Išplėstinės praktikos slauga (anglų k. - Advanced Practice Nursing)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas (-ai):
Programos tikslas - parengti kompetentingus kvalifikuotus išplėstinės praktikos slaugytojus, kurių profesinė ir mokslinė veikla grindžiama naujausių išplėstinės slaugos žinių ir metodų kūrimu bei taikymu klinikinėje praktikoje, gilinant ir plečiant klinikines ir tiriamąsias kompetencijas: inovatyvios ekspertinės slaugos praktikos, edukacinės ir tiriamosios kompetencijos, pacientų ir kolegų konsultavimo ir mokymo, klinikinės lyderystės, bendradarbiavimo, strateginio ir sisteminio požiūrio, siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Studijų rezultatai:
Bendrosios kompetencijos:
Socialiniai gebėjimai
1. 1. Gebės savarankiškai dirbti ir priimti inovatyvius klinikinius sprendimus savo kompetencijų ribose, taikant lyderystės įgūdžius sveikatos priežiūros ir tarpsektorinių komandų sudėtyje Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje.
1.2. Kompetentingai bendraujant ir bendradarbiaujant, gebės tikslingai perteikti argumentuotą informaciją sprendžiant kompleksines sudėtingas sveikatos problemas klinikinėje praktikoje.
2. Asmeniniai gebėjimai
2.1. Gebės sistematiškai ir kritiškai analizuoti naujausias mokslines žinias apie išplėstinės praktikos slaugą įgyvendinant sveikų ir sergančių žmonių sveikatos priežiūrą; Gebės planuoti profesinę karjerą taikant klinikines naujoves savo profesinėje veikloje.
2.2. Gebės priimti inovatyvius klinikinius sprendimus, įvertindamas etinius aspektus ir moralinę atsakomybę už išplėstinę praktikos slaugą.
Dalykinės kompetencijos:
3.Žinios ir jų taikymas
3.1. Žinos, gebės analizuoti ir rengti pasiūlymus, taikyti praktinėje veikloje:
sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo principus ir metodus;
ES direktyvas, LT įstatymus, teisės aktus ir poįstatyminius aktus, reglamentuojančius slaugą ir sveikatos priežiūrą;
sveikatos ugdymą ir profilaktiką;
sveikatos priežiūros įstaigų vadybos, valdymo ir komandinio darbo metodus.
3.2. Žinos ir gebės taikyti išplėstinės praktikos slaugoje: ūminių, lėtinių, sunkios eigos ir komplikuotų ligų inovatyvius sveikatos priežiūros metodus; lėtinių neinfekcinių ligų valdymą; sveikatos vertinimą, ilgalaikės stebėsenos principus, konsultavimą, vaistų ir medicinos priemonių išrašymo principus; anesteziologijos, intensyviosios terapijos, skubios pagalbos organizavimo ir paslaugų teikimo principus ir metodus; įgytas žinias apie taikomosios anatomijos, klinikinės farmakologijos ir laboratorinės diagnostikos ypatumus ligų ir patologinių būklių atvejais.
4. Gebėjimai vykdyti tyrimus
4.1. Gebės įvertinti išplėstinės praktikos slaugos mokslo situaciją ir aktualijas bei formuoti slaugos mokslinį tyrimų poreikį, veikdamas savarankiškai ir lyderiaujant komandoje; gebės atlikti ir apdoroti tyrimus pasitelkdamas naujausius mokslinius duomenis ir technologijas.
4.2. Gebės plėtoti naujausių mokslinių tyrimų žinias išplėstinės praktikos slaugoje, kuriant naujus kūrybiškus metodus ir technologijas bei pasiūlyti praktines rekomendacijas vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.
5. Specialieji gebėjimai
5.1. Gebės vertinti asmens sveikatą ir lėtinių neinfekcinių ligų klinikinius požymius pirminėje sveikatos priežiūroje; vertinti paciento sveikatos būklę ir stebėti jos dinamiką perioperaciniame laikotarpyje ir intensyviosios priežiūros metu; vertinti asmens sveikatą ir diagnozuoti kritines būkles ir ūmines ligas, teikiant skubiąją pagalbą.
5.2. Gebės vykdyti lėtinių neinfekcinių ligų ilgalaikę stebėseną ir profilaktiką; savarankiškai konsultuoti pacientus sveikatos ir ligos valdymo, farmakoterapijos klausimais; kompleksiškai taikyti profilaktines priemones; savarankiškai taikyti anestezijos ir intensyviosios priežiūros technikas ir procedūras; priimti sprendimus ir teikti skubiąją pagalbą esant ūmioms ir kritinėms būklėms.
