Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Ugdymo mokslų magistras

Pavadinimas anglų kalba

Master of Education Sciences

Valstybinis kodas

KVALLAIP00809

Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygis

VII

Europos kvalifikacijų sąrangos lygis

7

Aprašymo parengimo arba atnaujinimo data

2018-11-21

Kvalifikaciją suteikiančios programos

Kvalifikaciją teikiančios institucijos

Aprašymas

Švietimo ir ugdymo studijų krypčių (toliau - ŠUSK) grupės studijų programose ir 60 studijų kreditų apimties pedagoginėse studijose apimamos šios žinios (pedagoginėms studijoms netaikomas Aprašo 23.2 papunktis, kuriam galioja atitinkamame apraše aprašyti studijų rezultatai): ugdymo mokslo teorijos, istorinių, filosofinių, psichologinių, sociologinių, tarpkultūrinių aspektų, kuriais remiantis analizuojamas ugdymas ir švietimo veikla; mokomasis dalykas (toliau - MD) ar pasirinktos pedagoginės specializacijos; asmens raidos ir asmenybės brandos; motyvacijos ir mokymosi teorijų; grupinių procesų ir jų dinamikos mokymosi aplinkoje; mokymosi procesų planavimo ir valdymo (ugdymo turinio, tikslų, užduočių planavimo, atsižvelgiant į besimokančiųjų patirtį, sunkumus); mokymo(si) strategijų, metodų, technologijų taikymo ugdymo(si) aplinkoje; pasiekimų vertinimo bei įsivertinimo metodų; besimokančiųjų įvairovės, suvokiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančiųjų (įtraukiojo ugdymo) ir gabių vaikų ugdymosi kontekstą; mokomojo dalyko didaktikos ir metodikos; refleksyviosios praktikos, profesinės raidos, bendradarbiavimo institucijoje ir su profesionalų bendruomene; sveikos gyvensenos ir žmogaus saugos mokymosi; asmens, visuomenės, organizacijų darnaus vystymosi; švietimo vadybos, lyderystės, savivaldos įgyvendinimo mokyklos, vietos bendruomenės, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenis; švietimo politikos, jos kryptingumo ir įgyvendinimo instituciniu, tarpinstituciniu, nacionaliniu, tarptautiniu lygmenis.
Pirmajai studijų pakopai (profesinio bakalauro ir bakalauro) priskiriami gebėjimai vykdyti tyrimus: taikyti įvairių švietimo ir ugdymo mokslo žinias, besimokančiųjų pasiekimų tyrimų rezultatus ir specializuotas informacines technologijas, atliekant tyrimus, analizuojant ir rūšiuojant duomenis, vizualizuojant ir pateikiant rezultatus; surasti ir analizuoti švietimo ir ugdymo mokslinę ir informacinę literatūrą, taikyti šiuolaikinius informacijos kaupimo, analizės ir sisteminimo būdus; identifikuoti švietimo ir ugdymo tyrimo problemą, suformuluoti tyrimo tikslą, uždavinius ir hipotezes; parengti tiriamojo darbo metodiką – pasirinkti tyrimo strategiją ir metodus; rinkti, apdoroti, analizuoti, apibendrinti ir interpretuoti tyrimo rezultatus, apie juos diskutuoti, formuluoti tyrimo išvadas ir rekomendacijas; spręsti švietimo ir ugdymo problemas, vadovaujantis tyrimų, įskaitant besimokančiųjų pasiekimų tyrimus, rezultatais.
