Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Aeronautikos inžinerija (anglų k. - Aeronautical Engineering)

Studijų krypties grupė

Inžinerijos mokslai

Studijų kryptis

Aeronautikos inžinerija

Švietimo sritis

Inžinerija ir inžinerinės profesijos

Švietimo posritis

Variklinės transporto priemonės, laivai ir orlaiviai

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Inžinerijos mokslų magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7115

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis universitetinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

120
Nuolatinė, 2, Metais

Akreditavusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-27

Akreditavimo vertinimo išvados

KTU_Aeronautikos inžinerija_2023.pdf
Išvadų išrašo vertimas_KTU_Aeronautikos inžinerija_2023.docx

Valstybinis kodas

6211EX024

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470716

Finansinės grupės kodas

1.2

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2024-06-13
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Tarpkryptinio pobūdžio originali programa, skirta parengti aukštos kvalifikacijos aeronautikos srities inžinierius, gebančius vertinti ir spręsti su įprastinių ir bepiločių orlaivių, raketų ir palydovų kūrimu ir taikymu susijusias problemas.
Studijų rezultatai:
Žinios ir jų taikymas:
A1 Geba susieti aeronautikos, matematikos ir technologijos mokslų teoriją sprendžiant naujus inžinerinius uždavinius;
A2 Geba apibūdinti aviacinių ir kosminių aparatų tinkamumo skraidyti reikalavimus, jų funkcinių sistemų ir elementų patikimumo, saugos vertinimo metodus ir geba juos taikyti praktikoje;
A3 Geba atskleisti naujausių teorinių ir eksperimentinių tyrimų pasiekimų bei pažangių technologijų diegimo aeronautikoje svarbą ir geba kritiškai juos vertinti.
Specialieji (inžinerinės analizės ir projektavimo) gebėjimai:
B1 Geba kurti ir taikyti matematinius modelius aeronautikos objektų ir procesų analizei ir parinkti tinkamą programinę įrangą;
B2 Geba įžvelgti, aiškiai formuluoti ir spręsti aviacinių ir kosminių aparatų, jų komponentų ir sistemų inžinerines problemas naujoje ar nežinomoje situacijoje;
B3 Geba įvertinti socialinius, sveikatos, saugos ir komercinius reikalavimus, taip pat teisinius oro ir kosmoso erdvės naudojimo aspektus tirdamas aeronautikos procesus;
B4 Geba projektuoti aviacinius kosminius aparatus ir jų veikimą užtikrinančias sistemas ar elementus nesant išsamios techniškai apibrėžtos informacijos ir rengti projektinę dokumentaciją;
B5 Geba parengti ir pasiūlyti moksliškai pagrįstus, tikslingus ir konkurencingus aeronautikos sistemų bei paslaugų ir valdymo projektinius sprendimus;
B6 Geba inovatyviai taikyti originalias inžinerines idėjas ir plėtoti aviacinių kosminių aparatų, jų elementų konstrukcinių bei eksploatacinių savybių nustatymo ir optimizavimo metodus.
Gebėjimai atlikti tyrimus ir praktinė veikla:
C1 Geba surasti, analizuoti ir sisteminti reikalingus duomenis naudodamasis duomenų bazėmis ir informacijos šaltiniais, kritiškai vertinti ir daryti išvadas;
C2 Geba planuoti ir atlikti analitinius bei eksperimentinius orlaivių, raketų ir palydovų, jų sistemų bei technologinių procesų tyrimus, apdoroti, vertinti ir interpretuoti gautus rezultatus;
C3 Geba nustatyti metodų, būdų ir priemonių pritaikomumą ir taikymo ribas atliekant aeronautikos taikomuosius tyrimus;
C4 Geba integruoti aktualias aeronautikos, elektros ir elektronikos bei mechanikos inžinerijos žinias ir spręsti daugialypes inžinerines problemas;
C5 Geba inicijuoti ir vykdyti aviacinių kosminių aparatų, jų sistemų ir elementų projektavimo ar modernizavimo projektus ir parinkti tinkamus metodus, programinę ir techninę įrangą;
C6 Geba apibūdinti etinius ir komercinius inžinerinės veiklos reikalavimus bei geba įvertinti ją darbo saugos ir aplinkos apsaugos aspektais.
Asmeniniai (sprendimų priėmimo, mokymosi visą gyvenimą, bendradarbiavimo ir komandinio darbo) gebėjimai:
D1 Geba savarankiškai planuoti mokymosi procesą, pasirinkti aeronautikos ar kitos srities tobulėjimo kryptį;
D2 Geba aiškiai ir argumentuotai perteikti apibendrintą, asmeninę / pasaulinę mokslinę ir inžinerinę aeronautikos inžinerijos patirtį bei žinias specialistams ir plačiajai visuomenei;
