Pradinio ugdymo pedagogika (anglų k. - Primary Education)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas(-ai):
Parengti universitetinį išsilavinimą įgijusį pedagogą, kuris, remdamasis naujausiomis mokslo bei tyrimų žiniomis ir šiuolaikinėmis pažinimo technologijomis grįstomis bendrakultūrinėmis, profesinėmis ir bendrosiomis kompetencijomis, gebės kokybiškai organizuoti pradinių klasių mokinių ugdymą/si.
Siekiant realizuoti studijų programos tikslą ir užtikrinti programos absolventams tolesnio mokymosi galimybes, suformuluoti pamatuojami, kompetencijų lygį parodantys studijų rezultatai, atitinkantys LR kvalifikacijų sandaros aprašo VI lygio (universitetinio bakalauro) reikalavimus.
1. Savo sociume ir ugdomojoje veikloje vadovaujasi šiuolaikine moksline kultūros samprata, suvokia kultūrų sąveikos procesus, gerbia savos etninės bei kitų kultūrų paveldą, geba analizuoti, vertinti ir spręsti socioedukacines kultūrines problemas, reflektuoti ir skleisti gerąją šios srities patirtį.
2. Savo sociume ir ugdomojoje veikloje vadovaujasi šiuolaikine bendražmogiškųjų vertybių samprata, gerbia humanistinės, demokratinės ir pilietinės visuomenės principus, geba sistemiškai analizuoti, vertinti ir spręsti šių principų realizavimo švietime problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
3. Savo sociume ir ugdomojoje veikloje vadovaujasi šiuolaikinio edukologijos mokslo, tyrimų ir technologijų pasiekimais grindžiama švietimo samprata, geba analizuoti, vertinti ir spręsti švietimo raidos, kultūrinės ir technologinės kaitos, mokslo ir tyrimų rezultatų taikymo švietimo pokyčiams problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
4. Savo sociume ir ugdomojoje veikloje vadovaujasi šiuolaikinio mokslo teorija ir tyrimais grindžiama asmenybės fizinio, psichinio, socialinio, kultūrinio savitumo samprata, gerbia kiekvieno savitumą, atsižvelgia į ugdytinių asmenybės skirtumus, geba analizuoti, vertinti ir spręsti su asmens savitumo puoselėjimu susijusias problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
5. Sistemingai ir saugiai naudojasi šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, studijų bei ugdomajai veiklai sėkmingai taiko IKT ir skaitmenines didaktikos priemones (MO), geba analizuoti, vertinti ir spręsti IKT edukacinio pritaikymo problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
6. Edukologijos mokslo teorija ir tyrimais grindžia ugdymo/si aplinkos atitikimo ugdytinių poreikiams ir bendruomenės saviraiškos kultūrai sampratą, geba kurti ugdytinius motyvuojančią, pokyčiams atvirą ugdymo/si aplinką, analizuoti, vertinti ir spręsti aplinkos edukacinio pritaikymo problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
7. Edukologijos mokslo teorija ir tyrimais grindžia pradinės mokyklos ugdymo/si turinio planavimo ir tobulinimo sampratą, geba planuoti ugdymo procesą: kelti tikslus, numatyti rezultatus, turinį, modeliuoti ugdymo/si strategijas, metodus, priemones, geba analizuoti, vertinti ir spręsti su ugdymo/si turinio planavimu susijusias problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
8. Edukologijos mokslo teorija ir tyrimais grindžia į mokinį orientuotos mokymosi kultūros sampratą ir sėkmingai realizuoja ją ugdomojoje veikloje, geba analizuoti, vertinti ir spręsti su aktyvaus, interpretacinio ir individualizuoto ugdymo/si proceso valdymu susijusias problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
9. Edukologijos mokslo teorija ir tyrimais grindžia į mokinį orientuotos mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo kultūros sampratą ir sėkmingai realizuoja ją ugdomojoje veikloje, geba analizuoti, vertinti ir spręsti su mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu susijusias problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
10. Edukologijos mokslo teorija ir tyrimais grindžia mokinių motyvavimo ir mokymosi veiklos paramos sampratą, sėkmingai realizuoja ją ugdomojoje veikloje, geba analizuoti, vertinti ir spręsti su mokymosi motyvavimu ir mokymosi veiklos palaikymu susijusias problemas, reflektuoti ir skleisti šios srities gerąją patirtį.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos, seminarai, pratybos, diskusijos, savarankiškas darbas, šaltinių ir literatūros studijos, atvejų analizė, projektų rengimas, tiriamasis mokymasis natūraliose aplinkose, interaktyvus mokymasis, mokymasis mokant mokykloje, refleksija, baigiamojo darbo projektas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų žinios, supratimas, gebėjimai vertinami nustatant mokymo(si) rezultatus per semestrą. Semestro metu atliekami nuolatiniai ir tarpiniai studijų rezultatų vertinimai laikomi būtina galutinio vertinimo sąlyga. Studentų žinios bei gebėjimai vertinami dešimties balų sistema, vyrauja dvi suminio vertinimo formos: suminis pažymys be egzamino ir suminis pažymys su egzaminu (egzaminas šiuo atveju sudaro 50 proc. vertinimo). Dalyko pasiekimai vertinami remiantis šiais kriterijais: tikslų pasiekimo lygis Aukštas (9-10 balai): tvirtos, geros (ir puikios, išskirtinės) teorinės žinios ir gebėjimai. Studento sukaupta dalyko studijų rezultatų įvertinimo dalis sudaro 85–100 proc. Vidutinis (7-8 balai): vidutinės (ir geresnės negu vidutinės) teorinės žinios ir gebėjimai, daroma neesminių klaidų. Studento sukaupta dalyko studijų rezultatų įvertinimo dalis sudaro 65–84 proc. Minimalus būtinas (5–6 balai): žinios ir įgūdžiai žemesni negu vidutiniai, tenkina minimalius reikalavimus. Studento sukaupta dalyko studijų rezultatų įvertinimo dalis sudaro 45–64 proc. Dažniausiai taikomi tokie studijų rezultatų nuolatinio ir tarpinio vertinimo metodai kaip kolokviumai, projektai, savarankiškai atliktos praktinės užduotys.
Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
-Laisvai pasirenkami dalykai
Studijų programos skiriamieji bruožai:
-