Pirmajai studijų pakopai (profesinio bakalauro ir bakalauro) priskiriami specialieji gebėjimai: vertinti individualius besimokančiųjų poreikius (įskaitant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ir gabius vaikus), polinkius ir gebėjimus, mokymosi stilių ir atitinkamai koreguoti ugdymosi praktiką: diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį, mokymosi medžiagą, metodus, didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančiųjų galimybes dalyvauti ugdymosi procese ir įžvelgti itin gabių mokymosi potencialą; vertinti besimokančiojo mokymosi raidą, pripažįstant kiekvieno individualumą, atpažinti individualius besimokančiųjų skirtumus, atsirandančius dėl amžiaus, asmenybės ypatumų, lyties, socialinės aplinkos, kalbos, tautybės, kultūros, specialiųjų ugdymosi poreikių ar kt., į juos atsižvelgti ugdymosi procese; įvertinti ir tobulinti besimokančiųjų mokėjimo mokytis gebėjimus, padėti susikurti asmeninę motyvaciją, padėti formuluoti mokymosi ir asmeninius tikslus, ugdyti besimokančiųjų savarankiškumo ir savivaldžio mokymosi gebėjimus; kurti saugią, tolerantišką, atvirą, skatinančią mokymąsi grupėmis ir bendradarbiaujant, įtraukiančią į sąveiką, dialogą bei partnerystę ir besimokančiojo emocinį, socialinį, intelektualinį, kūrybinį, dvasinį vystymąsi, taip pat individualų mokymąsi palaikančią ugdymosi aplinką; ugdymosi procese naudoti įvairias mokymosi priemones, skaitmenines technologijas ir įrangą, didinančias mokymosi veiklų įvairovę, ugdymosi prieinamumą kiekvienam besimokančiajam, įtraukiančias į mokymąsi grupėmis ir savarankiškumo ugdymu pagrįstą mokymąsi; kurti sąveika, partneryste, dialogu grįstas mokymosi ir grupinės veiklos situacijas – įtraukti į sąveiką kiekvieną besimokantįjį, ugdytis prisiimti atsakomybę už siekiamus rezultatus ir užtikrinti tinkamą besimokančiųjų elgesį grupėje; ugdyti besimokančiųjų informacinę kultūrą – sistemingai plėtoti jų skaitmeninį raštingumą ir virtualiojo bendravimo kultūrą; naudotis ugdymo turinį, išteklius ir procesą praturtinančiomis įvairiomis ugdymosi aplinkomis ir jas kurti; planuoti, kryptingai, tikslingai ir efektyviai organizuoti ugdymosi procesą, numatyti ir valdyti reikalingus išteklius; parinkti metodus, tinkamus ugdymosi tikslams pasiekti, parengti ir perteikti į besimokantįjį orientuotą susijusią ugdomosios ar kitos veiklos medžiagą, vertinti ugdymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, išsikeltų ugdymosi tikslų efektyvumą; kelti ugdymosi tikslus ir formuluoti siekiamus rezultatus, jais remiantis planuoti mokymo(s)i veiklas, parinkti ar rengti užduotis, leisti kiekvienam besimokančiajam pagal jo individualius pasiekimus ir galimybes siekti pažangos; parinkti ugdymosi tikslus atitinkančius ir individualią besimokančiojo pažangą įsivertinti leisiančius pasiekimų ir pažangos įsivertinimo metodus ir strategijas, atsižvelgiant į kontekstą ir besimokančiųjų savybes; teikti efektyvų ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, per jį skatinti kiekvieno besimokančiojo mokymosi pažangą ir įsivertinimą; bendrauti, bendradarbiauti ir motyvuoti besimokančiuosius, tėvus (globėjus), kolegas, socialinių ar švietimo pagalbą teikiančių tarnybų atstovus siekiant bendrų tikslų; bendrauti visose ugdymosi aplinkose taisyklinga lietuvių kalba (sakytine ir rašytine forma); mokėti bent vieną užsienio kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis ir ją vartoti akademiniais ir profesiniais tikslais; atlikti savo veiklos tyrimą: surinkti duomenis iš kelių susijusių veiklos kontekstų, juos lyginti ir ieškoti priežastinių ryšių, gautus rezultatus taikyti, tobulinant savo profesinę veiklą; sistemingai stebėti procesą ir vertinti pasiektus ugdymosi tikslus, rinkti, analizuoti, interpretuoti įrodymus ir duomenis (mokymosi rezultatus, išorinio vertinimo rezultatus) ir jais grįsti priimamus profesinius ir ugdymosi tobulinimo sprendimus; pasinaudojant MD žiniomis bei žiniomis apie plačiai taikomą ir naujausią ugdymosi praktiką, kurti MD mokymo(si) (didaktinę) sistemą (jungiančią tinkamiausius mokymo(si) būdus), kuri MD padarytų prasmingą besimokantiesiems, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius, ją atnaujinti ir plėtoti, remiantis naujausiais mokslo, technologijų pasiekimais, ir MD didaktinėje sistemoje numatyti bendrųjų kompetencijų ugdymąsi; atsižvelgti į švietimo ir mokymosi poreikius ir paklausą, prisidėti prie švietimo įstaigos tobulinimo ar vystymo projektų, dalyvauti kelių MD ir pedagoginės specializacijos komandose.
Pirmajai studijų pakopai (profesinio bakalauro ir bakalauro) priskiriami socialiniai gebėjimai: pristatyti idėją ar nuomonę, argumentuoti sprendimą ar tyrimo rezultatus sakytine ir rašytine forma specialistų ir ne specialistų auditorijai; veikti ir mokytis bendradarbiaujant, dirbti tarpdalykinėje grupėje ir (ar) komandoje, koordinuoti projektinę veiklą įvairiose besimokančiųjų amžiaus grupėse ir ugdymosi aplinkose; prisiimti įsipareigojimus saugoti ir puoselėti Lietuvos kultūrą ir gamtą, kurti tvarią visuomenę, dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose; dalyvauti profesinės bendruomenės tinkluose.
Pirmajai studijų pakopai (profesinio bakalauro ir bakalauro) priskiriami asmeniniai gebėjimai: užtikrinti, kad visiems besimokantiesiems bus nuolatos sukuriamos diferencijuotos situacijos kokybiškai realizuoti savo galimybes; reflektuoti savo pedagoginę, andragoginę ar kitą švietimo veiklą, nustatyti žinių ir gebėjimų spragas, apsibrėžti asmeninio tobulėjimo kryptis ir planuoti savarankišką mokymąsi; ugdyti besimokančiųjų nuostatas Lietuvos kultūros, tautinės tapatybės, tautos kultūrinio ir gamtinio paveldo puoselėjimo požiūriu ir kartu toleranciją kitoniškumui; prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatus, įvertinti jų poveikį ir padarinius žmogiškųjų vertybių, pagarbos žmogui, darnos, pilietiškumo, socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos aspektais; būti atviram, lanksčiam ir kartu kritiškam įvairiuose švietimo ir ugdymo kontekstuose: vertinant valstybės politiką, analizuojant situacijas ugdymo institucijoje, klasėje, individualiai sąveikaujant su besimokančiuoju; stipriai išreikštos besąlygiškos pagarbos besimokančiajam, profesinio tapatumo, socialinės atsakomybės ir įsipareigojimo profesinei bendruomenei vertybinės nuostatos.

