Gyvūno ir žmogaus sąveika (anglų k. - Animal and Human Interaction)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Parengti plačios erudicijos gyvūninių išteklių valdymo specialistus, gebančius savarankiškai ir kūrybiškai pritaikyti naujausias gyvūninių išteklių valdymo žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus organizuojant terapijoje asistuojančių ir rekreacijoje auginamų gyvūnų panaudojimą siekiant geresnės asmens ir visuomenės sveikatos, parenkant pažangius veisimo metodus, užtikrinant atsakingą gyvūno priežiūrą ir mitybą, ugdant žmonių ir gyvūnų bendravimo gebėjimus.
Studijų rezultatai:
Demonstruoti naujausias fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų terapijoje asistuojančių gyvūnų veisimo, selekcijos, mitybos ir atsakingos priežiūros žinias, gebėti jas taikyti sprendžiant gyvūninių išteklių valdymo problemas, vykdant mokslinius tyrimus bei diegiant naujoves
Išmanyti terapijoje asistuojančių gyvūnų naudojimo metodikas ir technologijas, individualaus ir grupinio darbo su klientais principus bei ypatumus, terapijoje asistuojančių gyvūnų gerovės užtikrinimo ir terapinės veiklos standartus, reikalavimus terapijoje asistuojančių gyvūnų vedliui, terapijoje asistuojančių gyvūnų panaudojimo galimybes suvokiant papildomosios ir alternatyvios medicinos vietą asmens ir visuomenės sveikatos sistemoje
Žinoti gyvūnų panaudojimo žmonių reabilitacijai ir rekreacijai istoriją, poveikį žmogaus organizmui, išmanyti sveikatos ir asmenybės raidos sutrikimus ir jų simptomus, darnų žmogaus funkcionavimą nulemiančius veiksnius
Gebėti parengti tyrimų metodiką, savarankiškai organizuoti ir vykdyti tyrimus, priimti mokslo įrodymais pagrįstus sprendimus
Gebėti kritiškai analizuoti, susisteminti ir vertinti mokslinių tyrimų duomenis bei panaudoti praktinėje veikloje
Gebėti nustatyti terapijoje asistuojančių gyvūnų mitybos poreikius, sudaryti pilnaverčius racionus, įvertinti pašarų/ėdalų energinę ir maistinę vertę, jų tinkamumą terapijoje asistuojančių gyvūnų mitybai bei įvertinti mitybos veiksnių poveikį terapijoje asistuojančių gyvūnų sveikatingumui
Gebėti organizuoti terapijoje asistuojančių gyvūnų veisimą, vertinti genominės selekcijos rezultatus, vykdyti atsakingą gyvūnų priežiūrą
Gebėti konsultuoti asmenis bei teikti rekomendacijas komandos nariams, kitų sričių specialistams terapijoje asistuojančių gyvūnų panaudojimo, mokymo, vedlio rengimo klausimais
Gebėti vykdyti sveikatinimo, reabilitacijos ir prevencijos terapijoje asistuojančių gyvūnų priemonėmis programas dirbant su įvairiomis klientų grupėms skirtingose socialinėse, kultūrinėse ir etninėse aplinkose
Gebėti organizuoti praktinę veiklą, vykdyti profesinių paslaugų plėtros darbus, planuoti jų kokybės gerinimą, diegti naujoves praktinėje veikloje
Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti tarpdisciplininėje komandoje su kitų sričių specialistais / kitų mokslų ekspertais, keistis informacija ir priimti bendrus sprendimus
Gebėti suvokti ir priimti žmogaus raidos, būsenų ir aplinkos įvairovę bei daugiakultūriškumą
Gebėti sieti savo veiklą su giliu gyvūnų gerovės, profesinės etikos ir moralės principų supratimu bei atsakomybe
Gebėti savarankiškai įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymui bei praktinių problemų sprendimui
Gebėti argumentuotai vertinti, analizuoti savo ir kitų darbo kokybę, reaguoti į naujas situacijas prisiimant moralinę atsakomybę už savo veiklos rezultatus.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Mokymosi veiklos: diskusija, atvejo analizė, darbas grupėse, tradicinė paskaita, praktiniai darbai, laboratoriniai darbai, minčių (koncepsijų) žemėlapis, seminarai, kūrybinės užduotys, problemų sprendimai, darbas individualiai, pristatymai, projektas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Gyvūninių išteklių valdymo magistrantūros studijos bus vykdoma remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų reglamentu (Patvirtinta LSMU Senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47-05, jo pakeitimais, patvirtintais LSMU Senato 2015 m. sausio 23 d. nutarimu 54-04).
