Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Baltų ir germanų kultūros paveldo vizualizacija (anglų k. - Cultural Visualisation of Baltic and Germanic Heritage)

Studijų krypties grupė

Humanitariniai mokslai

Studijų kryptis

Paveldo studijos

Švietimo sritis

Humanitariniai mokslai

Švietimo posritis

Istorija ir archeologija

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių, rusų

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Humanitarinių mokslų magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7108

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis universitetinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

90
Ištęstinė, 1,5, Metais
Nuolatinė, 1,5, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavusi institucija, akreditavimo terminas

Studijų kokybės vertinimo centras, 2020-08-31

Akreditavimo įsakymas

SV6-15

Akreditavimo vertinimo išvados

KU_Baltų_ir_germanų_kultūros_paveldo_vizualizacija_M_2015.pdf

Valstybinis kodas

6211NX052

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470222

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2014-08-01
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas(-ai):
Parengti aukštos kvalifikacijos kultūros paveldo vizualizacijos specialistus, gebančius vertinti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, kaip regiono tapatybės skiriamąjį bruožą globaliame pasaulio kontekste, bendraujant ir bendradarbiaujant su šalies bei užsienio mokslininkais.
Išugdyti magistrantams gebėjimus ir įgūdžius efektyviai administruoti materialiojo ir nematerialiojo paveldo išteklius; atlikti mokslinius tyrimus ir jų rezultatus panaudoti kultūrinio paveldo vizualizacijai, atskleidžiant baltų-germanų įtaką regiono kultūrai; inovatyviai taikyti įgytas žinias kultūrinio turizmo infrastruktūroje ir kultūros paveldo viešinime Lietuvos gyventojams, užsienio turistams ir specialistams, atskleidžiant baltų-germanų kultūrinį palikimą, žodinę ir rašytinę kūrybą, apeigas ir šventes, papročius ir tradicijas, architektūrą ir jūrinį kraštovaizdį.
Studijų rezultatai:
1. Žinios, jų taikymas
a. Turi fundamentinių ir taikomųjų tarpdisciplininiais tyrimais grindžiamų žinių apie baltų-germanų paveldo sampratą socialiniame ir geokultūriniame kontekste ir šias žinias geba taikyti, vertinant naujas kultūros paveldo koncepcijas bei jų reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje.
b. Kūrybiškai taiko įgytas žinias moksliniuose tyrimuose, sprendžiant jūrinės kultūros paveldo, regionų plėtros ir architektūrinės aplinkos pamatines problemas, atskleidžia paveldosaugos ir kitų mokslų sąveiką, aiškina, analizuoja, argumentuoja ir vertina kultūros paveldą kaip tautinio identiteto raišką globalizacijos sąlygomis.
2. Gebėjimai vykdyti tyrimus
a. Geba analizuoti, apibendrinti ir vertinti studijoms, mokslinei, profesinei veiklai ir naujovių diegimui reikšmingus kultūrinio paveldo tyrimų duomenis.
b. Geba integruoti žinias ir valdyti sudėtingas situacijas, priimti sprendimus, trūkstant išsamios informacijos, įvertinti alternatyvius sprendimo variantus bei jų galimą poveikį regiono plėtrai, istoriniam paveldui ir kraštovaizdžio vertybėms.
3. Specialieji gebėjimai
a. Geba susieti įgytas žinias su regiono kultūros paveldu jį vizualizuojant ir pritaikant turizmo infrastruktūrai.
b. Geba atskleisti baltų ir germanų kultūrų sankirtoje susiformavusio multikultūrinio paveldo specifiką ir regiono kultūrinio tapatumo raišką, vykdant mokslinius tyrimus.
4. Socialiniai gebėjimai
a. Geba argumentuoti ir kritiškai vertinti kultūros paveldo problemas, iškylančias geokultūriniame ir tautinio identiteto kontekste ir jas perteikti specialistams bei besidominčiųjų auditorijoms.
b. Geba vadovautis profesine etika ir pilietiškumu bei prisiimti atsakomybę už pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą.
5. Asmeniniai gebėjimai
a. Išsiugdo mokymosi mokytis kompetenciją, t. y. gebėjimą savarankiškai planuoti savo mokymąsi, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir savarankiškai lavintis.
b. Išsiugdo antrepreniškumo kompetenciją, t.y. gebėjimą planuoti, organizuoti ir įgyvendinti novatoriškus socialinius, kultūrinius ir komercinius projektus, bendradarbiaujant su šalies ir užsienio partneriais.
c. Išsiugdo moralinės atsakomybės jausmą už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės socialinei-ekonominei ir kultūrinei jos raidai, gerovei ir aplinkai.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
1. Teikiamieji metodai: akademinė paskaita, didaktinis pokalbis, demonstravimas (paveikslų, skaidrių, filmo), literatūros naudojimas, orientuoti studentams perteikti mokomąją medžiagą.
2. Atgaminamieji metodai: atpasakojimas (raštu, žodžiu); tikrinamasis pokalbis (apklausa, koliokviumas, įskaita, egzaminas), pagrįsti užduotimis ir padeda įvertinti grįžtamąjį ryšį.
3. Pratybų metodai seminaruose: kontekstinės pratybos (komentavimas, aiškinimas), kūrybinės pratybos (mokslinių problemų ir hipotezių kėlimas, tikrinimas ir įrodymas), pagrįsti abipusiu dėstytojo ir studento darbu .
4. Euristiniai metodai: euristinis pokalbis, diskusija, loginiai įrodymai, minčių lietus, paieškos, skatina studentą aktyviai dalyvauti diskusijose, dalintis patirtimi, lavina kritinį mąstymą.
5. Tiriamieji metodai, kaip darbas su moksline literatūra ir šaltiniais, tyrimo rezultatų apiforminimas (pranešimas, referatas ir kt.), ugdo studentą savarankiškai dirbti, remiantis moksliniais tyrimais.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Vertinimo būdai yra stebėsena, interaktyvūs testai, žodinė apklausa, darbas seminarų metu, šaltinių ir literatūros analizė, esė pasirinkta tema vertinimas, tyrimo rezultatų apiforminimo (pranešimas, referatas ir kt.) vertinimas, tiriamojo – kūrybinio darbo vertinimas, viešas projekto rezultatų aptarimas, komandinis darbas, koliokviumas, egzaminas. Kiekvienas programos dalykas turi savo vertinimo kriterijus, kurie susiję su konkrečiais studijų siekiniais.
Vertinant studentus taikoma dešimties balų kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo sistema. Studento savarankiško darbo semestro metu atliktų užduočių vertinimas – sudėtinė galutinio vertinimo dalis. Savarankiško darbo užduotys, jų vertinimo apimties koeficientai, atsiskaitymo laikas pateikiami dalykų kortelėje. Tarpiniai atsiskaitymai, semestro savarankiško darbo užduotys (referatai, esė, koliokviumai, kontroliniai darbai, kūrybinės užduotys) vertinamos balu, egzaminų sesijos metu įvertinama galutiniu balu.
Studijų programa baigiama magistro darbo parengimu ir viešu jo gynimu, įvertinant absolvento kompetencijas.

Specializacijos:

Studento pasirinkimai:
Galima pasirinkti du tos pačios krypties studijų dalykus iš šešių alternatyvų. I semestras: Sakralinis-ritualinis kraštovaizdis, Mažosios Lietuvos Bažnyčios istorija, Jūrinės kultūros paveldas. II semestras: Prūsų kalbos tyrinėjimai, Regionų plėtra ir politika, Architektūrinės aplinkos evoliucija.
Studijų programos skiriamieji bruožai: