Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Turizmo industrijos (anglų k. - Tourism industries)

Studijų krypties grupė

Verslo ir viešoji vadyba

Studijų kryptis

Vadyba

Švietimo sritis

Verslas ir administravimas

Švietimo posritis

Vadyba ir administravimas

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Verslo vadybos bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6116

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

210
Ištęstinė, 5, Metais
Nuolatinė, 3,5, Metais

Akreditavusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-15

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6121LX038

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450413

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2014-08-01
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas(-ai): ugdyti kompetentingus, socialiai atsakingus plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos kultūros ir turizmo veiklos vadybininkus, suvokiančius regionų savitumus bei nuolat kintančią kultūros vertybių visumą, gebančius analizuoti bei kūrybiškai vertinti naujas šalies ir tarptautinės aplinkos kultūrines ir turizmo galimybes, tapti kultūrinių iniciatyvų kūrėjais bei įgyvendintojais.
Pirmasis dalinis tikslas:
plėtoti humanistinę pasaulėžiūrą, ugdant kritiškai mąstančią asmenybę, turinčią vertybinių nuostatų sistemą, būtiną dalykinei veiklai, visuomenės pažangai.
Antrasis dalinis tikslas:
suteikti kultūros, turizmo, vadybos, ekonomikos ir komunikacijos žinias bei plėtoti gebėjimus, ugdančius kultūros ir turizmo veiklos vadybos kompetencijas.
Trečiasis dalinis tikslas:
ugdyti kultūros ir turizmo vadybininkus, gebančius tausoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą ir atvirumą, skatinti kūrybinės veiklos įvairovę bei visuomenės dalyvavimą kultūroje formuojant darnaus turizmo rinkodarą sąlygojančius individo verslumo raišką.

Studijų rezultatai:

Žinios, reikalingos asmens platesnei erudicijai ir filosofiniais, etiniais bei humanistiniais principais pagrįstai pasaulėžiūrai ugdyti.
Kritiškai mąstyti, analizuoti ir dalyvauti diskusijose bei rengti specialiuosius tekstus lietuvių ir užsienio kalbomis.
Dirbti savarankiškai ir kūrybiškai tarpkultūrinėje aplinkoje, mokytis visą gyvenimą.
Žinoti pagrindines ekonomikos ir vadybos bei susijusių studijų krypčių kategorijas ir jomis apibūdinamus socialinius reiškinius, procesus bei ekonomikos ir vadybos funkcijas, principus, metodus.
Žinoti viešojo valdymo sistemą, kultūros ir turizmo ir regioninės politikos, regionų pokyčių bei socialinės infrastruktūros vystymo strategijų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo principus ir metodus, vadybinių sprendimų formavimą ir priėmimą.
Gebėti taikyti vadybos, ekonomikos, sociologijos, statistikos, mokslinių tyrimų, finansų ir komunikacijos pagrindų žinias, informacines technologijas organizuojant ir atliekant empirinius tyrimus.
Gebėti analizuoti turizmo ekonominius, socialinius, technologinius, informacinius išteklius ir procesus, nustatyti problemas ir galimybes, planuoti, prognozuoti ir vertinti turizmo procesus bei rezultatus.
Gebėti analizuoti ir prognozuoti situaciją potencialiose rinkose, rengti ir įgyvendinti kultūros ir turizmo strategijas, programas ir projektus.
Gebėti rinkti, analizuoti, interpretuoti ir prognozuoti vadybos srities duomenis, siekiant valdyti institucinius, struktūrinius ir kitus regionų pokyčius.
Gebėti vadovauti, bendrauti ir konsultuoti klientus bei bendradarbiauti su turizmo ir kultūros profesine bendruomene.
Gebėti būti lyderiu bei motyvuoti komandą tarpkultūrinėje aplinkoje inovatyviai veiklai.
Žinoti tarpkultūrinės komunikacijos sąrangą bei istorines-kultūrines nacionalinio tapatumo formavimosi prielaidas, tautinio mentalumo sanklodą bei darnaus planavimo bendruosius principus.
Gebėti pasirinkti reikalingas priemones ir metodus, modeliuoti situacijas bei atlikti organizacijos ar regiono socialinę-kultūrinę analizę bei sisteminti, vertinti ir interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas.
Gebėti derinti socialinių ir humanitarinių mokslų žinias, taikyti programinio ir projektinio darbo būdus, parodant aukštą profesinį meistriškumą ir novatyvumą bei verslumą sprendžiant specializuotas profesinės veiklos problemas.
Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir visuomene, derinti skirtingus požiūrius bei argumentuotai pagrįsti savo požiūrį imantis atsakomybės už sprendimų priėmimą kintančioje darbo ir mokymosi aplinkoje.
Gebėti perteikti studijų ir veiklos srities žinias specialistams ir kitiems besimokantiems bei įsipareigoti ir imtis atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę bei asmenų ir grupių profesinį tobulėjimą.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
sudaro sąlygas studijų rezultatams pasiekti. Studijose taikomos aktyvios mokymo/mokymosi veiklos: situacijų ir praktinės veiklos pavyzdžių analizė, projektinis metodas, komandinis darbas, studentų savarankiškų darbų pateikčių pristatymas ir aptarimas auditorijoje, viešas pateikimas ir aptarimas.
Kiekvienas studentas turi dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose ir jų metu atlikti praktines užduotis. Praktiniuose užsiėmimuose dažniausiai naudojami šie metodai: savarankiški skaitymai (pasiruošimas seminarams, pratyboms), problemomis pagrįstas mokymas (apibrėžtų sąlygų nagrinėjimas seminarų, pratybų metu), ekspertinis metodas (savarankiškai seminarų metu, vertinant kolegų apibrėžtų sąlygų problemų sprendimo variantus), interaktyvūs metodai (apibrėžtų sąlygų/temų nagrinėjimas seminarų, pratybų metu, panaudojant IT priemones), focus grupės metodas, debatai, scenarijų kūrimo metodas (remiantis apibrėžtomis sąlygomis, konstruojant apibrėžtų sąlygų problemų sprendimų pateikimo variantus), kūrybiškumą skatinantys metodai (,,minčių lietus“, problemų ir sprendimų medžiai, SSGG analizė, PEST analizė, minčių žemėlapiai) ir kt.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų pasiekimų vertinimas vykdomas dešimties balų sistemoje ir grindžiamas ,,Studentų žinių vertinimo tvarkoje“ (patvirtintoje 2008 m. balandžio 30 d. Ekonomikos ir vadybos fakulteto tarybos) apibrėžtais pasiekimų vertinimo kriterijais, kurie tiesiogiai siejasi su studijų rezultatais. Fakultete įdiegta studentų pasiekimų kaupiamojo vertinimo sistema. Galutinį dalyko pasiekimų vertinimo balą lemia semestro eigoje pasiektas operatyviojo ir tarpinio įvertinimo, atsiskaitymo už savarankiškus darbus ir egzamino įvertinimo svertinis vidurkis. Pagal Fakulteto tarybos priimtą ,,Studentų žinių vertinimo tvarką” galutiniame studijų dalyko pasiekimų įvertinimo pažymyje operatyviojo vertinimo ir savarankiškų darbų įvertinimas gali sudaryti nuo 20 iki 40 proc., o egzamino įvertinimas – atitinkamai 60-80 proc. Įvertinimo svorio koeficientai galutiniame pasiekimų vertinime nurodyti studijų dalyko apraše. Studentų pasiekimų vertinimo balo sandara tinkama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pasiekimus, nes taikoma kaupiamojo vertinimo sistema motyvuoja studentus mokytis ne egzaminų sesijos metu, bet nuolat.

Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Bendrieji universitetinių studijų dalykai (18 ECTS)
Filosofija, Visuomenės raida, Verslo užsienio kalbos pagrindai, Verslo užsienio kalba pažengusiems, Specialybės kalba, Psichologija.
Studijų pagrindinės krypties ir su ja susiję studijų dalykai, praktikos, baigiamieji atsiskaitymai (168 ECTS)
Matematika, Taikomoji informatika, Retorika ir komunikacija
Įvadas į studijas, Etnologija, Sociologija, Profesinė etika, Lietuvos kultūros istorija, Vadyba, Vadovavimo psichologija, Ekonomikos teorija, Verslo teisė, Regionų kultūros studijos, Kultūros filosofija, Statistika ir mokslinių tyrimų pagrindai, Viešojo administravimo pagrindai, Rinkodara, Turizmo ekonomika, Finansai
Kultūros ir turizmo politika, Turizmo vadyba, Kultūros ir turizmo rinkodara, Žmogiškųjų išteklių valdymas, Kultūros vadyba, Regionų vystymo vadyba, Regionų kultūros ir turizmo infrastruktūros valdymas, Kultūros ir turizmo informacinės sistemos, Studijų baigiamasis darbas, Kultūros ir turizmo tyrimų praktika (mokomoji praktika)
Verslumo ugdymo praktika, Kultūros ir turizmo vadybos praktika (profesinės veiklos praktika).
Universiteto nustatyti studento pasirenkami skirti gilesnei specializacijai dalykai (12 ECTS)
Sociokultūrinio švietimo politika ir vadyba, Kūrybos industrijų vadyba, Kultūros projektų valdymas, Kaimo turizmo ir amatų vadyba, Inovacijų kultūra, Paslaugų kokybės vadyba, Paveldosaugos vadyba, Tarpkultūrinė komunikacija.

Specializacijos:

-
Studento pasirinkimai:
Laisvai pasirenkami dalykai (12 ects)

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Integruota kultūros ir turizmo profesinė veikla, skirta organizuoti ir užtikrinti infrastruktūrines kultūrinių ir turizmo procesų funkcionavimo sąlygas.