Elektronikos inžinerija (anglų k. - Electronics engineering)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Suteikti gilesnes elektronikos inžinerijos mokslo ir tyrimo metodų žinias, išugdyti problemų atpažinimo, formulavimo bei sprendimo gebėjimus, įdiegti eksperimento planavimo, vykdymo ir dokumentavimo įgūdžius, paruošti absolventą tiriamajai bei moderniųjų technologijų diegimo veiklai.
Studijų rezultatai:
Žinios ir gebėjimai:
A1 Gerai žinoti ir mokėti kūrybiškai taikyti gamtos mokslų ir matematikos pagrindus, nuodugniai žinoti ir suprasti elektronikos inžinerijos srities principus ir gebėti juos taikyti naujiems inžineriniams uždaviniams spręsti;
A2 Žinoti ir kritiškai vertinti elektronikos bei jai artimų sričių – elektros, informatikos pasiekimus.
Inžinerinė analizė:
B1 Gebėti spręsti elektronikos inžinerijos srities netipines, griežtai neapibrėžtas ir išsamiai neapibūdintas problemas, gebėti jas aiškiai formuluoti ir spręsti remiantis kritiniu, nepriklausomu mąstymu ir holistiniu požiūriu;
B2 Gebėti panaudoti savo žinias ir gebėjimus praktiškai sprendžiant inžinerinius elektronikos uždavinius, pritaikant teorinius modelius, atliekant jų adekvatumo analizę, taikant skaičiuojamąjį modeliavimą, eksperimentinius tyrimo, rezultatų metrologinio įvertinimo, skirstinių analizės, skaitinio optimizavimo metodus;
B3 Gebėti taikyti novatoriškus metodus sprendžiant specifines problemas ir įgyvendinant sprendimus įterptinių sistemų, bevielių komunikacijų, technologinių procesų valdymo ir galios elektronikos srityse.
Inžinerinis projektavimas:
C1 Gebėti taikyti įgytas žinias ir supratimą elektronikos ir tarpdisciplininiams nestandartiniams uždaviniams spręsti (elektroninių įrenginių aparatinės ir jos specifinės programinės įrangos optimizavimas, integravimas, specifikavimas);
C2 Gebėti pasirinkti ir taikyti šiuolaikines projektavimo priemones inovatyvių ir originalių inžinerinių idėjų bei metodų plėtojimui;
C3 Gebėti priimti inžinerinius sprendimus susidūrus su daugialypiais, techniškai neapibrėžtais ir tiksliai neapibūdintais uždaviniais.
Fundamentiniai ir taikomieji tyrimai:
D1 Gebėti apibrėžti, įvertinti, surasti ir gauti reikiamus duomenis naudojantis specializuotomis duomenų bazėmis, profesinių draugijų resursais ( IEEE ) ir kitais informacijos šaltiniais;
D2 Gebėti planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus naudojantis specializuota programine bei elektronine matavimų įranga, kritiškai įvertinti gautus duomenis ir pateikti išvadas, apdoroti sudėtingus daugiamačius, dinamiškai kintančius tyrimų rezultatus;
D3 Suprasti ir pritaikyti naujas ir besivystančias elektronikos inžinerijos srities technologijas (naujų medžiagų ir principų naudojimas elementinėje bazėje, organinė elektronika).
Praktinio darbo sprendžiant inžinerinius uždavinius gebėjimai:
E1 Gebėti apjungti bei taikyti skirtingų studijų krypčių (elektronikos, elektrotechnikos, informatikos, mechanikos) žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;
E2 Pilnai suprasti elektronikos inžinerijoje taikomus metodus ir metodikas bei jų ribotumus, mokėti parinkti inžinerinius įrenginius ir programinę įrangą;
E3 Išmanyti etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus.
Asmeniniai ir socialiniai gebėjimai:
F1 Gebėti kūrybiškai taikyti turimas žinias ir patirtį generuojant idėjas ir priimant sprendimus;
F2 Gebėti veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, būti komandos, kurią gali sudaryti įvairių studijų krypčių ir lygių atstovai, lyderiu;
F3 Mokėti bendrauti su inžinerijos bendruomene ir plačiąja visuomene nacionaliniu bei tarptautiniu mastu;
F4 Turėti holistinį požiūrį į inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už inžinerinę veiklą.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Visų studijų modulių medžiaga įsisavinama studento auditorinio ir savarankiško darbo metu. Auditorinis darbas apima paskaitas, laboratorinius darbus ir pratybas. Studento savarankiškas darbas – tai teorinės medžiagos įsisavinimas, pasirengimas paskaitoms, laboratoriniams darbams ir pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams už semestro užduotis ir egzaminui, namų darbų bei projektų rengimas ir kita žinioms, gebėjimams ir įgūdžiams įgyti skirta veikla. Studijų programa baigiama magistro baigiamuoju projektu.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Kiekvieno konkretaus dalyko mokymosi rezultatams (žinioms ir gebėjimams) įvertinti taikomos savarankiško darbo užduotys (koliokviumai, seminarai, grupiniai namų darbai, individualūs namų darbai ir t.t.), turinčios svertinius koeficientus. Užduotys sudaromos ir formuluojamos taip, kad būtų įvertinti visi dalyke siekiami studijų rezultatai. Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymius padauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Studijų programos dalykai skirstomi į keturias dalis: bendrieji privalomieji dalykai (24 kreditų), alternatyvūs dalykai (36 kreditai), individualieji tyrimai (48 kreditai) ir laisvai pasirenkamieji dalykai (12 kreditų).