ŠUSK grupės antrosios pakopos studijų programos gali būti įvairaus pobūdžio ir susijusios su įvairių amžiaus grupių besimokančiųjų poreikiais, t. y. orientuotos į ugdymosi turinio kūrimo ir vystymo studijas, MD didaktikos ir metodikos nuodugnesnes studijas, pasirinktos pedagoginės specializacijos nuodugnesnes studijas, švietimo lyderystės ir vadybos, švietimo ir ugdymo sisteminius tyrimus, suaugusiųjų mokymosi ir kitos. Programos pobūdis detalizuojamas programos studijų rezultatuose.
Antrajai studijų pakopai priskiriami gebėjimai vykdyti tyrimus: vykdyti kompleksinius ir (ar) kelias dalykines sritis integruojančius švietimo tyrimus, jungti, sisteminti ir kritiškai vertinti duomenis ir rezultatus; remiantis tyrimų rezultatais (įskaitant sisteminį lygmenį) ir išvadomis, rengti rekomendacijas švietimo politikams, administratoriams, bendruomenei, inicijuoti diskusijas ir pokyčius švietimo ir ugdymo praktikoje.
Antrajai studijų pakopai priskiriami specialieji gebėjimai: sistemiškai ir kritiškai analizuoti ugdymo mokslo koncepcijas ir teorijas, jungti tarpdalykines žinias, jas sieti su švietimo politikos sprendimais, sudėtingų ugdymo situacijų valdymu, problemų sprendimu ir (ar) naujovių diegimu; ŠUSK studijų objektą (MD, pedagoginę specializaciją, lyderystės ir vadybos studijas, edukacinius tyrimus ir kt.) suprasti ir vertinti, atsižvelgiant į skirtingus švietimo sistemos lygius, tipus ir tikslus ir švietimo politikos kontekstus; kurti, vertinti ir tobulinti ugdymo(si) programas, įtraukiant bendrųjų kompetencijų ugdymą, pripažįstant besimokančiųjų įvairovę (įskaitant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ir gabius besimokančiuosius), mokymosi proceso dalyvių vaidmenų skirtingumus, mokymosi proceso kompleksiškumą, ugdymo aplinkų, kuriose gali vykti mokymasis, įvairovę; įžvelgti naujus švietimo ir mokymosi poreikius ir paklausą, kurti ir planuoti mokyklos tobulinimo ar plėtros projektus, vadovauti ar koordinuoti kelių MD komandas; imtis lyderystės, vadybinius veiksmus nukreipti besimokantiesiems, kolegoms, bendruomenei įgalinti, telkti ir motyvuoti suinteresuotus švietimo sistemos dalyvius į nuolatinio mokymosi organizaciją, siekiant švietimo ir ugdymo tikslų; atlikti savo veiklos tyrimą: surinkti duomenis iš kelių susijusių savo veiklos kontekstų, šiuos duomenis lyginti ir ieškoti priežastinių ryšių, gautus rezultatus konceptualizuoti, taikyti, tobulinant savo profesinę veiklą, dalytis praktikų bendruomenėje ir pritaikyti platesniame profesinės veiklos kontekste, rengti rekomendacijas švietimo politikams, administratoriams ir inicijuoti pokyčius švietimo ir ugdymo praktikoje.
Antrajai studijų pakopai priskiriami socialiniai gebėjimai: pristatyti idėją ar nuomonę, argumentuoti sprendimą ar tyrimo rezultatus sakytine ir rašytine forma specialistų ir ne specialistų auditorijai, apie tai aktyviai diskutuoti, atskleisti priežastinius ryšius ir pateikti argumentus; vadovauti tarpdalykinei grupei ir (ar) komandai, projektinei veiklai, konsultuoti, apmokyti kitus projekto dalyvius; veikti tarptautinėje komandoje ir (ar) įgyvendinant projektą, dalyvauti profesiniuose tinkluose; prisiimti atsakomybę už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą; laikytis sisteminio ir daugiakultūrio požiūrio, puoselėjant Lietuvos kultūrą ir gamtą, kuriant tvarią visuomenę, strategiškai mąstyti ir priimti inovatyvius sprendimus, siekiant visuomenės ir švietimo kaitos ir sprendžiant švietimo ir ugdymo problemas.
Antrojoje studijų pakopoje asmuo turi įgyti tokius pačius asmeninius gebėjimus, kaip pirmojoje studijų pakopoje, tačiau papildomai akcentuojama; sisteminis ir strateginis mąstymas; globalaus ir lokalaus konteksto pažinimas; ryšių supratimas ir judėjimas švietimo sistemos lygmenimis (mikro-, mezo-, makro-).