Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Medžiagų fizika ir nanotechnologijos (anglų k. - Materials physics and nanotechnologies)

Studijų krypties grupė

Technologijų mokslai

Studijų kryptis

Medžiagų technologijos

Švietimo sritis

Gamyba ir perdirbimas

Švietimo posritis

Medžiagotyra (stiklas, popierius, plastikai, mediena)

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Technologijų ir Fizinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Dvigubas kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6115

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavimo įsakymas

SV6-45

Akreditavimo vertinimo išvados

KTU_Medžiagų technologijos_2023.pdf
Išvadų išrašo vertimas_KTU_Medžiagų technologijos_2023.pdf

Valstybinis kodas

6122FC001

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450722

Finansinės grupės kodas

1.2

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2023-08-21
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Suteikti išsamių žinių apie šiuolaikines fizikines medžiagų gamybos ir tyrimo technologijas, mikro- ir nanotechnologijas ir su jomis susijusias medžiagas ar medžiagų darinius, gebėjimus atrinkti tinkamas medžiagas ar jų gamybos technologijas įvairių inžinerinių ar techninių problemų sprendimui ir vadovautis fizikos, medžiagų sandaros, chemijos ir specialiųjų disciplinų teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Studijų rezultatai:
Žinios ir supratimas:
A1 Geba paaiškinti pagrindinių fizikos sričių ir medžiagų technologijų (klasikinės, reliatyvistinės ir kvantinės mechanikos, elektromagnetizmo, statistinės fizikos ir termodinamikos, optikos, atomo, branduolio ir elementariųjų dalelių fizikos, astrofizikos, kietųjų kūnų fizikos) terminiją, matavimo vienetus, reiškinius, sąvokas, pamatinius dėsnius ir jų eksperimentinį bei teorinį pagrindimą, geba juos taikyti sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius.
A2 Geba analizuoti gamtos mokslų ir medžiagų technologijų teorinius ir taikomuosius pagrindus, esmines sąvokas, bei geba juos nuosekliai susieti ir taikyti atskirose medžiagų mokslo ir nanotechnologijų srityse.
A3 Geba taikyti matematikos metodus ir informacines technologijas fizikinių reiškinių ir inžinerinių problemų analitiniam ir skaitiniam aprašymui bei modeliavimui.
A4 Geba lyginti pagrindines inžinerines medžiagas, jų savybes, formavimo būdus, šiuolaikines mikro- ir nanotechnologijas bei instrumentus, vystymosi tendencijas ir taikymus bei naujų medžiagų kūrimą, remiantis naujausiais mokslo pasiekimais.
A5 Geba paaiškinti pagrindinius kokybinius ir kiekybinius modernius fizikinius ir cheminius analizės metodus, taikomus fizikoje ir medžiagų moksle bei nanotechnologijose.
A6 Geba taikyti tarpdisciplininius inžinerijos, fizikos ir medžiagų technologijų terminus ir sąvokas ir adaptuoti kitų technologijų metodus ir procesus sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius.

Technologinė analizė:
B1 Geba taikyti savo žinias ir supratimą analizuojant technologinius procesus, parinkti atitinkamus technologinius metodus inžinerinėms problemoms formuluoti, modeliuoti, analizuoti ir spręsti.
B2 Geba parinkti ir tobulinti technologine fizikinių matavimų ir medžiagų analizės įrangą, prietaisus, taikyti analitinius ir kitus metodus medžiagų savybėms modeliuoti ir prognozuoti, bei interpretuoti tyrimų rezultatus.
B3 Geba atsižvelgti į saugos reikalavimus ir technologijų poveikį žmonių sveikatai ir gamtai, į ekonomines ir socialines pasekmes.

Technologijų projektavimas:
C1 Geba taikyti šiuolaikinių inžinerinių medžiagų technologijas ir jų fizikinius pagrindus, mikro- ir nanotechnologijas, naujų medžiagų ir struktūrų paieškai ir kūrimui, įgyvendindamas projektus, atitinkančius nustatytus techninius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus.
C2 Geba kritiškai vertinti technologijų projektavimo, procesų skaitmeninimo ir duomenų valdymo metodikas ir geba jas taikyti.

