Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Istorija (anglų k. - History)

Studijų krypties grupė

Humanitariniai mokslai

Studijų kryptis

Istorija

Švietimo sritis

Humanitariniai mokslai

Švietimo posritis

Istorija ir archeologija

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Humanitarinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6114

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-11

Akreditavimo vertinimo išvados

Final report - History field 2020 - Vilnius University.pdf

Valstybinis kodas

6121NX030

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450222

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2016-04-11
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas(-ai):
Suteikti žinių ir gebėjimų savarankiškai dirbti istorijos mokslo srityje, atlikti tyrimus pagal istorijos mokslo reikalavimus, atsižvelgiant į skirtingus istoriografinius ir metodologinius kontekstus, suvokti dabarties socialinius, politinius ir kultūros procesus istorinėje perspektyvoje, suteikti kompetencijų veikti dinamiškoje profesinėje aplinkoje.
Studijų rezultatai:
Bendrosios visuotinės Europos ir Lietuvos istorijos raidos, periodizacijos ir jos kriterijų išmanymas, skirtingų epochų (nuo seniausių laikų iki dabarties) šaltinių specifikos supratimas, jų tyrimo metodų ir tyrimo rezultatų dėstymo būdų žinios.
Geras atskirų istorinių laikotarpių ar regionų istorijos išmanymas, atskirų epochų svarbiausių šaltinių ir istoriografijos kalbų, terminijos ir istorinių sąvokų žinios, dabarties reiškinių istorinių prielaidų suvokimas.
Istorijos tyrimo aktualijų, kategorijų ir problematikos raidos išmanymas, suvokimas, kaip istoriografijos būklė yra susijusi su konkrečios vietos ir epochos politinėmis ir idėjinėmis tendencijomis.
Gebėjimas sieti visuotinės ir Lietuvos istorijos problemas sinchroniniu ir diachroniniu požiūriais, naudotis informaciniais ištekliais ir pirminiais šaltiniais istoriografijos problemoms spręsti, kritiškai vertinti įvairių laikotarpių ir kontekstų istoriografines prieigas.
Gebėjimas atlikti savarankišką istorijos mokslo reikalavimus atitinkantį tyrimą, remiantis pirminiais šaltiniais ir istoriografija.
Gebėjimas identifikuoti ir spręsti istoriografijos problemas atsižvelgiant į konkrečios vietos ir epochos politines ir idėjines tendencijas, taip pat kritiškai vertinant įvairių laikotarpių ir kontekstų istoriografines prieigas.
Gebėjimas atpažinti ir suvokti istorinius procesus bei reiškinius, juos vertinti, analizuoti, gebėjimas tai argumentuotai pristatyti auditorijai.
Gebėjimas teorines žinias taikyti praktikoje atsižvelgiant į dabarties reiškinių istorines prielaidas bei kultūrų ir papročių skirtumus.
Gebėjimas naudotis įvairiais informacijos paieškos ir reprezentavimo įrankiais, bibliografiniais ištekliais.
Gebėjimas laikytis profesijos etinių įsipareigojimų.
Gebėjimas argumentuotai perteikti istorijos ir jos tyrimų žinias specialistų ir ne specialistų auditorijai.
Gebėjimas ugdyti ir puoselėti visuomenės istorinį sąmoningumą.
Gebėjimas atpažinti ir reaguoti į kintančius visuomenės lūkesčius valstybės, istorijos bei istorijos paveldo politikos, politinių ir istorijos procesų atžvilgiu.
Gebėjimas nuolatos tobulinti profesines kompetencijas.
Gebėjimas mokytis ir atnaujinti žinias, kurti naujas idėjas, siekti kokybės.
Gebėjimas dirbti savarankiškai ir kolektyve, projektinio darbo patirtis, gebėjimas mąstyti kritiškai, valdyti informaciją ir reikšti mintis žodžiu ir raštu.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Pagrindinės studentų kontaktinio darbo formos ir metodai yra: paskaitos, proseminarai, seminarai, pratybos, mokomosios ekskursijos, praktika, konsultacijos, komentarai apie atliktus darbus (grįžtamasis ryšys). Dažniausiai naudojamas paskaitų, proseminarų/seminarų, konsultacijų derinys; taikant aktyvius mokymo metodus, siekiama gilesnio dalyko supratimo. Studentai skatinami nagrinėti, diskutuoti ir suvokti įvairias istoriografines koncepcijas, savarankiškai rinkti ir analizuoti įvarialypią istorinę medžiagą, spręsti konkrečias problemas (atvejo analizė ir kt.). Pagrindinės studentų savarankiškų studijų formos: skaitymas (įvairaus sudėtingumo ir apimties tekstai ), rašto darbai (rašto darbai, referatai diferencijuojami atsižvelgiant į sudėtingumo lygį – aprašomasis, naratyvinis, tiriamasis); projektas ir jo pristatymo rengimas; pasiruošimas proseminarui/seminarui; pasirengimas tarpiniam/galutiniam vertinimui; savarankiškas įvairių užduočių atlikimas (šaltinių ir literatūros paieška, praktikos užduotys, t.t.); baigiamojo bakalauro darbo rengimas, kt.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Egzaminas (raštu ir žodžiu), koliokviumas, pristatymas arba pranešimas, rašto darbai: referatas, recenzija, bibliografinio sąrašo sudarymas, kursinis darbas, bakalaurinis darbas, pratybos, praktika, projektas, aplanko metodas. Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Tarpiniai atsiskaitymai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas - įskaityta arba neįskaityta.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Programa sudaryta moduliniu principu. Modulis, kaip integralus kelių problemų nagrinėjimo ir mokymosi vienetas, sudaro sąlygas kryptingesnei programos realizacijai, o studentams suteikiama galimybė nuosekliau ugdyti žinias ir kompetencijas. Istorijos studijų programa sudaryta taip, kad studentas galėtų formuoti studijas atsižvelgiant į individualius interesus – renkantis konkrečius modulius mokytis medievistikos arba naujųjų ir naujausių laikų istorijos.
Pagrindinės krypties studijų moduliai sudaro 165 kreditus, modulio apimtis 15 kreditų.
Programa pradedama 4 moduliais: Studijų įvadas; Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija I; Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija II; Naujoji (naujų ir naujausių laikų) visuotinė ir Lietuvos istorija.
Šie moduliai sudaro 60 kreditų ir gali būti pasirenkami kitų programų studentų, kuriose numatyta gretutinės studijų krypties galimybė, kaip gretutinė Istorijos studijų programa.
Apsisprendę nuosekliai gilintis medievistikoje, studentai trečiame semestre renkasi modulį LDK kalbos ir jų paleografija. Naujųjų ir naujausių laikų istoriją pasirinkę studentai renkasi modulį Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje.
15 kreditų skirta Bendrauniversitetinių studijų dalykams (moduliams).
Nuo trečio kurso studentai gali rinktis gilinamjąją programos specializaciją arba taikomąją Šaltinotyros ir archyvistikos specializaciją.
Praktikai numatyta 15 kreidtų. Privaloma praktika numatyta Praktiniame tiriamajame bakalauro seminare. Praktinis mokymas taip pat integruotas moduliuose LDK kalbos ir jų paleografija bei Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvos ir Vidurio Rytų Europoje bei kituose moduliuose. Praktikoms išnaudojamos bendradarbiavimo su fakulteto socialiniais partneriais galimybės.
Nepasirinkus Istorijos programos gilinamosios specializacijos arba taikomosios Šaltinotyros ir archyvistikos specializacijos, galima rinktis VU gretutinės studijų krypties programas arba bendrųjų universitetinių studijų modulius.
Programos aprašymo santrauka
Istorijos studijų programą sudaro programos ir specializacijos privalomieji moduliai: Studijų įvadas, Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija I; Ikimoderniųjų laikų visuotinė ir Lietuvos istorija II; Naujoji visuotinė ir Lietuvoje istorija; Specialybės kalbos (lenkų, rusų, lotynų) Archyvistikos pagrindai (lituanistika); Lietuvos istorijos šaltinotyros problemos; Istorijos šaltiniai ir virtualaus skaitmeninio paveldo sistema; Praktinis tiriamasis bakalauro seminaras; Bakalauro darbas;.
Pasirenkamieji moduliai: LDK kalbos ir jų paleografia; Kaimyninių tautų ir valstybių istorija; Krikščionybės istorija; Ilgasis XIX a;, Sovietologija ir sovietika; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė XIII-XVI a.; Pagalbiniai istorijos mokslai I; Diplomatijos ir tarptautinių santykių istorija XX a.; Lyginamoji ir transnacionalinė istorija; LDK miestų ir miestelių socialinė istorija; Antikomunistinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Vidurio Rytų Europoje; Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio Rytų Europoje; LDK istorijos šaltiniai; Materialinės kultūros sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje; Lietuvos institucijų istorija ir dokumentinis paveldas; Totalitarinė kultūra; LDK Vidurio ir Rytų Europoje.
Studijų programa baigiama viešu bakalauro darbo gynimu.
Specializacijos:
Programa turi dvi specializacijas: gilinamoji programos specializacija, taikomoji Šaltinotyros ir archyvistikos specializacija.
Studento pasirinkimai:
Studentai gali rinktis programos specializacijas arba studijuoti VU siūlomas gretutinių studijų programas (60 kreditų). Studentai gali rinktis bendrauniversitetinių studijų dalykus (15 kreditų).
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijuojant VU gretutinių studijų programas yra galimybė įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Pasirinkus dalyko Pedagogikos studijas galima įgyti istorijos mokytojo kvalifikaciją.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Įgytus bendruosius ir specialiuosius gebėjimus absolventai pritaiko viešajame, valstybiniame ir privačiame sektoriuje: tai įvairios švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, paveldo išsaugojimo, turizmo, užsienio politikos, krašto apsaugos, žurnalistikos, komunikacijos institucijos ir organizacijos, leidybos įstaigos ir kt. Įgytos žinios ir gebėjimai leidžia dirbti su informacijos rinkimu, jos analize ir pateikimu visuomenei bei specialistams susijusį darbą. Dalis istorikų renkasi tradicines veiklos sritis archyvuose, muziejuose, mokslo tyrimo įstaigose ar užsiima individualia tiriamąja veikla (pvz. genealoginiai tyrimai), kur pritaiko specialiuosius gebėjimus, t.y. senųjų kalbų mokėjimą, gebėjimą identifikuoti istorinius šaltinius, juos skaityti ir interpretuoti, gebėjimus vykdyti tyrimus ir kt). Šaltinotyros ir archyvistikos specializacijoje ugdomi gebėjimai yra siejami su archyvų specialistų ruošimu.
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventas, norintis gilinti istorijos krypties teorines ir praktines žinias, studijas gali tęsti studijas Istorijos fakulteto magistro programose: Archeologijos, Istorijos, Paveldosaugos; taip pat gali studijuoti kitose antrosios pakopos humanitarinių ir socialinių mokslų srities studijų programose.