Pagrindinis studijų apskaitos dokumentas - žiniaraštis, kiti dokumentai – LSMUSIS elektroninis žiniaraštis ir studijų knygelė yra juridiniai studijų pažangumo apskaitos dokumentai.
Dalykų studijų rezultatų pasiekimai įvertinami egzaminu, praktikų rezultatų pasiekimai įvertinami praktikos gynimu, o visos studijų programos rezultatų pasiekimai įvertinami magistro baigiamuoju darbu, kurį studentas pradeda ruošti prasidėjus studijoms ir pristato viešai baigiamųjų darbų gynimo komisijoje. Reikalavimai baigiamųjų darbų rengimui, metodiniai nurodymai ir vertinimo tvarka patvirtinti Gyvulininkystės technologijos fakulteto tarybos bus skelbiami viešai LSMU interneto svetainėje.
LSMU studentų pasiekimų vertinimo koncepcija taikoma ir Gyvūninių išteklių valdymo magistrantūros studijų studentams, yra suderinta su nacionalinių ir tarptautinių dokumentų turiniu. Studentų pasiekimų vertinimui pritaikytos Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2008/C 111/01/EB dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, todėl vertinimu siekiama dviejų tikslų: įvertinti studentų pažangą ir įvertinti galutinius mokymosi rezultatus, studijų programoje įvardytus kaip numatomi mokymosi studijų rezultatai. LSMU galioja Senato patvirtintas 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 25-07 Studentų pasiekimų vertinimo reglamentas (galiojo iki 2014 08 31). Numatant, organizuojant ir vykdant studentų pasiekimų vertinimą vadovaujamasi šiais principais: pagrįstumo (vertinimas siejamas su studijų programos (studijų dalyko, modulio ar ciklo) numatomais studijų rezultatais); patikimumo (gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti pasikeitus vertintojui); aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems); naudingumo (atliekamas vertinimas turi padėti vertinamiesiems siekti studijų programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų); nešališkumo (vertinimo metu naudojami vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems); viešumo (vertinimas remiasi viešais kriterijais, o konkretaus vertinimo rezultatai ir jų paaiškinimas prieinami vertinamiesiems). Pasiekimų vertinimas tiesiogiai siejamas su studijų rezultatais, o vertinimo principai yra nustatyti LSMU Studijų reglamente bei apibūdinti kiekvieno studijų dalyko apraše.
Studijuojant, studijų dalykų ar modulių vertinimo formos gali būti koliokviumas, praktikos darbų gynimas, kontrolinis darbas, kursinis darbas. Baigus dalyko ar modulio studijas, vertinimo formos gali būti egzaminas arba studento savarankiškas darbas (projektas).