D3 Geba dalykiškai bendrauti ir bendradarbiauti tarptautiniu lygiu su / ne aeronautikos srities specialistais ir verslo atstovais bei prisiimti asmeninę ir komandinę atsakomybę už inžinerinės veiklos kokybę;
D4 Geba atskleisti projektų valdymo ir verslo aspektus ir įvertina technologinių sprendimų rizikas, sąsajas su jų ekonominiais padariniais.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studijos apima auditorinį darbą (paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, konsultaciniai seminarai, išvykstamieji vizitai į įmones ir kita) ir savarankišką darbą, skirtą įsisavinti teorinę medžiagą, pasirengti auditoriniam darbui, tarpiniams ir galutiniams atsiskaitymams bei atlikti kitas veiklas. Kiekvieno studijų modulio studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių vertinimu – egzaminu arba kitu galutiniu atsiskaitymu, studijų programa baigiama baigiamuoju projektu ir jo gynimu.
Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, naudojami tokie aktyvaus mokymosi studijų metodai, kaip projektavimas (programavimas), dizainu grindžiamas mąstymas, iššūkiais grįstas mokymasis, kūrybinės dirbtuvės, darbas grupėse, patirtinis mokymasis, diskusijos, problemų sprendimu grįstas mokymasis, reflektyvus mokymasis, idėjų žemėlapiai ir kt. Pasiekimų vertinimui, be tradicinių vertinimo metodų, tokių kaip laboratorinio darbo gynimas, uždavinio sprendimas, laboratorinio darbo ar projekto ataskaita, naudojami ir kiti metodai: darbų ar kompetencijos aplankas (portfolio), probleminių užduočių sprendimas, inžinerinis projektas, veiklos refleksija, savęs įsivertinimas ir pan.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikoma studijų rezultatų kaupiamojo vertinimo sistema, leidžianti užtikrinti nuolatinį ir įtraukiantį studentų darbą viso studijų semestro metu, kai studijų modulio galutinį įvertinimą sudaro tarpinių atsiskaitymų ir galutinio atsiskaitymo pažymiai, juos padauginant iš svertinių koeficientų (procentinių dedamųjų) ir sandaugas susumuojant.
Studijų modulio tarpinių atsiskaitymų skaičių ir jų procentines išraiškas pasirenka modulį koordinuojantis dėstytojas. Be įprastinių atsiskaitymo formų (pavyzdžiui, egzaminas, žodinis iliustruotas pranešimas, projekto ataskaita, laboratorinių darbų gynimas), gali būti taikoma papildoma vertinimo forma „Studento aktyvumo (lygmens) įvertinimas“ (iki 10 procentų galutinio pažymio), kurioje vertinamas studentų pasirengimas atvejo analizei, aktyviai diskusijai, dalyvavimas debatuose, ir pan.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Bepiločių orlaivių sistemų procesų modeliavimas, Inžinerinių projektų valdymas, Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimas, Magistro baigiamasis projektas, Orlaivių ir jų sistemų tyrimai, Orlaivių patikimumas ir saugos vertinimas, Orlaivių stabilumas ir valdumas, Skaičiuojamoji aerodinamika, Skaitinė deformuojamų kūnų mechanika, Skrydžio valdymo sistemos, Telekomunikacijos ir navigacija, Tiriamasis projektas 1, Tiriamasis projektas 2.
Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Alternatyvos:
Aviacijos konstrukcijų atsparumas, Virtualus prototipavimas, Raketų technika ir judėjimas, Pažangieji jutikliai ir būsenos stebėsena, Kosmoso aplinka ir orbitos, Kompozitinių struktūrų projektavimas ir gamyba, Eksperimentinė technika ir neardomoji kontrolė, Bepiločių orlaivių sistemų valdymas ir sauga, Bepiločių orlaivių sistemų stebėjimas: vertinimas ir duomenų apdorojimas.

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Absolventas turi aeronautikos inžinerijos žinių, geba nustatyti ir spręsti aviacinių ir kosminių aparatų – įprastinių ir bepiločių orlaivių bei mažųjų palydovų – sistemų ir komponentų patikimumo, funkcionalumo problemas, įvertinti ir prognozuoti jų būseną ir elgseną, planuoti ir atlikti tyrimus taikydamas tinkamus metodus ir įrangą, įgalindamas vykdyti inžinerinę ir mokslinę veiklą aviacijos įmonėse, organizacijose bei tyrimus vykdančiose institucijose.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali dirbti mokslinį tiriamąjį, analitinį, konsultacinį bei vadovaujamąjį darbą aviacinių ir kosminių aparatų ar jų sistemų kūrimo ir taikymo srityse.
Tolesnių studijų galimybės:
Turi teisę stoti į trečiosios pakopos studijas.