5.3. Gebės savarankiškai priimti klinikinį sprendimą, išrašant ir tęsiant vaistus, medicinos ir slaugos priemones; tvarkant klinikinę dokumentaciją; gebės lyderiauti klinikinėje komandoje.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Mokymo ir mokymosi veiklos yra orientuotos į studentus, atliepia jų poreikius. Studijų metu naudojami inovatyvus aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai:
Teikiamieji informaciniai metodai, kuriais perteikiamos ir įtvirtinamos įvairios žinios, siekiama ugdyti supratimą, savarankišką mąstymą, vertinti faktus, įrodymus ir formuoti požiūrį (paskaitos, seminarai, diskusijos, pokalbiai, pasakojimai, demonstravimas, iliustravimas, aiškinimas ir konsultavimas);
Praktiniai – operaciniai metodai, kurie skatina praktiškai veikti, iš(si)ugdyti veiklos atlikimo mokėjimus ir įgūdžius (darbas porose, praktikos, laboratoriniai darbai, praktiniai užsiėmimai, duomenų rinkimas vietoje, mokymasis naudojant muliažus, medicinines ir slaugos priemones, įrangą);
Į problemų sprendimą orientuoti mokymo/si metodai, skatinantys kritinį mąstymą ir ugdantys problemų sprendimo gebėjimus, sudarantys prielaidas studentams pritaikyti teorines žinias sprendžiant realias slaugos problemas (klinikinių situacijų analizė, realių situacijų imitavimas, tyrimo atlikimas);
Darbo grupėmis ar komandoje metodai, įgalinantys studentus sujungti ir panaudoti turimus specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, kūrybiškai mąstyti, atlikti su problemų sprendimu susijusias užduotis, kritiškai reflektuoti, viešai pristatyti sprendimus;
Savarankišką studentų studijavimą skatinantys metodai, leidžiantys ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą. Aktyvūs mokymo/si metodai derinami su užduotimis, skatinančiomis studentus aktyviai dalyvauti diskusijose, svarstymuose, dalytis patirtimi, analizuoti, sisteminti;
Tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros skaitymas, mokslinės literatūros, internetinių šaltinių analizė, empirinio tyrimo metodai, pranešimo rengimas ir pristatymas), galina studentus įrodymais ir pažangia praktika grįsti slaugos studijas;
Savo veiklos ir savęs įsivertinimo metodai, padedantys studentui matuoti savo pasiekimų pažangą, gauti efektyvų grįžtamąjį ryšį (praktikos dienoraštis, vieši darbų pristatymai, aptarimai).
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Egzaminai ir tarpiniai vertinimai vyksta raštu arba raštu ir žodžiu (http://www.vu.lt/lt/studijos/studiju-procesas/egzaminu-sesija/45-studijos/studijos/2557). Studijų rezultatus vertina dalyką dėstę¬s, studijoms vadovavęs dėstytojas. Studentų motyvuotu prašymu gali būti sudaroma komisija studijų rezultatams vertinti.
Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų. Siekiant užtikrinti vertinimo metodų sąsajas su vertinimo objektu, taikomi įvairūs būdai: žinių ir suvokimo lygmeniui – testai, pristatymai; taikymo lygmeniui – problemų sprendimo užduotys; analizės lygmeniui – atskiro atvejo analizė, tyrimas; sintezės lygmeniui – mokslinių straipsnių apžvalga; įvertinimo lygmeniui – tiriamasis darbas, atvejo analizė, pristatymai, pranešimai. Studento pasiekimams matuoti taikomas kaupiamasis vertinimas, kuris įgalina studentą nuosekliai siekti studijų rezultatų. Kaupiamojo vertinimo dalių svoris ir skaičius pateikiami kiekvieno dalyko apraše. Dalykų aprašuose pateikiama vertinimo skaičiaus ir jų išsidėstymo semestro eigoje struktūra, nurodomos vertinimo užduočių sąsajos su dalyko kontekstu, individualiomis užduotimis.
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Programoje yra integruotos slaugos, medicinos, sveikatos, socialinių mokslų žinios. Ypatingas dėmesys skiriamas praktinių įgūdžių pasirinktoje specializacijoje ugdymui. Programa orientuota į slaugos bei sveikatos mokslų žinių ir analitinių įgūdžių taikymą praktikoje. Išskirtinis dėmesys programoje yra skiriamas:
1. Naujausių slaugos žinių ir metodų kūrimu bei taikymu praktikoje ugdymui.
2. Analitinio, strateginio mąstymo skatinimui ir sprendimo priėmimo sveikatos priežiūroje ugdymui.
3. Ekspertinės slaugos praktikos, edukacinės ir tiriamosios kompetencijos, pacientų ir kolegų konsultavimo, lyderystės, bendradarbiavimo ugdymui.