Studento pasiekimams įvertinti naudojama dešimties balų vertinimo skalė. Žemiausias teigiamas balas yra 5. Sumuojamasis vertinimas naudojamas įvertinti studentų pasiekimus dalyko (modulio) studijose. Kaupiamasis balas yra sumuojamojo vertinimo dalis. Taikant kaupiamąjį vertinimą jo sudedamosiomis dalimis vertinami tam tikri dalyko (modulio) programoje numatyti studijų rezultatai. Kaupiamasis vertinimas taikomas vadovaujantis šiais principais: kaupiamoji dalis turi sudaryti ne mažiau, kaip 50 procentų įskaitos ar egzamino galutinio pažymio; kaupiamoji dalis apskaičiuojama pagal dešimties balų sistemą, t.y. sudedami visi pažymiai nuo 1 iki 10 imtinai, o jų suma dauginama iš koeficiento, atitinkančio kaupiamosios dalies procentinę išraišką. Studentų pasiekimų vertinimo metodus numato dalyko (modulio) programą rengiantys dėstytojai, parengtą dalyko (modulio) vertinimo strategiją tvirtina studijų programos komitetas. Dalyko (modulio) apraše pateikiamoje vertinimo strategijoje turi būti numatoma kiekvieno vertinimo formos, terminai, kriterijai, procentinė dalis bendrame vertinime.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Mokslinių tyrimų metodologija (9 kreditai);
Gyvūnų genetinių išteklių valdymas ir jų genominė selekcija (9 kreditai);
Smulkaus verslo vadyba ir organizacinė psichologija (6 kreditai);
Gyvūnų, naudojamų reabilitacijai ir rekreacijai, specialioji mityba (3 kreditai);
Gyvūnų panaudojimas žmonių reabilitacijoje ir rekreacijoje (21 kreditai);
Gyvūninių išteklių valdymo magistrantūros studijų programoje numatomos profesinės veiklos praktikos apimtis – 6 kreditai. Profesinės veiklos praktika organizuojama vadovaujantis Fakulteto tarybos patvirtinta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, numatomi studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai. Universitetas pasiūlo studentams galimų praktikos bazių sąrašą, kuris yra sudaromas atsižvelgiant į su atitinkamomis institucijomis sudarytas sutartis. Praktikos bazių sąrašo skelbimų tvarka ir terminai, studentų kreipimosi dėl pasirinktų praktikos bazių tvarka ir terminai bei studentų atrinkimo į pasirinktas praktikos bazes tvarka nustatyta Fakulteto tarybos patvirtintoje profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarkoje.
Baigiamasis darbas (30 kreditų).
Specializacijos:
–
Studento pasirinkimai:
Pasirenkami dalykai (3 kreditai):
Oratorystės menas.
Pozityvioji psichologija.
Žmogaus ir gyvūno bendravimo psichologiniai aspektai.
Apiterapija.
Integrali pagalba.
Gyvūnų, naudojamų reabilitacijai ir rekreacijai, auginimas.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Atsižvelgiant į 2014 m. birželio 10 d. Studijų kokybės vertinimo centro bei tarptautinių ekspertų išvadas (grupės vadovas prof. Dr. Ulf Magnusson, grupės nariai: prof. dr. Thomas Wittek, Gediminas Vagonis, Inga Kalpakovaitė, pažyma dėl studijų programų išorinio įvertinimo 2014-06-10 Nr. SV5-109) bei Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programoje įvykdytus pakitimus, kuriems buvo pritarta LSMU Senato posėdyje, įvykusiame, 2016 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 71-09, yra vykdomas ženklus Gyvūninių išteklių valdymas magistrantūros studijų programos kokybės gerinimas. Šios programos kokybės gerinimui yra sutelktos 4 fakultetų – Gyvulininkystės technologijos, Visuomenės sveikatos, Slaugos ir Medicinos, įvairių institutų ir katedrų dėstytojų bei mokslininkų personalas. Šių padalinių bendradarbiavimas buvo sąlygotas pradėjus naudoti gyvūnus terapiniams bei rekreaciniams tikslams. Studijų programos pagrindinis atnaujinimo uždavinys yra Gyvūninių išteklių valdymo specialistų rengimas, kurie efektyviai sugebėtų naudoti žmonių terapijai ir rekreacijai asistuojančius gyvūnus. Šios programos rengimą sąlygojo visuomenės, abilitacijos, reabilitacijos, rekreacijos sferoje dirbančių darbuotojų teigiamas požiūris į gyvūnų panaudojimą minėtiems tikslams. Lietuvoje tokiais tikslais yra įsteigtas Šiaulių universiteto hipoterapijos centras, o Lietuvos jūrų muziejuje - delfinų terapijos skyrius, LSMU kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centras. Tačiau Lietuvos universitetuose nėra rengiami specialistai, kurie sugebėtų organizuoti terapijoje ir rekreacijoje asistuojančių gyvūnų panaudojimą, veisimą, mitybą, priežiūrą ir ugdyti harmoningus žmonių ir gyvūnų bendravimo principus.
