Programuojamos automatikos sistemos (anglų k. - Programmable automation systems)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Rengti automatikos sistemų programavimo bakalaurus, gebančius savarankiškai projektuoti, programuoti ir eksploatuoti elektromechanines automatikos sistemas, diegti naujausias skaitmenizuotos gamybos technologijas, išmanančius valdymo įtaisų ir kompiuterizuotų automatinių valdymo sistemų elektroniką.
Studijų rezultatai:
A1. Žinoti ir sistemiški suprasti gamtos mokslų bei matematikos teorinius pagrindus, sąvokas, reikalingas elektronikos inžinerijos studijų krypties fundamentiniams pagrindams suformuoti;
A2. Turėti teorinių ir praktinių elektros ir elektronikos inžinerijos pagrindų dalykų žinių (elektros grandinių analizė, elektrotechninės medžiagos, matavimai, taikomoji elektroniką, elektros mašinos, pavaros, ergonomiką);
A3. Žinoti ir suprasti automatines, pneumatines, hidraulines ir elektromechanines sistemas bei procesus, vykstančius jose, gebėti parinkti joms valdymo metodus;
A4. Gebėti atlikti automatikos sistemų projektavimą ir programinį valdymą realiuoju laiku;
B1. Gebėti atlikti probleminę pasirinkto technologinio objekto inžinerinę analizę, parinkti ir taikyti automatikos sistemų modeliavimo, projektavimo ir skaitmeninimo metodus;
B2. Gebėti spręsti įvairius inžinerinius uždavinius, parenkant tinkamą programinę, kompiuterinę įrangą, skaitinius metodus, kompiuterines komunikacijas ir belaidžio ryšio sistemas;
B3. Gebėti taikyti įgytas automatinio valdymo, įvairių procesų ir sistemų modeliavimo bei valdymo teorines ir praktines žinias gamybiniams procesams optimizuoti;
C1. Gebėti projektuoti ir programuoti automatikos sistemas, rengti projektinius brėžinius;
C2. Gebėti projektuoti ir programuoti įmonių kompiuterinius / prietaisų / įrenginių / robotų ryšio tinklus, išmanyti pramoninių komunikacijų laidinius ir bevielius standartus;
D1. Gebėti analizuoti įvairius informacijos šaltinius automatikos ir programavimo srityse ir apibendrinti gautą informaciją;
D2. Gebėti planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti, įvertinti jų duomenis bei pateikti argumentuotas išvadas;
D3. Turėti darbo su inžinerine įranga, programuojamais loginiais valdikliais, skaitmeninio programinio valdymo įrenginiais, įvairiomis kompiuterinėmis komunikacijomis ir belaidžio ryšio sistemomis įgūdžių;
E1. Žinoti inžinerinių įrenginių konstrukcijas, veikimo principus, funkcijas, gebėti parinkti gamybos technologijas, procesus ir jų elementus;
E2. Suprasti darbo ir gaisrinės saugos svarbą;
E3. Gebėti derinti teorines ir taikomąsias žinias sprendžiant sudėtingus inžinerinius automatizuotos gamybos uždavinius, organizuojant automatinės gamybos procesą, planuojant jo grandžių nuoseklumą ir sąveiką, vertinant kibernetinės saugos, komercines, etines ir aplinkosaugos aplinkybes;
E4. Gebėti taikyti tarpkryptines inžinerijos studijų krypčių žinias ir supratimą projektuojant, programuojant ir diegiant pramonės automatizavimui skirtus inžinerinius sprendimus;
F1. Gebėti savarankiškai plėtoti turimas dalykines automatikos ir programavimo žinias bei kompetencijas, mokėti dirbti komandoje, demonstruojant empatiją ir emocinę inteligenciją;
F2. Gebėti raštu parengti ir dalykiškai pristatyti gamybos automatizavimo projektus, argumentuoti priimtus sprendimus bei taikyti biuro programų paketus įvairiems skaičiavimams atlikti, tekstui redaguoti, maketuoti ir vizualizuoti;
F3. Gebėti bendrauti raštu ir žodžiu lietuviškai bei bent viena užsienio kalba;
F4. Suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos bei inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už vykdomą inžinerinę veiklą;
F5. Gebėti įvertinti automatizavimo sprendimų ir projektų ekonominį efektyvumą bei turėti darbo laiko planavimo ir darbų organizavimo įgūdžių;
F6. Suvokti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą, tobulinti profesinius įgūdžius ir ugdyti daugiaplanę asmenybę.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Visų studijų modulių medžiaga įsisavinama studento auditorinio ir savarankiško darbo metu. Auditorinis darbas apima paskaitas, laboratorinius darbus ir pratybas. Auditorinio darbo metu taikomi įvairūs, studentų aktyvų dalyvavimą skatinantys mokymo ir mokymosi metodai: diskusija, darbas grupėse, darbas su imitaciniais modeliais, specialiųjų programinių paketų taikymas, projektavimas (projektų rengimas ir vizualizavimas), uždavinių sprendimas, atvejo analizė, problemų sprendimu grįstas ir projektinis mokymas(-is), veiklos refleksija. Studento savarankiškas darbas – tai teorinės medžiagos įsisavinimas, pasirengimas paskaitoms, laboratoriniams darbams ir pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams už semestro užduotis ir egzaminui, namų darbų bei projektų rengimas. Studijų metu organizuojamos kviestinių dėstytojų (praktikų) paskaitos, pažintinės išvykos į gamybines ir verslo įmones, konsultaciniai seminarai. Studijų programa baigiama bakalauro baigiamuoju projektu.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studento žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, įgyti studijuojant modulį semestro metu įvertinami ir duomenų bazėse registruojami du kartus: kai atsiskaitoma už semestro savarankiško darbo užduotis (teigiamas arba neigiamas įvertinimas) ir per egzaminą sesijos metu. Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema.
Semestro metu kaupiamąjį studento vertinimo balą sudaro vertinimai už atliktus individualius ir/ar grupinius projektus, tarpinį egzaminą, kontrolinį ar laboratorinį darbą, literatūros šaltinio/ mokslinio straipsnio analizę ir pristatymą, atvejo analizę, ataskaitą, praktikos užduotis ir kt.
Egzamino (raštu arba žodžiu) svoris – ne mažiau kaip 30 proc. galutinio balo.
Studentai gauna dėstytojo žodinį ir(arba) rašytinį grįžtamąjį ryšį apie jų tarpinius egzaminus, pateiktis, namų, rašto, individualiosius darbus. Auditorinio darbo metu naudojami studentų (peer-review) komentarai apie bendramokslių komandinius darbo gebėjimus, atliktus žodinius pristatymus, projektus ir pan.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Bendrųjų universitetinių studijų dalykų apimtis kreditais – 12 (BUS-1 Filosofijos ir darnaus vystymo alternatyvos; BUS-2 Užsienio kalbų alternatyvos (C1 lygiu)). Studijų krypties pagrindų dalykų apimtis kreditais – 141 (Programavimo įvadas inžinieriams; Elektrotechninės medžiagos ir matavimai; Kompiuterinė braižyba; Programinė inžinerinių skaičiavimų įranga; Kompiuterinis modeliavimas; Elektros grandinių analizė; Skaičiuojamoji mechanika ir kompiuteriniai inžinerijos metodai, Sauga darbe, Matematika 1–3; Fizika 1–2; Įvadas į specialybę; Elektros mašinos; Automatinio valdymo teorija; Procesų ir sistemų modeliavimas; Elektros pavaros; Taikomoji elektronika; Automatizavimo sistemų įtaisai; Loginis valdymo sistemų programavimas; Kompiuterinės valdymo sistemos; Kompiuterinės komunikacijos ir belaidžio ryšio sistemos; Produkto vystymo projektas; Inžinerinė ekonomika). Studijų krypties gilinimosi dalykų apimtis kreditais – 24 (Skaitmeninio programinio valdymo įrenginių programavimas; Robotų valdymo sistemos ir programavimas; Dirbtiniai neuroniniai tinklai; Skaitmeninės valdymo sistemos). Laisvai pasirenkamų dalykų apimtis kreditais – 6. Studijų metu atliekama profesinė praktika (Profesinė praktika 1–3), kurios apimtis 42 kreditai. Bakalauro baigiamojo projekto apimtis kreditais – 15. Iš viso studijuojami 36 dalykai.
Specializacijos:
–
Studento pasirinkimai:
Asmeninis modulių rinkinys (I pakopos): 6 semestre (nuolatinėje formoje) ir 8 semestre (ištęstinėje formoje) studentai gali pasirinkti laisvai pasirenkamą modulį, kurio apimtis – 6 kreditai
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Prailginta profesinė praktika (6–8 semestrai), kurios apimtis 42 kr.
Studijų metu vykdomas 12 kreditų apimties tarpdisciplininis produkto vystymo projektas, kuris yra grįstas inovacijų kūrimo logika, orientuota į studento darbo tarpdisciplininėje komandoje, inovacijų kūrimo, verslumo kompetencijų ugdymą. Tai produkto / paslaugos vystymo projektas, integruojantis kompetencijomis grįstą mokymąsi „nuo idėjos iki produkto sukūrimo“
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali dirbti automatikos projektų vadovu, gamybos automatizavimo sistemų inžinieriumi, automatikos įtaisų ir sistemų programuotoju ir kt.
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventas galės tęsti studijas antros pakopos studijų programose (magistrantūroje) Lietuvoje ir užsienyje.
