Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Filosofija (anglų k. - Philosophy)

Studijų krypties grupė

Humanitariniai mokslai

Studijų kryptis

Filosofija

Švietimo sritis

Humanitariniai mokslai

Švietimo posritis

Filosofija ir etika

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Humanitarinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6114

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavusi institucija, akreditavimo terminas

Studijų kokybės vertinimo centras, 2024-08-31

Akreditavimo įsakymas

SV6-1

Akreditavimo vertinimo išvados

VU Philosophy BA.pdf

Valstybinis kodas

6121NX033

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450223

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2019-11-13
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas (-ai):
Ruošti plataus humanitarinio profilio filosofijos specialistus, gerai išmanančius istorinius ir kultūrinius kontekstus, gebančius panaudoti filosofinius analizės, interpretacijos, refleksijos, kritinio vertinimo įgūdžius, savarankiškai ir kvalifikuotai sprendžiant intelektinės ir praktinės veiklos srityse iškylančius uždavinius.
Studijų rezultatai:
Filosofijos bakalauro pasiekiami gebėjimai: savarankiškai mokytis bei dirbti individualiai ir grupėse; kritiškai mąstyti, vertinti ir interpretuoti, bei pritaikyti žinias įvairioje profesinėje veikloje; viešai pristatyti savo poziciją, ją svarstyti, diskutuoti, argumentuoti ir apginti; žinoti ir suprasti pamatines filosofijos problemas; taikyti filosofines paradigmas bendrųjų žmogaus ir pasaulio santykio problemų svarstyme; vykdyti filosofinius tyrimus ir kurti filosofinio pobūdžio tekstus; taikyti daugiadalykinį požiūrį.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos, probleminis dėstymas; diskusija ir grupinis darbas seminaruose; teorinės literatūros bei šaltinių rinkimas ir analizė, žodinis pranešimas ir jo svarstymas; rašto darbų rengimas ir žodinis pristatymas; refleksija ir oponavimas, konsultacijos, individualusis konsultavimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.
Studijų dalykai (moduliai):
Privalomieji dalykai – 155 ECTS. Pasirenkamieji dalykai – 70 ECTS. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai – 15 ECTS.
Programa yra sudaryta kaupiamosios kompetencijos principu. Pirmuose kursuose pasiruošiami įrankiai tolesniam darbui: Užsieno kalba, Graikų, Lotynų kalbos, Filosofijos įvadas ir Logika. Filosofijos istorijos studijos vyksta nuosekliai pagal epochas - Antika, Viduramžiai, Naujieji laikai. Šiuolaikinės filosofijos kryptys (pvz. Analitinė filosofija, Fenomenologija ir kt.) studijuojamos tik vėlesniuose kursuose. Paraleliai studijuojami ir filosofijos sričių kursai (pvz. Politinė filosofija, Mokslo filosofija ir kt.), tačiau siekiama, kad jie jau turėtų istorinį pagrindą.
Bendrauniversitetiniai dalykai yra išeinami per pirmus ir antrus metus. Juos studentai pasirenka iš bendro VU siūlomo sąrašo.
Specializacijos:
Mokslo filosofija ir logika;
Filosofija ir vizualinė kultūra
Profesinės veiklos galimybės:
Dėl filosofijos studijose įgyjamų perkeliamojo pobūdžio įgūdžių, profesinės absolventų veiklos galimybės yra išskirtinai plačios ir įvairios: švietimo sistema, valstybės tarnyba, vyriausybės ir viešojo administravimo įstaigos, privačios įmonės, strateginės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, vadybos konsultacijos, pardavimai ir reklama, leidyba, žurnalistika ir žiniasklaida, viešieji ryšiai ir kt. Kai kuriose srityse konkreti profesinė karjera gali pareikalauti tolesnių studijų. Pvz. mokytojui yra reikalinga profesinė kvalifikacija. Ją galima įgyti gretutinėmis studijomis per tą patį studijų laiką arba kaip vienerių metų profesines studijas po baigimo.
Tolesnių studijų galimybės:
Filosofijos bakalaurai pasirengę tęsti magistrantūros studijas įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, o atskirais atvejais ir kitų sričių kryptyse.