Tarptautinių santykių ir vystymo studijos (anglų k. - International Relations and Development)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Tarptautinių santykių ir vystymo studijų programos tikslas – rengti plačiai išsilavinusius, globaliai mąstančius, socialiai ir kultūriškai jautrius, etiškai ir pilietiškai atsakingus bei veiklius politikos mokslų bakalaurus.
Studijų programos tikslas(-ai):
1. Suteikti studentams teorinių žinių, reikalingų suprasti, paaiškinti, kritiškai analizuoti ir vertinti vietinės, nacionalinės ir tarptautinės reikšmės politinio gyvenimo reiškinius ir procesus, idėjas, įvairių institucijų ir organizacijų vaidmenis ir jų veiklą tarptautinio bendradarbiavimo, ypač vystymosi srityje.
2. Rengti absolventus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, sėkmingai valdyti praktinius vystymo projektus, prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo ir jos įgyvendinimo.
3. Ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją, gebėjimą vertinti politinius įvykius bei vystymosi iššūkius pasauliniame kontekste kuriant tarptautinę mokymosi aplinką, užtikrinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę universitete, teikiant tarpkultūrinės sąveikos studijas ir sudarant galimybę vieną studijų ar patirtinio mokymosi semestrą praleisti užsienyje.
4. Rengti aktyvius, pilietiškai atsakingus ir etiškai veikiančius absolventus.
Studijų rezultatai:
1.1. Studentai gebės apibūdinti, vertinti ir analizuoti politinio gyvenimo procesus ir reiškinius, išmanys pagrindines politikos mokslų ir tarptautinių santykių teorijas, politinės minties kaitą ir raidą.
1.2. Studentai supras pagrindines tarptautinių santykių problemas ir tendencijas, konfliktų valdymo ir socialinių pokyčių problematiką.
1.3. Studentai gebės apibūdinti ir vertinti įvairias vystymo prieigas, išmanys vystomojo bendradarbiavimo politiką, prioritetus bei pagrindinius veikėjus.
2.1. Studentai gebės tinkamai formuluoti ir vertinti argumentus, aiškiai ir efektyviai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.
2.2. Studentai gebės įsitraukti į mokslinę veiklą, sudaryti tiriamojo darbo planą, pasirinkti tinkamą tyrimų metodologiją ir savarankiškai atlikti tyrimą.
2.3. Studentai gebės pritaikyti konfliktų sprendimo ir derybų įgūdžius profesinėje ir kasdienėje veikloje.
2.4. Studentai turės bazinių įgūdžių kaip valdyti projektą, įskaitant planavimą, biudžeto ir personalo vadybą.
2.5. Studentai gebės atlikti įvairiapusę politinių reiškinių ir situacijų analizę: konfliktų, vystymo projektų konteksto ir ekonominių faktorių.
3.1. Studentai gebės profesionaliai bendrauti ir veikti skirtingose socialinėse ir kultūrinėse aplinkose.
3.2. Studentai išsiugdys tarpkultūrinį supratimą, gerbs savo šalies kultūros paveldą, vertins kultūrų įvairovę.
3.3. Studentai supras vystymosi problematiką, gebės vertinti politinius įvykius globaliame kontekste
4.1. Studentai taikys moralės normas, krikščioniškosios ir profesinės etikos principus analizuojant ir sprendžiant politinio ir socialinio pobūdžio problemas.
4.2. Studentai gebės planuoti ir organizuoti vystomojo darbo veiklas viešojo, nevyriausybinio ir privataus (verslo) sektoriaus organizacijose, gerinti jų bendradarbiavimą.