Tyrimai:
D1 Geba vertinti fizikinius vyksmus formuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius, sistemiškai atlikti matavimus ir fiksuoti rezultatus pagal pasirinktą metodiką.
D2 Geba naudoti skaitinio modeliavimo metodus fizikinių technologijų kūrimo prielaidoms parengti;
D3 Geba naudotis informacinėmis technologijomis bei bazine programine įranga, taikyti ir naudoti skaitinius kompiuterinius metodus, skirtus specifinėms fizikos ir medžiagų mokslo bei nanotechnologijų problemoms spręsti, taip pat matematiškai apdoroti matavimų rezultatus, juos analizuoti, apibendrinti.
D4 Geba atlikti mokslinės literatūros paiešką, analizuojant mokslinę ir informacinę literatūrą.
D5 Geba taikyti įvairių fizikos ir tarpdisciplininių sričių, susietų su medžiagų technologijomis, teorines žinias, tyrimams atlikti, jų rezultatams analizuoti ir vertinti siejant su teoriniais modeliais.
D6 Geba savarankiškai dirbti su laboratorine tyrimų įranga, planuoti ir atlikti reikiamus eksperimentus, apdoroti jų duomenis ir juos interpretuoti bei parengti išvadas ir rekomendacijas.

Praktinė veikla:
E1 Geba įvertinti technologinės veiklos organizavimo principus, darbo saugos svarbą ir pagrindinius reikalavimus, taip pat technologinio proceso grandžių sąveiką ir verslo aplinką.
E2 Geba įvertinti technologinės veiklos etines, teisines ir aplinkos apsaugos bei komercines aplinkybes, žinoti technologines ir aplinkosaugos normas.
E3 Geba panaudoti teorines ir taikomąsias fizikos ir medžiagų technologijų sričių žinias technologinėms ir inžinerinėms problemoms spręsti, išmano žaliavų ir medžiagų savybes ir jų perdirbimo galimybes.
E4 Geba parinkti, komponuoti medžiagų analizės ir sintezės technologinę įrangą, priemones ir būdus, geba praktiškai valdyti technologinę įrangą.

Asmeniniai įgūdžiai:
F1 Geba įvertinti individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengti, tobulėti kartu su technologijų pažanga.
F2 Geba analizuoti projektų valdymo ir verslo aspektus (rizikos ir pokyčių valdymą, gamybos skalės efektą ir kita), atpažinti technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais ir socialiniais padariniais.
F3 Geba veiksmingai prisitaikyti ir dirbti naujose situacijose savarankiškai ir tarpdalykinėse komandose.
F4 Geba bent viena užsienio kalba bendrauti su nacionaline ir tarptautine profesine bendruomene ir plačiąja visuomene.
F5 Geba įvertinti technologinių ir inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai, laikytis profesinės etikos ir technologinės inžinerinės veiklos normų, suvokti atsakomybę už priimtų sprendimų ir technologinės veiklos pasekmes.


Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studijos apima auditorinį darbą (paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, konsultaciniai seminarai, išvykstamieji vizitai į įmones ir kita) ir savarankišką darbą, skirtą įsisavinti teorinę medžiagą, pasirengti auditoriniam darbui, tarpiniams ir galutiniams atsiskaitymams bei atlikti kitas veiklas. Kiekvieno studijų modulio studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių vertinimu – egzaminu arba kitu galutiniu atsiskaitymu, studijų programa baigiama baigiamuoju projektu ir jo gynimu.
Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, naudojami tokie aktyvaus mokymosi studijų metodai, kaip projektavimas (programavimas), dizainu grindžiamas mąstymas, iššūkiais grįstas mokymasis, kūrybinės dirbtuvės, darbas grupėse, patirtinis mokymasis, diskusijos, problemų sprendimu grįstas mokymasis, reflektyvus mokymasis, idėjų žemėlapiai ir kt. Pasiekimų vertinimui, be tradicinių vertinimo metodų, tokių kaip laboratorinio darbo gynimas, uždavinio sprendimas, laboratorinio darbo ar projekto ataskaita, naudojami ir kiti metodai: darbų ar kompetencijos aplankas (portfolio), probleminių užduočių sprendimas, inžinerinis projektas, veiklos refleksija, savęs įsivertinimas ir pan.

Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikoma studijų rezultatų kaupiamojo vertinimo sistema, leidžianti užtikrinti nuolatinį ir įtraukiantį studentų darbą viso studijų semestro metu, kai studijų modulio galutinį įvertinimą sudaro tarpinių atsiskaitymų ir galutinio atsiskaitymo pažymiai, juos padauginant iš svertinių koeficientų (procentinių dedamųjų) ir sandaugas susumuojant.
Studijų modulio tarpinių atsiskaitymų skaičių ir jų procentines išraiškas pasirenka modulį koordinuojantis dėstytojas. Be įprastinių atsiskaitymo formų (pavyzdžiui, egzaminas, žodinis iliustruotas pranešimas, projekto ataskaita, laboratorinių darbų gynimas), gali būti taikoma papildoma vertinimo forma „Studento aktyvumo (lygmens) įvertinimas” (iki 10 procentų galutinio pažymio), kurioje vertinamas studentų pasirengimas atvejo analizei, aktyviai diskusijai, dalyvavimas debatuose, ir pan.

Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Astrofizika, Bakalauro baigiamasis projektas, Bendroji chemija, Branduolio ir dalelių fizika, Elektrodinamika, Elektrotechnikos ir elektronikos pagrindai, Fizika 2, Funkcinės medžiagos ir nanotechnologijos, Informacinės technologijos 1, Įvadas į specialybę, Kietojo kūno fizika, Klasikinė fizika, Klasikinė mechanika, Kompiuterinis projektavimas 1, Kvantinė mechanika, Matematika 1, Matematika 2, Matematinė fizika ir skaitiniai metodai, Medžiagų fizika, Medžiagų mechanika, Mikro- ir nanotechnologijos: taikymas ir analizės metodai, Modernios optikos reiškiniai ir nanofotonika, Objektinio programavimo pagrindai, Optika, Organinė chemija, Paviršiaus ir paviršinių reiškinių fizika, Plonų dangų ir nanomedžiagų inžinerija, Polimerinės medžiagos ir technologijos, Profesinė praktika, Termodinamika ir statistinė fizika, Tikimybių teorija ir statistika, Vakuumo fizika ir technika.

Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Alternatyvos:
Fizikinių inovacijų kūrimas, Technologijų antreprenerystė, Produkto vystymo projektas, Medžiagų mokslo semestro projektas, Magnetinės medžiagos;
BUS: Filosofijos ir darnaus vystymosi alternatyvos 2023:
Darnus vystymasis, Medijų filosofija;
BUS: Užsienio kalbų alternatyvos (C1 lygis) 2023:
Akademinė ir dalykinės srities komunikacija anglų kalba (C1 lygiu), Vokiečių kalba (C1 lygiu), Rusų kalba (C1 lygiu), Prancūzų kalba (C1 lygiu);
Asmeninis modulių rinkinys (I pakopos) 2023.

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Absolventas turi naujausių medžiagų technologijų ir fizikos mokslų žinių, kurių sinergija formuoja naują aukštųjų technologijų ir inovacijų vystymosi potencialą Lietuvoje ir užsienyje, geba komunikuoti ir būti lygiaverčiu partneriu tarptautinėse aukštųjų technologijų ir jų gaminamų produktų vystymosi rinkose, nagrinėti ir spręsti šių technologijų problemas, pasitelkdamas fundamentinę fizikinę pasaulio sampratą.

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali dirbti mokslo centruose ir įmonėse, diegiančiose, gaminančiose ir parduodančiose šiuolaikines medžiagas ir fizikines technologijas, laboratorijose, naudojančiose šiuolaikinius medžiagų analizės ir tyrimo įrenginius, dirbti tiriamąjį darbą, organizuoti aukštųjų technologijų verslą.

Tolesnių studijų galimybės:
Turi teisę stoti į antrosios pakopos studijas.