Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Informatika (anglų k. - Informatics)

Studijų krypties grupė

Informatikos mokslai

Studijų kryptis

Informatika

Švietimo sritis

Informacijos ir ryšio technologijos

Švietimo posritis

Programinės įrangos, taikomųjų programų kūrimas ir analizė

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, rusų

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Informatikos mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6123

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

210
Ištęstinė, 4,5, Metais
Ištęstinė, 5, Metais
Nuolatinė, 3,5, Metais
Nuolatinė, 4, Metais

Akreditavusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-27

Akreditavimo vertinimo išvados

EHU_Informatika_BA_2021.pdf

Valstybinis kodas

6121BX037

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450613

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2021-11-09
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Studijų programos tikslas - išugdyti kūrybingą, iniciatyvų, bendradarbiaujantį, atsakingą informatikos specialistą, gebantį kurti ir diegti saugią programinę įrangą, ieškant naujų kompiuterinių sistemų panaudojimo būdų bei efektyvių duomenų ir informacijos apdorojimo sprendimų, skirtų įvairių sričių aktualioms profesinės veiklos problemoms spręsti ir gebantį konkuruoti sparčiai besikeičiančių technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje.
Studijų rezultatai:
1. Žinios ir jų taikymas
1.1.1. Nuosekliai paaiškinti pagrindinius faktus, sąvokas, teorijas ir matematinius metodus, susijusius su kompiuterių veikimu, kompiuterių technine ir programine įranga, jos savybėmis ir praktinio panaudojimo galimybėmis, kompiuterių komunikacija ir taikomaisiais sprendimais, kurie yra susiję su svarbiais istoriniais, dabartiniais ir galimais informatikos mokslų srities pokyčiais bei tendencijomis ateityje.
1.1.2. Nuosekliai paaiškinti algoritmų sudarymo ir analizės principus, programavimo paradigmas, kalbas ir technologijas, žmogaus ir kompiuterio sąveikos principus, tipinius programinės įrangos gyvavimo ciklo etapus ir programinės įrangos kūrimo ir priežiūros metodus.
1.1.3. Nuosekliai paaiškinti, kaip verslo, pramoninis, ekonominis ir socialinis kontekstas veikia profesinės veiklos praktiką, apibrėžiamą etikos normomis ir reglamentuojamą teisiniais reikalavimais, įskaitant duomenų apsaugą, intelektinės nuosavybės teises, sutartis, gaminių saugos, atsakomybės ir kitus susijusius klausimus.
1.1.4. Taikyti informatikos studijų krypties žinias, kuriant saugius ir kitus aktualius kriterijus atitinkančius informatikos taikomuosius sprendimus aktualioms profesinės veiklos problemoms spręsti.
1.1.5. Nuosekliai paaiškinti visa apimančius skaitmenizavimo ir kompiuterinių skaičiavimų procesus, informatikos srities raidą ir galimas ateities kryptis informatikos ir gretimose srityse, duomenų apdorojimo ir analizės, sistemų modeliavimo ir optimizavimo bei dirbtinio intelekto sąvokas ir metodus.
2. Gebėjimai vykdyti tyrimus
2.1.1. Apibūdinti informatikos studijų krypties profesinės veiklos problemą skirtinguose abstrakcijos lygmenyse.
2.1.2. Efektyviais metodais paruošti aktualiai informatikos studijų krypties profesinės veiklos problemai spręsti reikalingus duomenis ir informaciją iš įvairių šaltinių.
2.1.3. Efektyviais metodais išanalizuoti aktualiai informatikos studijų krypties profesinės veiklos problemai spręsti reikalingus duomenis, informaciją ir sprendimus pagal įvairius kriterijus.
2.1.4. Kritiškai įvertinti tyrimo metu surinktus ir gautus duomenis, informaciją, rezultatus ir sukurtus sprendimus argumentuotomis išvadomis ir rekomendacijomis.
3. Specialieji gebėjimai
3.1.1. Taikyti programinės įrangos gyvavimo ciklo modelius, kūrimo ir priežiūros metodus, kūrimo aplinkas ir priemones tipinių ir naujai atsirandančių sričių taikomųjų programų kūrimo projektuose.
3.1.2. Modeliuoti realaus pasaulio problemas, taikant formalius informatikos metodus ir įvertinant problemos sudėtingumą.
4. Socialiniai gebėjimai
4.1.1. Efektyviai dirbti komandose, laikantis profesinio, etinio elgesio ir socialinės atsakomybės principų ir taisyklių.
4.1.2. Profesionaliai komunikuoti žodžiu ir raštu studijų programos vykdymo ir bent viena užsienio kalba su įvairiomis auditorijomis.
5. Asmeniniai gebėjimai
5.1.1. Sistemingai ir savarankiškai mokytis, siekiant nuolatinio asmeninio ir profesinio tobulėjimo.
5.1.2. Savarankiškai, sistemingai ir atsakingai dirbti, imantis iniciatyvos ir prisiimant asmeninę atsakomybę.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Programoje dėstymas ir studijavimas grindžiamas šiuolaikine studijų paradigma, kai centrinis ir aktyvusis studijų proceso veikėjas yra studentas, o studijos orientuotos į patirtinę, refleksyvią jo veiklą.
Bendriesiems studentų gebėjimams užtikrint numatomi įvairūs studijų metodai ir formos: atvejų analizė, baigiamasis darbas, bendri darbų aptarimai, debatai, diskusijos, grupinės užduotys, individualios konsultacijos, individualios užduotys, informacijos paieškos užduotys, grupių/kolektyvinės užduotys, literatūros/šaltinių apžvalgos analizė, paskaitos, pratybos, problemų sprendimo užduotys, projektai, seminarai, referatai, refleksijos ir t.t.
Studijų veiklos ir metodai derinami su mokymosi visą gyvenimą (nepertraukiamo mokymosi) koncepcija, reikalaujančia jau studijų procese ugdyti supratimą apie mokymosi visą gyvenimą svarbą. Studentai studijų metu skatinami įgyti mokymosi įgūdžių ir mokytis atsakingai. Programos specifika – numatomi atitinkami studijų metodai ir lankstus jų taikymas, derinant tradicinius (paskaita, laboratoriniai darbai, seminaras, rašto darbai, prezentacija) ir kitus („svečio paskaita“, komandinis darbas, atvejo analizė, vaidmenų žaidimai ir simuliacijos) studijų metodus.
Vienas iš svarbiausių studijavimo būdų rengiant šiuolaikinius informatikos specialistus yra projektinių studijų prieiga (PBL – Project based learning approach), derinama su probleminiu mokymu(si) bei įrodymais grįstu mokymusi.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų pasiekimų vertinimo sistema remiasi ESG 2015 nuostatomis ir vidiniu universiteto standartu. Sistema numato aiškius ir vieningus kriterijus ir principus studentų pasiekimų vertinimui, taip pat pasiekimų stebėsenos metodus ir įrankius. Pasiekimų vertinimas yra taip pat EHU kokybės vadybos sistemos apraše. Universitete veikia šios pasiekimų vertinimo procedūros: studentų pasiekimų įvertinimas, remiantis dešimtbale skale (ir kaupiamuoju vertinimu); kiekvieno dalyko studijų galutinis vertinimas (egzaminas arba projektas); galutinis studentų pasiekimų vertinimas; praktikų vertinimas; studentų pasiekimų reitingavimas; atskirų studijų dalykų vertinimo sistemos ir kriterijų patikimumo stebėsena (remiantis studento grįžtamojo ryšio analize); dalykų rezultatų pasiekiamumo stebėsena (remiantis dėstytojų ir studentų nuomone); bendrųjų (perkeliamųjų) kompetencijų įgijimo vertinimas (pvz., komandinio darbo įgūdžiai) ir kt. Studentų pasiekimų vertinimo procedūros dera su numatytais dalyko studijų rezultatais ir programos studijų rezultatais, taip pat su tikslu, kuriuo vadovaujantis atliekamas vertinimas (pvz., diagnostiniu, pedagoginiu, galutiniu). Studentai supažindinami su vertinimo tvarka (formomis ir kriterijais) kiekvieno dalyko studijų pradžioje
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Studijų krypties dalykai – 174 ECTS
Praktika – 15 ECTS
Baigiamasis projektas – 15 ECTS
Pasirenkamieji dalykai (Individualus kompetencijų aplankas ir pasirenkamasis dalykas) - 42 ECTS

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų programos kokybę užtikrina keleto veiksnių dermė. Programos turinys nuo kitų panašių (Lietuvoje ir Baltarusijoje) skiriasi keletu aspektų. Pirmiausia pabrėžtina, kad programoje siekiama būsimų absolventų įgūdžius kontekstualizuoti, suteikiant galimybę studentams studijuoti humanitarinių ir socialinių mokslų pagrindus (Artes liberales dalykai), taip įgalinant juos geriau suvokti savo veiklos srities paskirtį, ir prasmę, tampant moraliai atsakingais už savo veiklos poveikį įvairiapusiškai visuomenės raidai, padedant jiems stiprinti savo vertybių sistemą, orientuojantis į Europos vertybes, paskatinant susivokti politikos faktorių nulemtose realijose. Programoje yra ir daugiau studijų dalykų, tikslingai stiprinančių studentų socialinę atsakomybę. Programa vertinga ir kaip platforma, padedanti atskleisti (ir ieškoti) novatoriškų įžvalgų, vertinant visuomenės ir technologinių mokslų santykį, siekiant šį santykį stiprinti. Tad programą galima apibūdinti, kaip turinčią stiprią ugdančią – vertybinę projekciją.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Baigę studijas, absolventai dirbs informatikos specialistais - programuotojais, testuotojais, administratoriais, architektais, analitikais, kokybės užtikrinimo specialistais, informacinių technologijų konsultantais, IT produkto, paslaugos ar projekto vadovais ir kitais su IT sritimi susijusios profesijos darbuotojais individualiai, privačiame, viešame ir nevyriausybiniame sektoriuose; bus pasirengę tęsti studijas antrojoje pakopoje
Tolesnių studijų galimybės:
Baigę studijas absolventai galės studijuoti II studijų pakopos Informatikos krypties ar gretimose programose.