architektūra

Švietimo sritis

Architektūra ir statyba

Švietimo posritis

Architektūra (plačiosios programos)

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Vientisosios studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Menų magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7101

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

300
Nuolatinė, 5, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavusi institucija, akreditavimo terminas

Studijų kokybės vertinimo centras, 2022-08-31

Akreditavimo įsakymas

SV6-22

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6011PX001

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7460730

Finansinės grupės kodas

1.4

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2016-05-18
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Suteikti menų srities (architektūros) magistro universitetinį išsilavinimą ir parengti kvalifikuotą architektą, gebantį savarankiškai vykdyti taikomuosius tyrimus ir jais grįsti praktinę profesinę veiklą
Studijų rezultatai:
A) Žinios ir jų taikymas :
A1. Bendrosios universitetinės žinios, kultūrinių (meno, architektūros) reiškinių suvokimas: filosofijos, estetikos, meno ir architektūros istorijos, psichologijos ir kitos žinios, jų taikymas bei gebėjimas kūrybiškai analizuoti ir sisteminti (plati erudicija).
A2. Studijų krypties pagrindų žinios ir jų taikymas studijų - profesinės veiklos srityse: architektūros kompozicijos, pastatų projektavimo ir aplinkos planavimo metodologijos, statybos technologijų, statybinių konstrukcijų, inžinerinių sistemų, teisinių aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą bei pastatų projektavimą ir kitos žinios; gebėjimas, remiantis jomis, formuluoti ir argumentuotai pagrįsti profesinius sprendimus (profesinė kompetencija).
A3. Ikiprojektinių tyrimų metodologijos žinios – architektūrinių ir gamtinių struktūrų analizės metodų, architektūros taikomųjų tyrimų metodikos žinios.
B) Gebėjimai atlikti tyrimus :
B1. Profesinių tyrimų metodikos žinių taikymas – gebėjimas taikomųjų tyrimų veikloje naudotis įvairiais mokslinių tyrimų metodais; informacijos paieškos įgūdžiai, susiję su pirminiais ir antriniais informacijos šaltiniais bei šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis; gebėjimas apdoroti, analizuoti, sintetinti ir vertinti duomenis bei formuluoti išvadas.
B2. Gebėjimas savarankiškai atlikti taikomojo pobūdžio tyrimus, formuluoti argumentuotas išvadas ir, remiantis jomis, rengti projektavimo programas, planuoti ir organizuoti projektavimo procesą.
B3. Gebėjimas savarankiškai analizuoti tyrimų duomenis, nustatant ir įvertinant socialinius, meninius ir ekonominius prioritetus, mokslinių tyrimų rezultatais grindžiamas bendrakultūrinių (meno, architektūros) reiškinių suvokimas.
C) Specialieji gebėjimai :
C1. Gebėjimas savarankiškai spręsti sudėtingus architektūrinius uždavinius atliktų tyrimų kontekste, rengti įvairios paskirties ir sudėtingumo pastatų, jų kompleksų bei atvirųjų visuomeninių erdvių projektus, inicijuoti jungtinius projektus ir veiklas, dirbti grupėje bei jai vadovauti.
C2. Kūrybiniai ir meniniai sugebėjimai, estetinės moralinės nuostatos ir intelektualiniai gebėjimai formuluoti ir perteikti menines idėjas architektūriniuose projektuose – kūrybinis ir kritinis mąstymas, gebėjimas plačiai matyti problemų ratą, spręsti problemas ir priimti optimalius sprendimus.
C3. Kūrybinių idėjų realizavimo gebėjimai – mokėjimas naudotis pažangiais kūrybos metodais, gebėjimas laisvai reikšti savo idėjas, vaizdžiai ir įtaigiai atskleisti jas visuomenei šiuolaikinėmis vizualinės raiškos priemonėmis.
D) Socialiniai gebėjimai :
D1. Gebėjimas dirbti kolektyvinėje aplinkoje, mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, profesinių įsipareigojimų suvokimas, gebėjimas kritiškai ir savikritiškai mąstyti, suvokti kolektyvinę ir asmeninę atsakomybę prieš visuomenę (ilgalaikių architektūrinės veiklos socialinių pasekmių vertinimas ir prognozavimas).
D2. Gebėjimas įtaigiai, aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti informaciją, supratimą ir idėjas specialistų ir ne specialistų auditorijoms; rašytinio ir žodinio bendravimo įgūdžiai, kompiuterinės komunikacijos ir tradicinės vizualinės raiškos patirtis.
D3. Gebėjimas vystyti organizacinius įgūdžius, iniciatyvumas ir gebėjimas siekti lyderio pozicijų (motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų), atkaklumas ir profesionalumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus.
E) Asmeniniai gebėjimai :
E1. Gebėjimas racionaliai planuoti ir organizuoti savo veiklą (profesinėje, kūrybinėje, mokymosi sferoje), vartoti produktyvius profesinės veiklos metodus, laiku, atsakingai ir profesionaliai atlikti užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus.
E2. Gebėjimas siekti naujovių ir nuolat kelti savo profesinę kompetenciją ir kitus architekto veiklai reikalingus įgūdžius.
E3. Atsakomybės už savo veiklą suvokimas, gebėjimas numatyti veiklos pasekmes ir suvokti moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį aplinkai ir visuomenės gerovei, kultūrinei ir ekonominei raidai.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Kūrybiniams-profesiniams dalykams taikoma:
• probleminės paskaitos ir diskusijos (orientuotos į problemos analizę ir išsiaiškinimą);
• probleminis metodas, individualios konsultacijos (orientuotas į realios socialinės, kultūrinės, urbanistinės-architektūrinės problemos sprendimo paiešką ir grindžiamas atvejo analize);
• savarankiško kūrybinio darbo (individualaus ir grupinio) eigos ir rezultatų pristatymas, aptarimas, kritinė analizė ir diskusijos;
• seminarai ir kūrybinės pratybos planingai vykdomi semestro pradžioje, siekiant plačiau atskleisti nagrinėjamą temą, bei kiekvieno semestro pabaigoje – viešo kūrybinio darbo aptarimo, kritinės analizės, oponavimo ir diskusijų metu. Kūrybinės dirbtuvės – tai bendro kolektyvinio darbo forma, vykdoma pagal dienos aktualijas (žymių užsienio specialistų vizitai ir jų vedami užsiėmimai (workshop), dalyvavimas konkursuose ir kitose visuomeninėse akcijose.
• profesinės veiklos praktikos architektūros projektavimo įmonėse yra neatsiejama viso studijų proceso dalis. Jos metu patikrinamos ir pagilinamos studijų metu įgytos specialybės žinios, praplečiami savarankiškos profesinės veiklos įgūdžiai, studentui suteikiama galimybė susipažinti su projektavimo įmonės struktūra, funkcijomis bei įsidarbinimo galimybėmis.
Viso šiais metodais grindžiama ~ 80 % studijų apimties.
Teoriniams dalykams, skirtiems žinių bagažo įgijimui, taikomi:
• probleminės paskaitos, seminaro, kontrolinio ir galutinio atsiskaitymo metodai, plačiau taikant kaupiamojo balo sistemą.
Viso šiais metodais grindžiama ~ 20 % studijų apimties.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų pasiekimų vertininimas vykdomas pagrįstumo, objektyvumo, nuoseklumo ir skaidrumo principais:
• teoriniuose dalykuose taikomas neformalusis vertinimas žodžiu (koliokviumas, diskusijos), apibendrinamasis vertinimas raštu (kontrolinis darbas, referatas, egzaminas);
• kūrybiniuose dalykuose taikomas diagnostinis vertinimas (pirminė klauzūra/eskizas), formuojamasis vertinimas (neformalus vertinimas konsultacijų, tarpinių peržiūrų metu) ir galutinis apibendrinamasis vertinimas (kursinis/baigiamasis projektas).
Vertinamas įgytų žinių taikymas praktikoje, meninis-estetinis, inžinierinis-technologinis išprūsimas, sugebėjimas savarankiškai mokytis ir dirbti. Taikoma kaupiamoji vertinimo sistema – savarankiško darbo užduotys vertinamos atskirais aspektais, o galutinis pažymys išvedamas, apskaičiuojant bendrą aritmetinį vidurkį. Vertinimas vykdomas viešo aptarimo metu, o jo nuostatos ir kriterijai pateikiami kiekvieno semestro pradžioje.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
• studijų krypties profesiniai-kūrybiniai dalykai (159 kreditai): architektūros projektavimo pagrindų ir kompozicijos dalykai - 24 kr., architektūros projektavimo dalykai - 80 kr., profesinės veiklos praktika - 18 kr., tiriamasis ir baigiamasis darbas - 37 kr.;
• studijų krypties profesiniai teoriniai-kūrybiniai dalykai (21 kreditas): aplinkos planavimo dalykai 6 kr., architektūros konstravimo dalykai - 15 kr.;
• studijų krypties teoriniai dalykai (42 kreditai): architektūros istorijos ir teorijos, paveldosaugos, urbanistikos pagrindų, miesto ekologijos ir tvariosios architektūros dalykai - 21 kr., statybinės mechanikos ir medžiagų, pastatų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos, statybinės fizikos, statybos ekonomikos, statybos ir teritorijų planavimo teisės dalykai - 18 kr., priešprojektinių ir mokslinių tyrimų metodika - 3 kr.;
• studijų krypties meniniai-kūrybiniai dalykai (39 kreditai): kompiuterinio projektavimo metodai - 9 kr., vizualinė raiška - 30 kr.
Specializacijos:

