Dailės pedagogika (anglų k. - Fine Arts Education)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas(-ai):
Dailės pedagogikos bakalauro studijų programos tikslas yra parengti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei pedagogo profesinę kvalifikaciją įgijusius, šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančius dailės pedagogus, gebančius: 1) teoriškai pagrįsti ir įvertinti dailės ugdymo dabartį bei perspektyvas pasauliniame švietimo ir kultūros raidos kontekste; 2) kūrybiškai išplėtoti šiandieninei visuomenei ir asmeniui aktualias idėjas dailės raiškos srityje; 3) kryptingai modeliuoti šiuolaikiniais ugdymo principais grindžiamą dailės mokymo(si) procesą įvairiose edukacinėse erdvėse.
Studijų rezultatai:
1. DAILĖS PEDAGOGAS-TEORETIKAS.
Studentas žinos ir supras:
dailės edukologinio tyrimo organizavimo principus šiuolaikinės visuomenės ir švietimo kaitos kontekstuose.
Studentas gebės:
moksliškai tirti dailės ugdymo problemas, taikant įgytas kalbines bei sociokultūrines žinias ir IKT; analizuoti, interpretuoti ir kritiškai vertinti teorinius šaltinius bei mokslinius duomenis; sisteminti ir apibendrinti šiuolaikines dailės didaktikos strategijas;
kritiškai lyginti vizualiojo meno raidos tendencijas ir dailės raiškos mokymo kryptis.
2. DAILĖS PEDAGOGAS-DAILININKAS.
Studentas žinos ir supras:
kultūros paveldo nuostatas ir šiuolaikinės dailės tendencijas Lietuvos bei pasaulio meno raidos kontekste.
Studentas gebės:
taikyti tinkamas raiškos priemones kūrybiniam sumanymui įgyvendinti; atrinkti, sisteminti ir kaupti eskizinę medžiagą kūrybos projektams, tvarkyti skaitmeninę dailės raiškos dokumentaciją; kritiškai lyginti dailės formų bei reiškinių įvairovę profesinės veiklos projektavimo ir sociokultūrinės aplinkos formavimo atžvilgiu; pristatyti savo kūrybinę veiklą vizualinės raiškos srityje vietos bendruomenei ir plačiajai visuomenei.
3. DAILĖS PEDAGOGAS-UGDYTOJAS.
Studentas žinos ir supras:
šiuolaikines psichologijos ir pedagogikos nuostatas dailės ugdymo kontekste.
Studentas gebės:
analizuoti mokinių psichosocialinę raidą ir kritiškai įvertinti individualius bei specialiuosius jų poreikius; tinkamai planuoti, organizuoti ir reflektuoti dailės ugdymo procesą, remiantis ugdymą reglamentuojančiais dokumentais ir šiuolaikinės dailės didaktikos principais; kurti kūrybingą ir saugią ugdymo(si) aplinką, vadovaujantis bendražmogiškomis vertybėmis ir gerbiant ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį tapatumą; tikslingai taikyti mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo būdus bei strategijas, užtikrinant intelektualinį ir socialinį ugdytinių vystymąsi; produktyviai ir veiksmingai bendradarbiauti su ugdytiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, profesinio orientavimo ir kitais specialistais, inicijuoti įvairius edukacinius ir meninius projektus; įvertinti profesinio tobulėjimo perspektyvas; nuostatos mokytis visą gyvenimą požiūriu.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Metodai atitinka šiuolaikinės didaktikos nuostatas. Studijų dalykai yra orientuoti į studento mokymąsi: studentai planuoja savo mokymąsi, sąveikaudami su dėstytoju ir tarpusavyje, tyrinėdami ir vertindami, ypač akcentuojamas tiriamasis mokymas. Dėstytojas studijose dažniausiai dalyvauja kaip mokymosi gidas, t.y. mentorius, pagalbininkas, kuris skatina studento motyvaciją, interesą, norą sužinoti, akcentuojams mokymasis visą gyvenimą. Studijų metodai (orientuoti į bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ugdymą ir problemų sprendimą): naudojami atvejo kūrimo ir/arba analizės metodai, situacijų modeliavimas, kritinio mąstymo, individualių elgesio keitimo strategijų metodai. Siekiant paskatinti studentus atrasti savą mokymosi stilių, plačiau taikomi ir įtraukiančios paskaitos, diskusijų, smegenų šturmo, imitacijos metodai, darbas porose ir grupėse, studentų darbų (individualus bei grupės) pristatymai auditorijoje, probleminis dėstymas, įtraukianti paskaita, diskusijos, debatai, projektinio, probleminio darbo užduotys, atvejų analizė, žodžių, sąvokų žemėlapiai, informacijos šaltinių paieška, rezultatų apipavidalinimas, abipusis mokymasis, savirefleksija ir kt.