4.3. Studentai žinos, kaip kuriama pilietinė visuomenė, kaip joje aktyviai, atsakingai ir etiškai veikti.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Kuriama interaktyvi, į studentą orientuota, naujausiomis mokymo ir mokymosi technologijomis paremta mokymosi aplinka. Studentų kompetencijoms formuoti pasitelkiamos šios mokymo ir mokymosi veiklos: paskaitos, individualus ir komandinis darbas (rašto darbai, tiriamojo pobūdžio užduotys, literatūros ir atvejų analizė, pratybos, diskusijos, viešos kalbos ir pristatymai, savirefleksija, praktika). Daug dėmesio skiriama grupiniam darbui, dialogui, studentų raiškai ir praktinei veiklai.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Siekiant užtikrinti, kad studentai sėkmingai pasiektų numatytus dalykų ir studijų programos rezultatus, taikomi įvairūs vertinimo būdai (diagnostinis, tarpinis ir apibendrinamasis). Diagnostinis vertinimas, pvz. taikomas vertinant studentų kalbinius ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir gebėjimus. Tarpinis vertinimas taikomas įvairioms studijuojamo dalyko užduotims ir atsiskaitymams (pristatymams, rašytinėms užduotims, testams, projektams). Apibendrinamasis vertinimas taikomas vertinant baigiamuosius dalyko ir programos darbus (egzaminams, praktikos portfelio sudarymui, diplominiam darbui). Taikoma 10 balų skalė, galutinis įvertinimas nustatomas remiantis procentais, surinktais per visą semestrą.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Programoje 51 ECTS skirtas bendrojo universitetinio lavinimo dalykams – akademinio rašymo, retorikos, sociologijos, informacijos ir ryšių technologijų, literatūros mokslo, pasaulėžiūros ir krikščionybės, lietuvių kalbos studijų.
Pagrindinės studijų krypties apimtis kreditais – 165. Juos sudaro: politikos mokslų, tarptautinių santykių, ekonomikos, viešosios kalbos pagrindai, pasaulio civilizacijų istorija, taikos ir konfliktų studijos, tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo, politinės ekonomijos, tarptautinės teisės, projektų valdymo, etikos, tyrimo metodų, politinės ir tarpkultūrinės komunikacijos, derybų meno, kalbos ir kultūros studijos, praktika (15 kreditų) bei diplominio darbo rašymas ir gynimas (12 kreditų).
Specializacijos:
Konfliktų valdymas
Studento pasirinkimai:
Galima rinktis konfliktų valdymo modulį ir/arba pasirenkamuosius studijų kypties dalykus (27-30 kreditų), pvz., politinės filosofijos, Europos Sąjungos, pilietinės visuomenės, filantropijos, lyderystės studijas.
Studento laisvai pasirenkamiems dalykams/moduliams iš kitų studijų krypčių papildomai skiriama 21-24 kreditai.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų programa vykdoma anglų kalba, studentams privaloma vieną semestrą studijuoti ir/ar atlikti praktiką kitoje šalyje.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventai galės dirbti valstybinėse institucijose, politinėse organizacijose, diplomatinėse atstovybėse, vietinėse ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, jų koalicijose ir konfederacijose, tarptautinio bendradarbiavimo organizacijose ir tyrimų institutuose , humanitarinės pagalbos, tarptautinės paramos organizacijose ir agentūrose, tiek valstybinio, tiek viešojo sektoriaus organizacijų padaliniuose, vykdančiuose vystomojo bendradarbiavimo projektus, tam tikrų socialinių grupių teises ginančiose organizacijose, taip pat verslo struktūrų padaliniuose, vykdančiuose socialinės atsakomybės veiklos projektus. Priklausomai nuo veiklos specifikos, absolventai galėtų užimti, pvz., analitiko, apžvalgininko, koordinatoriaus, specialisto ar vadovo pareigas.
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventai galės tęsti mokslus socialinių mokslų srityje, pvz., antros pakopos politologijos, tarptautinių santykių, politinės ekonomijos, lyginamosios politikos, tarptautinio vystymo, viešojo ir nevalstybinio sektoriaus organizacijų administravimo ir vadybos studijų programose, taip pat kai kuriose humanitarinės pakraipos bei tarpdisciplininėse studijose.