Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Slauga (anglų k. - Nursing)

Studijų krypties grupė

Sveikatos mokslai

Studijų kryptis

Slauga ir akušerija

Švietimo sritis

Sveikatos priežiūra

Švietimo posritis

Slauga ir akušerija

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Sveikatos mokslų bakalauras
Bendrosios praktikos slaugytojas

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6114

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-17

Akreditavimo vertinimo išvados

VU_Slauga_KVSP_BA_2019.doc

Valstybinis kodas

6121GX019

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450913

Finansinės grupės kodas

1.2

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2019-10-28
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas:
Parengti kompetentingus slaugytojus, turinčius slaugos mokslo ir praktikos žinių, įgūdžių ir gebėjimų, gebančius plėsti ir vystyti profesines kompetencijas, lyderystės ir komandinio darbo kompetencijas, siekiant asmens, šeimos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos.
Studijų rezultatai:
Bendrosios kompetencijos:
1. Socialiniai gebėjimai:
1.1. Geba bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais ir jų artimaisiais, kolegomis, mokslininkais, keisdamasis informacija, reikalinga efektyviam slaugos procesui užtikrinti.
1.2. Geba dirbti individualiai ir komandoje sprendžiant sveikatos problemas klinikinėje praktikoje.

1.3. Geba vadovautis profesinės etikos, teisės principais ir pilietiškumu praktiniame darbe, prisiimti atsakomybę už veiklos kokybę.

2. Asmeniniai gebėjimai:
2.1. Geba planuoti profesinę veiklą ir studijas, savarankiškai mokytis, tobulintis savo profesinės veiklos srityje.
2.2. Geba priimti sprendimus ir įvertinti jų poveikį slaugos praktikos situacijoms.

Dalykinės kompetencijos:
3. Žinios ir jų taikymas:
3.1. Žino slaugos profesijos raidą, slaugos ir medicinos mokslo naujoves, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros politiką, slaugos administravimą, profesinio bendravimo ir bendradarbiavimo principus, pacientų teises, slaugai aktualias psichologijos metodikas.

3.2. Geba analizuoti, taikyti naujausias žinias apie slaugos teoriją ir slaugos intervencijas, sveikatos teisę, vadybą ir mokslinius tyrimus, fundamentinės ir klinikinės medicinos pagrindus.

4. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
4.1. Geba atliekant mokslinius tyrimus rinkti slaugos tyrimo duomenis, juos analizuoti ir interpretuoti.

4.2. Geba apibendrinti ir pristatyti tyrimo rezultatus bei pagrįsti jų praktinę reikšmę arba juos taikyti praktikoje.

5. Specialieji gebėjimai:
5.1. Geba planuoti ir vykdyti slaugos procesą: rinkti slaugos informaciją (duomenis) apie pacientą, nustatyti slaugos problemas (diagnozes), formuluoti slaugos tikslus, planuoti slaugos veiksmus, vertinti slaugos rezultatus.