Praktiškai nuo studijų pradžios studentai įgyja unikalią galimybę dalyvauti sveikatos priežiūros procesuose ir kompleksiškai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus, sprendžiant sveikatos apsaugos sistemos problemas, dalyvaujant pacientų sveikatos priežiūros procese.
Programą sudaro privalomieji ir pasirenkamieji dalykai (moduliai), klinikines praktikos priklausomai nuo pasirinktos specializacijos. Programa baigiama magistro baigiamojo darbo gynimu ir profesinės kvalifikacijos egzaminu. Tai taikomojo pobūdžio daugiadisciplinė studijų programa, orientuota į mokslu pagrįstą išplėstinės slaugos praktinę veiklą ir mokslinio darbo gebėjimų ugdymą. Studijų programą sudaro studijų dalykai ir moduliai, kurių apimtis – 5, 10, 15 arba 25 kreditų. Profesinės kvalifikacijos specializacijų žinios, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka SAM parengto „Išplėstinės slaugos praktikos medicinos normos MN 160:2017“ projekto nurodytų kompetencijų.
Išplėstinės slaugos praktikos magistrantūros studijų programos apimtis – 120 kreditų (ECTS). Visą studento darbo krūvį sudaro 3200 valandų (800 valandų per kiekvieną semestrą), iš jų kontaktiniam darbui skiriama 1095 valandų, savarankiškam darbui skiriama 2105 val.
Programą (120 kr.) sudaro:
-privalomieji bendrieji moduliai (60 kr. ): Taikomoji anatomija (5 kr. ECTS); Sveikatos raštingumas ir inovacinės technologinės sistemos (5 kr.); Klinikinė farmakologija (5 kr.); Išplėstinės praktikos slaugos modelis ir klinikinė etika (5 kr.); Slaugos tyrimų metodologija ir biostatistika (10 kr.); Slaugos kokybė ir lyderystė (5 kr.); Laboratorinė medicina (5 kr.); Genetika ir retos ligos (5 kr.); Mokslinis darbas (15 kr.) ir Magistro baigiamasis darbas (25 kr.); Profesinis kvalifikacinis egzaminas (5 kr.);
-trijų specializacijų (Pirminė sveikatos priežiūra, Anestezija ir intensyvioji terapija, Skubioji medicinos pagalba) privalomieji pasirenkamieji moduliai (55 kr.);
-klinikinės praktikos (10 kr) triujų specializacijų;
-specialybės pasirenkamieji dalykai (5 kr.): Hospitalinių infekcijų valdymas; Gyvensena ir ligų prevencija; Slaugos mokslo naujovės.
Specializacijos:
-Pirminė sveikatos priežiūra
-Anestezija ir intensyvioji terapija
-Skubioji medicinos pagalba
Studento pasirinkimai:
• Studentas gali pasirinkti vieną iš trijų specializacijų pirmame kurse, nuo antro kurso turės specializacijos dalykus, gilinsis į tuos dalykus, kurie bus reikalingi praktiškai. Specializacijos dalykams skiriama 30 kreditų.
• Antrame semestre studentas galės pasirinkti specialybės pasirenkamąjį dalyką (5 kreditų), kuris bus dėstomas trečiame semestre.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Programa yra unikali ir inovatyvi, kadangi orientuota į naujų aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos slaugytojų rengimą, kurie praktiškai įgyvendins naujos koncepcijos slaugos paslaugas: dirbs savarankiškais specialistais sveikatos konsultantais pirminės sveikatos priežiūros centruose, intensyviosios terapijos skyriuose, skubiosios medicinos pagalbos skyriuose.
Profesinės veiklos galimybės:
Baigę programą absolventai galės dirbti priklausomai nuo pasirinktos specializacijos pirminės sveikatos priežiūros centruose, ligoninių operacinėse, intensyviosios priežiūros skyriuose, skubiosios medicinos pagalbos skyriuose pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2017 liepos 7 d. įsakymu Nr. V-852 patvirtintą Lietuvos Medicinos normą MN 160:2017 “Išplėstinės praktikos slaugytojas”
Tolesnių studijų galimybės:
Absolventai galės tęsti studijas šalies ir kitų šalių universitetuose, kur yra doktorantūros programos.