Studento pasirinkimai:
• specialaus lavinimo – pasirenkami dalykai (18 kreditų): akademijos nustatytas pasirenkamų dalykų blokas iš bendrųjų universitetinių studijų ir/ar kitos krypties dalykų, skirtas platesnės pasaulėžiūros, intelekto ir erudicijos vystymui
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Programa skirta pagrindinės krypties (architektūros) studijoms ir yra orientuota į kvalifikuoto architekto ir, tuo pačiu, – kūrybingo menininko parengimą. Sėkmingai baigę studijas, absolventai įgyja Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytas kvalifikacijas ir menų (architektūros) magistro kvalifikacinį laipsnį, leidžiantį verstis architekto ar jai prilyginta veikla.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali dirbti valstybės ir savivaldybės teritorijų planavimo institucijose, architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo įmonėse, savarankiškai projektuoti nesudėtingus statinius ar, vadovaujant atestuotam specialistui (projektų vadovui), rengti įvairaus sudėtingumo pastatų bei jų aplinkos architektūros projektus. Programos absolventai po 2 metų darbo profesinėje srityje LR Vyriausybės numatyta tvarka gali siekti architekto projektų vadovo kvalifikacinio atestato bei kurti savarankišką architektūrinio projektavimo verslą.
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventas gali tęsti studijas III studijų pakopoje, menų daktaro vardui įgyti, dirbti mokslinį tiriamąjį ir pedagoginį darbą aukštojoje universitetinėje mokykloje ar kitoje mokslo įstaigoje.