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse jau seniai, o Lietuvoje – tik keleri metai vystoma ir nauja gyvūnų (šunų, žirgų, delfinų, PET gyvūnų ir kt.) panaudojimo sritis – terapijoje asistuojantys gyvūnai. Kaniterapijos ir hipoterapijos specialistai, pagal atitinkamas metodikas paruošę gyvūnus, gali glaudžiai bendradarbiauti su pacientus gydančiais medicinos gydytojais, psichologais ar spec. pedagogais. Lietuvoje terapijoje asistuojančių gyvūnų specialistų poreikis didės, nes kiekvienais metais autizmo sutrikimas nustatomas apie 300 vaikų, dėmesio trūkumas / hiperaktyvumas kamuoja nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių Lietuvos vaikų, cerebrinis paralyžius diagnozuotas virš 1000 vaikų. Šių pacientų sveikatingumui gerinti gali būti naudojami tinkamai paruošti gyvūnai asistuojantys žmonių terapijai.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Atnaujinant studijų programą buvo kreipiamas dėmesys ne tik į studentų ir absolventų išsakytą nuomonę, bet ir į socialinių partnerių nuomonę. LSMU Karjeros centras sudarė 28 sutartis su organizacijomis kaip Kaniterapinės pagalbos centras, UAB „Lietuvos žirgynas“, VŠĮ „Palangos vaikų reabilitacijos ligoninė“, asociacija „Kitoks vaikas“, Kauno vaikų abilitacijos centras ir kt. Ruošiamasi pasirašyti 11 sutarčių su: VŠĮ „Žmogaus paieška“, Lietuvos jūrų muziejus, UAB „Akvatera“ ir t.t. LSMU Karjeros centras ir Gyvūno mokslo ir Gyvūninių išteklių valdymo studijų programų komitetas parengė anketą, kuri buvo išsiuntinėta 63 įmonėms dirbančioms sveikatos priežiūros srityje, gaminančioms pašarus ir auginančioms gyvūnus (zooprekių pardavimo tinklai, žirgynai, kombinuotų parašų gamyklos, gyvūnų prieglaudos, reabilitacijos centrai, senelių globos namai). Įmonės šiuo metu priimtų 10, o ateityje – 8 gyvūninių išteklių valdymo specialistus. Sudarius tinkamas sąlygas taikyti gyvūnus terapiniams ir rekreaciniams tikslams šių specialistų poreikis dar padidėtų.
Taip pat baigus Gyvūninių išteklių valdymo magistrantūros studijas yra suformuotos visos sąlygos pradėti privatų verslą, teikiant paslaugas senelių ir vaikų globos namams, reabilitacijos centrams, vaikų stovykloms, rekreacinėms įmonėms.
Absolventai įgiję Gyvūninių išteklių valdymo magistro laipsnį, gali tęsti studijas doktorantūroje, taip pat įgiję žinias gali dirbti:
o Terapijoje asistuojančio gyvūnų auginimo bei panaudojimo srityje;
o Hipoterapijos ir kaniterapijos centruose;
o Gyvūnų panaudojimas rekreacijoje srityje;
o Žirgynuose;
o Specialistais gyvūnų prieglaudose ir globos namuose;
o Universitetuose ir mokslo įstaigose;
o Kinologų bei felinologų draugijose;
o Zooparduotuvių tinklų vadybininkais;
o Valstybinė sienos apsaugos tarnyboje;
o Muitinėje;
o Kalėjimų departamente prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos;
o Lietuvos policijoje;
o Kombinuotųjų pašarų gamybos srityje.
LSMU Karjeros centro duomenimis 2011 m. – 2015 m. LSMU absolventų įsidarbinimas, pagal darbo sutartis, praėjus 6 mėn., 12 mėn., 36 mėn. po studijų baigimo, siekė 80–88 procentus. 2013 metų Gyvūninių išteklių valdymo magistrantų įsidarbinimas, pagal darbo sutartis, po 12 mėn. nuo studijų baigimo siekė 90,9 proc., atitinkamai 2014 m. absolventų – 60 proc. Atsižvelgiant į nurodytas tendencijas, manome, kad Gyvūninių išteklių valdymo magistrantūros studijų programos absolventų įsidarbinimas atitiks bendras LSMU įsidarbinimo tendencijas.
Tolesnių studijų galimybės:
Studentai baigę Gyvūninių išteklių valdymo magistratūros programą, studijas galės tęsti studijuodami doktorantūroje.