Studijų programos privalomi dalykai („Eksperimento metodologija ir planavimas“, „Skaitmeninis signalų apdorojimas“, „Įterptinių sistemų projektavimas“) dėstomi studijų pradžioje. Trečiame semestre dėstomas dalykas „Matavimai ir elektromagnetinis suderinamumas“. Tai patys bendriausi dalykai, kuriais remiasi kiti pagal pasirinktą specializacijos kryptį studijuojami alternatyviniai dalykai.
Didelis dėmesys programoje skiriamas mokslinio tiriamojo darbo žinioms ir įgūdžiams formuoti. Tiriamojo darbo žinios ir įgūdžiai ir įgyjami daugelyje programos gilinamųjų dalykų, o ypač tam tikslui skirtuose dalykuose: „Eksperimento metodologija ir planavimas“, „Tiriamasis projektas“, „Tiriamasis projektas 1“, „Tiriamasis projektas 2“ bei „Magistro baigiamasis darbas“. Iš viso šiems dalykams skirta 54 kr. Pirmasis dalykas supažindina studentus su moksliniu darbu ir jo metodologija, paaiškina kuo moksliniai tyrimai skiriasi nuo inžinerinio darbo, parodo matematinio modeliavimo, fizikinio eksperimento ir modelio adekvatumo tyrimo svarbą. Kituose tiriamojo darbo dalykuose studentas vadovaujamas magistro baigiamojo darbo vadovo atlieka savarankiškus tyrimus.
Specializacijos:
Studento pasirinkimai:
EI studijų programos magistrantai į savo individualų studijų planą pirmąjį ir antrąjį semestrus gali įsitraukti, kaip laisvai pasirenkamuosius dalykus (12 kreditų), bet kurį KTU ar kitame universitete tą semestrą skaitomą magistrantūros studijų dalyką.
Alternatyvinių dalykų grupavimas į specializacijos kryptis yra neformalus. Turintis savo nuomonę studentas gali pasirinkti savo susikurtą kelią.
Didžiausia alternatyvinių dalykų pasiūla pasižymi „Elektronikos technologijų“ specializacijos kryptis. Iš viso jai galima priskirti 11 alternatyvinių dalykų. Šios specializacijos dalykai suteikia žinių ir gebėjimų reikalingų konstruojant elektroninę aparatūrą (mechaninio, šiluminio ir elektrinio atsparumo skaičiavimai) bei ruošiant elektronikos produktų gamybos technologiją (medžiagos, gamybos procedūros, procesų parinkimas ir optimizavimas). Elektronikos technologijų srities specialistai reikalingi savo gamybos padalinius turinčioms Lietuvos elektronikos pramonės įmonėms: Kitron, Telga, Teltonika, Selteka, Elgama-Elektronika ir k.t. Specializacijoje reikėtų daugiau dėmesio skirti praktinių gebėjimų ugdymui.
Įterptinių sistemų krypčiai galima priskirti 4-5 dalykus (dalyką „Elektroninių sistemų testavimas“ taip pat būtų galima priskirti šiai krypčiai). Šios specializacijos dalykai suteikia žinių ir gebėjimų reikalingų kurti ir taikyti programuojamas elektronines sistemas skirtas integruoti į įrenginius atliekančius procesų valdymo, matavimų ir duomenų perdavimo uždavinius. Specializacija labai svarbi Lietuvos pramonei. Įterptines sistemas kuria ir taiko tokios įmonės kaip: Axis Industries, Elinta, Elgama-Elektronika, Elsis, Selteka, Teltonika ir k.t. Specializacijos dalykuose nagrinėjami klausimai nuo mikrovaldiklių, signalų procesorių, FPGA skaitmeninių sistemų architektūrų ir veikimo principų nagrinėjimo iki šių prietaisų integravimo į sistemas ir programavimo. Nagrinėjamų temų sąrašą būtų galima papildyti temomis susijusiomis su „modeliavimu pagrįstais projektavimo metodais“ taip pat formaliais sistemų testavimo metodais.
Radijo ryšio sistemų krypčiai galima priskirti 4 dalykus, kurių paskirtis suteikti žinių ir gebėjimų reikalingų projektuojant ir konstruojant mikrobangų prietaisus bei grandines, didelės galios virpesių generatorius, stiprintuvus ir siųstuvus taip pat radijo ryšio sistemas duomenims perduoti. Šie klausimai labai svarbūs elektroninės įrangos projektavimo, gamybos, importuojančioms, eksploatuojančioms ir valstybinės priežiūros įmonėms: Terra, Selteka, Teltonika, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir kt.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Absolventas turi išsamių elektronikos inžinerijos teorinių ir mokslinių tyrimo metodų žinių, problemų atpažinimo, formulavimo bei sprendimo gebėjimų, eksperimento planavimo, vykdymo ir dokumentavimo įgūdžių, tiriamojo darbo bei moderniųjų elektronikos technologijų diegimo patyrimo. Turi elektronikos, elektronikos technologijų, įterptinių bei radijo ryšių sistemų, žinių ir geba jas taikyti elektronikos inžinerijos uždaviniams spręsti: parinkti, projektuoti, modernizuoti ir eksploatuoti elektronikos technologijų įrenginius ir sistemas, vertinti jų efektyvumą ir ekologiškumą.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali dirbti tiriamąjį, projektavimo, ekspertinį, konsultacinį bei pedagoginį darbą įmonėse ir organizacijose, kuriančiose ir diegiančiose elektronines sistemas.
Tolesnių studijų galimybės:
Tęsti studijas doktorantūroje.
