Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos (anglų k. - East-Central European and Lithuanian Historical Studies)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Programos akreditavimo vertinimo išvados
Studijų programos tikslas(-ai):
Lietuvos istorijos programos tikslai – rengti aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos, kritiškai mąstančius Lietuvos istorijos specialistus, istorikus: a) gebančius savarankiškai vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvos istorijos srityje: rasti ir studijuoti istorinius šaltinius, vertinti šaltinių tendencijas, patikimumą; savarankiškai skaityti, nagrinėti ir vertinti įvairių epochų istoriografinius tekstus, suvokti juos istoriškai, t. y. turėti patirties, kaip skaityti skirtingose aplinkybėse ir skirtingose epochose atsiradusius istoriografinius kūrinius; analizuoti atskiras epochas, įvardinant jų prielaidas, raidą ir pasekmes; suvokti atskirą reiškinį bendrame epochos kontekste, atpažinti įvairiakalbių šaltinių sąvokas ir terminus, rinkti istorinę medžiagą, ją tvarkyti ir parengti saugojimui ir publikavimui, rašyti istorinius tekstus, juos nagrinėti ir recenzuoti.
b) analizuojančius ir vertinančius istorinės raidos bendrąsias tendencijas, atskirų laikotarpių specifiką.
c) sugebančius dirbti atsakingai, kruopščiai, savarankiškai ir greitai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su kolegomis.
Studijų rezultatai:
Absolventai, baigę studijų programą, gebės:
1. Įvertinti LDK politinės kultūros istorinio paveldo ypatumus bei jos sociopolitinį ir sociokultūrinį fenomeną.
2. Atskleisti LDK politinės kultūros bruožus Europos regionų kontekste bei apibendrinti Lietuvos ryšius su Vakarų Europa.
3. Apibendrinti XIX-XX a. Lietuvos visuomenės raidą, analizuojant XIX a. pilietinės sąmonės kaitą, XX a. politinės kultūros tendencijas, autoritarinio režimo valstybės valdymo problemas, tautinių mažumų požiūrius ir vietą valstybėje, kovos už valstybingumą okupacijų laikotarpiais ypatumus.
4. Įvertinti lietuvių diasporos formavimosi procesą ir jos intelektualinės minties palikimą.
5. Supažindinti su naujausiomis istorinių tyrimų metodikomis
6. Palyginti Kauno miesto ir regiono raidos ypatumus Lietuvos ir Europos miestų bei regionų istorijos kontekste.
7. Analizuoti įvairių šalių, kartu ir Lietuvos, ir laikotarpių diplomatijos tapatumus ir skirtumus, naujai kylančias diplomatijos raidos tendencijas.
8. Vertinti šiuolaikinius etninius ir kultūrinius procesus nagrinėjant religijas ir atskirus religinius fenomenus.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos, seminarai, savarankiškas darbas, mokomosios literatūros skaitymas, literatūros bei šaltinių analizė, tiriamųjų darbų rašymas, baigiamojo darbo rengimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studijų rezultatai vertinami semestro metu (rašomi tarpiniai atsiskaitymai, atsiskaitoma seminarų metu, rašomi referatai) ir baigiamojo egzamino metu. Egzaminai vyksta raštu. Studentų žinios yra vertinamos nuo 1 (vienetas) iki 10 (dešimt) balų. Egzamino vertinimai nuo 1 iki 4 yra nepatenkinami.
Specializacijos:
Intelektualinė lietuvių egzilio istorija, Europa ir jos regionai, Tautiniai sąjūdžiai Vidurio Rytų Europoje, Lietuvos miestų ir miestiečių istorija, LDK XVIII amžiuje: valstybė, visuomenė, individas, Lietuva Vakarų Europoje XVI – XX a., Lietuva lūžių laikotarpio Europoje 1938–1940 m., Mikroistorinių tyrimų metodika ir praktika, Specialus kursas.
Studento pasirinkimai:
Galima gilinti žinias studijų kryptyje, pasirenkant specializuotus studijų krypties dalykus.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
–