Studijų procese naudojamas projektų metodas. Studentai mokosi projektinio darbo pagrindų: susipažįsta su projekto logine struktūra, analizuoja jau parengtus ir įgyvendintus projektus, patys individualiai ir grupėje juos nuosekliai parengia ir vertina.
Remiantis ECTS konceptualiomis nuostatomis, numatoma skatinti ir plėtoti studentų savarankišką darbą. Studentų savarankiškam darbui ketinami taikyti įvairūs metodai: atvejo analizės, esė, į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuoti ir t. t. Bus sudaromos sąlygos išbandyti įvairius savarankiško darbo metodus, užduotis. Savarankiško darbo užduotys sudarytos taip, kad studentams būtų sudaromos palankios sąlygos pasiekti dalyko bei studijų rezultatus ir objektyviai suteikti informaciją.
Siekiant ugdyti informacinių komunikacinių technologijų naudojimo, tyrėjo įgūdžius, gebėjimą mokytis, ieškoti informacijos iš įvairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti, kritinio ir savikritinio mąstymo gebėjimus, plėtojamos įvairios e-mokymosi formos, IKT taikymo metodai:
Elektroninis mokymasis naudojantis tarptautinėmis elektroninėmis duomenų bazėmis;
Virtualių studento mokymosi/studijavimo erdvės kūrimas;
Elektroninio studijavimo/kompetencijų aplankalo sudarymas;
Efektyvių studentų tarpusavio pagalbos ir konsultavimosi tinklų kūrimas;
Studentų savipagalbos elektroninių tinklų naudojimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų pasiekimų vertinimui skirtos užduotys susietos su dalyko rezultatais, studijų metodais ir studijų procesu. Besimokantieji atliks įvairias užduotis, kurių kiekviena turi aiškius vertinimo kriterijus parengtus pagal taikomą metodą, užduoties tikslą, turinį. Užduotys skirtos skatinti pačius besimokančiuosius įsivertinti konkrečius pasiekimus, gebėjimus, todėl numatoma taikyti į klausimų-atsakymų, refleksijų metodus, taip pat į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuotas užduotis kūrybines užduotis, atvejo analizės ir kt.. Žinioms įvertinti numatoma taikyti testus, sąvokų žemėlapius ir kt. Kaip minėta daug užduočių skirta refleksijai, siekiant išugdyti mokytojui svarbius savianalizės, saviugdos gebėjimus, orientuojančius į mokymąsi visą gyvenimą.
Projektuojant į studentą orientuotą mokymąsi, tobulinamas ir studentų pasiekimų vertinimas. Akcentuojamas ne mokymasis egzaminui, bet skatinama pasiekimų savianalizė (pvz., naudojamas portfolio metodas), grupinio vertinimo ir refleksijos metodai.
Specializacijos: dailėtyra, grafinis dizainas, šiuolaikinė vizualinė raiška.
Studento pasirinkimai:
Studentai galės rinktis specializaciją ir du laisvai pasirenkamus dalykus (LEU siūlo apie 150 LPD)
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Programa skirta rengti dailės pedagogikos bakalaurus, pasižyminčius plačia erudicija, nuolatiniu profesinės saviugdos poreikiu, gebančius vertinti asmens ir visuomenės kultūrines reikmes, planuoti, organizuoti ir vertinti dailės ugdymo stiprinimo veiklą. Būsimieji dailės mokytojai orientuojami diegti ir taikyti šiuolaikinę meninio ugdymo politiką, struktūriniais ir aplinkos pokyčiais pagrįstas strategijas visuomenėje, veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su dailės ugdymo įstaigų specialistais. Jie gebės taikyti dailės pedagogikos žinias ir įgūdžius įvairiose ugdymo aplinkose, dirbant su įvairių amžiaus grupių asmenimis formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose bei valstybės institucijose, vykdančiose meninę edukacinę veiklą.