5.2. Geba slaugyti įvairaus amžiaus, lyties, rasės, tautybės, religinės priklausomybės ir kitų ypatumų bei sveikatos būklės pacientus, šeimas, bendruomenės grupes tarpkultūrinėje aplinkoje.
5.3. Geba organizuoti ir vykdyti sveikųjų bei sergančiųjų sveikatos mokymą ir profilaktinį darbą; kvalifikuotai perteikti profesinės veiklos žinias ir praktinę patirtį, vykdydamas slaugos praktikos neformalųjį švietimą ir atlikdamas profesinės praktikos mokytojo (mentoriaus) funkcijas.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Slaugos studijoms taikomi inovatyvūs mokymosi metodai, orientuoti į studentų kūrybiškumo, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų plėtotę.
• Teorinės žinios įgyjamos paskaitų, seminarų, pratybų bei savarankiško mokymosi metu. Teikiamaisiais informaciniais metodais perteikiamos ir įtvirtinamos įvairios žinios, siekiama ugdyti supratimą, savarankišką mąstymą, vertinti faktus, įrodymus ir formuoti požiūrį.
• Darbo grupėmis ar komandoje metodai, įgalina studentus sujungti ir panaudoti turimus specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, kūrybiškai mąstyti, atlikti su problemų sprendimu susijusias užduotis, kritiškai reflektuoti, viešai pristatyti sprendimus.
• Praktiniai įgūdžiai lavinami simuliatorių klasėse, vadovaujant slaugos dėstytojams. Dirbant porose akcentuojamas duomenų rinkimas vietoje, mokymasis naudojant muliažus, medicinines ir slaugos priemones, įrangą.
• Profesinės slaugos praktikos atliekamos klinikinėse universiteto bazėse. Jų metu užtikrinamas efektyvus žinių įsisavinimas ir praktinių įgūdžių formavimas. Narinėjant realias slaugos situacijas ir aptariant pacientų sveikatos įvertinimo aspektus ugdomi problemų sprendimo gebėjimai, akcentuojamas darbas multidisciplininėje ir tarpdisciplininėje komandoje, keitimasis informacija, bendrų sprendimų ieškojimas, pacientų mokymas ir ligų prevencija.
• Aktyvūs mokymo/-si metodai derinami su užduotimis, skatinančiomis studentus aktyviai dalyvauti diskusijose, svarstymuose, dalytis patirtimi, analizuoti, sisteminti.
• Tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros skaitymas, mokslinės literatūros, internetinių šaltinių analizė, empirinio tyrimo metodai, pranešimo rengimas ir pristatymas), galina studentus įrodymais ir pažangia praktika grįsti slaugos studijas.
• Savo veiklos ir savęs įsivertinimo metodai, padedantys studentui matuoti savo pasiekimų pažangą, gauti efektyvų grįžtamąjį ryšį (praktikos dienoraštis, vieši darbų pristatymai, aptarimai).
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Egzaminai ir tarpiniai vertinimai vyksta raštu arba raštu ir žodžiu (http://www.vu.lt/lt/studijos/studiju-procesas/egzaminu-sesija/45-studijos/studijos/2557). Studijų rezultatus vertina dalyką dėstęs, studijoms vadovavęs dėstytojas. Studentų motyvuotu prašymu gali būti sudaroma komisija studijų rezultatams vertinti.
Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų. Vertinimo balais reikšmės:
10 balų – studentas puikiai įsisavino studijuotą medžiagą, geba ją analizuoti ir apibendrinti, tinkamai naudoja sąvokas ir terminus. Laikant raštu – atsakyta ne mažiau kaip 90 proc. klausimų.
8-9 balai – studentas labai gerai/gerai įsisavino studijuotą medžiagą, geba ją sisteminti ir apibendrinti, tinkamai naudoja sąvokas ir terminus. Laikant raštu – atsakyta ne mažiau kaip 85 proc. klausimų (9 balai) ar 75 proc. klausimų (8 balai).
6-7 balai – studentas patenkinamai įsisavino studijuotą medžiagą, dalis sąvokų ir terminų vartojama netiksliai. Laikant raštu – atsakyta ne mažiau kaip 65 proc. klausimų (7 balai) ar 55 proc. klausimų (6 balai).
5 balai – studentas paviršutiniškai įsisavino studijuotą medžiagą, netiksliai vartoja sąvokas ir terminus. Laikant raštu – atsakyta ne mažiau kaip 50 proc. klausimų.
4-1 balai – studentas neįsisavino studijuotos medžiagos; terminus ir sąvokas vartoja netinkamai. Laikant raštu – atsakyta mažiau kaip 50 proc. klausimų.
Siekiant užtikrinti vertinimo metodų sąsajas su vertinimo objektu, taikomi įvairūs būdai: žinių ir suvokimo lygmeniui – testai, pristatymai; taikymo lygmeniui – problemų sprendimo užduotys; analizės lygmeniui – atskiro atvejo analizė, tyrimas; sintezės lygmeniui – mokslinių straipsnių apžvalga; įvertinimo lygmeniui – tiriamasis darbas, atvejo analizė, pristatymai, pranešimai. Studento pasiekimams matuoti taikomas kaupiamasis vertinimas, kuris įgalina studentą nuosekliai siekti studijų rezultatų. Kaupiamojo vertinimo dalių svoris ir skaičius pateikiami kiekvieno dalyko apraše. Dalykų aprašuose pateikiama vertinimo skaičiaus ir jų išsidėstymo semestro eigoje struktūra, nurodomos vertinimo užduočių sąsajos su dalyko kontekstu, individualiomis užduotimis.
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Programą sudaro privalomieji ir pasirenkamieji dalykai (moduliai) bei klinikines praktikos. Programa baigiama bakalauro baigiamojo darbo gynimu ir profesinės kvalifikacijos egzaminu.
Studijų programa yra taikomojo pobūdžio, orientuota į mokslu pagrįstą slaugos praktinę veiklą ir mokslinio darbo gebėjimų ugdymą. Studijų programą sudaro studijų dalykai ir moduliai, kurių apimtis – 5, 10, 20 arba 30 kreditų.
Slaugos bakalauro studijų programos apimtis – 240 kreditų (ECTS). Visą studento darbo krūvį sudaro 6420 valandų. Iš jų kontaktiniam darbui skiriama 3336 valandų (iš jų 924 valandų skiriama teorijai ir 2412 valandų – praktikai), savarankiškam darbui skiriama 3084 val.
Programą sudaro:
- Fiziologija (5 kr.);
- Anatomija ir histologija (5 kr.);
- Organinė chemija ir biochemija (5 kr.);
- Psichologijos ir edukologijos pagrindai (5 kr.);
- Sociologija, vadyba ir sveikatos teisė (5kr.);
- Įvadas į slaugą ir profesinė etika (5 kr.);
- Mikrobiologija, imunologija ir virusologija (5 kr.);
- Patologija (5 kr);
- Farmakologija (5 kr.);
- Visuomenės sveikatos pagrindai ir dietetika (5 kr.);
- Įvadinė profesinė praktika (5 kr.);
- Bendroji ir specialioji terapinė slauga (5 kr.);
- Bendroji slauga ir praktika (10 kr.);
- Terapinės slaugos praktika (10 kr.);
- Bendroji ir specialioji chirurginė slauga (5 kr.);
- Chirurginės slaugos praktika (10 kr.);
- Akušerinė, ginekologinė ir vaikų slauga (5 kr.);
- Akušerinė ir ginekologinė slaugos praktika (5 kr.);
- Vaikų slaugos praktika (10 kr.);
- Psichikos sveikatos slauga (5 kr.);
- Bendruomenės, namų ir paliatyvioji slauga (5 kr.);
- Bendruomenės, namų ir paliatyviosios slaugos praktika (5 kr.);
- Gerontologija ir geriatrinė slauga (5 kr.);
- Biomedicininė fizika ir radiologijos pagrindai (5 kr.);
- Kritinių būklių medicina, anesteziologija ir intensyvi slauga (5 kr.);
- Psichikos sveikatos slaugos praktika (5 kr.);
- Geriatrinės ir neįgaliųjų slaugos praktika (5 kr.);
- Anesteziologijos ir intensyviosios slaugos praktika (5 kr.);
- Mokslinio tyrimo metodologija ir bakalauro baigiamasis darbas I (5 kr.);
- Profesinė klinikinė praktika I (30 kr.);
- Profesinė klinikinė praktika II (20 kr.);
- Baigiamasis kvalifikacinis egzaminas (5 kr.);
- Bakalauro baigiamasis darbas II (5 kr.);
- Pasirenkamieji dalykai (moduliai) (15 kr.)
Studento pasirinkimai:
2, 4 ir 5 semestruose studentas gali pasirinkti kitos krypties studijų dalykus (15 kreditų).
Studijų programos skiriamieji bruožai:
• Programa yra orientuota į aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos slaugytojų rengimą,
• VU praktinėse bazėse vyksta aukščiausio lygio medicinos studijos ir medicinos tyrimai, kur slaugytojai turės galimybes mokytis tarpdisciplininėje komandoje ir įsitraukti į aukščiausio lygio mokslines veiklas
• Materialinė bazė yra išskirtinė, įkurtos simuliacinės ir slaugos intervencijų laboratorijos VU ligoninės Santaros klinikose, prenumeruojamos mokslo duomenų bazės.
Profesinės veiklos galimybės:
• Baigę ketverių metų slaugos bakalauro programos studijas, absolventai įgis universitetinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Jie turės galimybę įsidarbinti visų lygių (pirminio, antrinio ir tretinio) asmens sveikatos priežiūros įstaigose: ligoninėse, poliklinikose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, privačiuose sveikatos priežiūros centruose. Galės taip pat dirbti slaugos studentų mentoriais sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat galės pradėti savarankišką slaugos praktiką pagal LR teises aktus.
• Bendrosios praktikos slaugytojo profesinės veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos medicinos normą MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591.
Tolesnių studijų galimybės:
Studentai, įgiję profesinio bakalauro laipsnį, gali tęsti studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose pagal tos pačios studijų krypčių grupės universitetines antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas.