Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Į mokymąsi orientuotas mokymas kasdieniu ir nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu (Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams)

Programos tipas pagal amžių

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos

Programos tipas pagal profesiją

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos

Tikslinė grupė

Nėra duomenų

Programos kontaktinė trukmė

32

Programos savarankiško ugdymo trumė

8

Programos įregistravimo data

2020-12-30

Programos teikėjas

Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyba
Daugiau apie programą

Programos panašiais pavadinimais

Renginiai

Nėra duomenų

Programos reikalavimai

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai

Programos aprašymas

Šiandieninis kintantis ir spartus žinių pasaulis, besikeičiančios mokymo paradigmos kelia vis naujus reikalavimus ne tik mokiniui, bet ir mokyklai. Vienas didžiausių Lietuvos švietimo sistemos skaudulių vis dar išlieka žemi mokinių mokymosi pasiekimai. Nors Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, mokytojai ir mokyklos praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dar matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar didelė pagrindinio lygmens nepasiekiančių ir nedidelė aukščiausius gebėjimų lygmenis pasiekusių mokinių dalis (PISA, 2018).
Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje, Bendrosiose ugdymo programose, Geros mokyklos koncepcijoje akcentuojamas ugdymo organizavimas remiantis mokymosi paradigma, taikant naujus mąstymo ir veiklos būdus. Visapusiškos asmenybės ugdymas, ne vien žinių perteikimas – šiandienos mokyklos uždavinys. Mokiniai bręsta kaip asmenybės, tampa savarankiški ir atsakingi ne atkartodami vadovėlines tiesas ir vykdydami mokytojų nurodymus, bet kritiškai mąstydami, išmokdami spręsti problemas. Mokymosi procesą reikia organizuoti taip, kad žinias ir gebėjimus mokiniai įgytų patys aktyviai veikdami, bendradarbiaudami, mokydamiesi vieni iš kitų, prisiimdami atsakomybę už savo mokymąsi.
Nuolatinė kaita įpareigoja mokytoją padėti mokiniams mokytis, išmokti adekvačiai vertinti savo gebėjimus ir pasiekimus, suprasti save ir kitus. Šiuolaikinės mokymosi paradigmos sampratoje mokymas traktuojamas kaip procesas, peraugantis į mokymąsi, kuomet mokinys aktyviai dalyvauja ugdymo procese.
Šia programa siekiama plėtoti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų dalykines-didaktines žinias, aptarti praktinio žinių pritaikymo pavyzdžius, kad mokytojai kartu su mokiniais galėtų naujai įgytas žinias pritaikyti konkrečioje ugdymo(-si) praktikoje. Labai svarbu, kad tobulinant dalykines kompetencijas dalyko žinios būtų pateikiamos praktiniame dalyko kontekste kartu su didaktika, nes tai palengvina naujų žinių ir idėjų perėmimą ir pritaikymą pamokose.
Šia programa taip pat siekiama tobulinti mokytojų kompetencijas, padėsiančias įprasminti skirtingų gebėjimų mokinių pažinimo ir pagalbos jiems mokantis teikimo aspektus, pasirengimui SUP turinčių vaikų įtraukčiai švietime. Bus analizuojami ir nuotolinio mokymo(si) iššūkiai, sprendimai ir naujos galimybės.

„Į mokymąsi orientuotas mokymas kasdieniu ir nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu (Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams)“ – 40 val. programa sudaryta iš 4 modulių.

I modulis. ,,Mokymas ir mokymasis kartu su kitokiais vaikais“, 12 val. (6 val. kontaktinės, 4 val. savarankiško darbo, 2 val. refleksijai). Lietuvoje dabar sprendžiama problema: švietimo sistema neužtikrina tinkamų sąlygų kiekvienam negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius turinčiam vaikui ugdytis kartu su savo bendraamžiais jam artimiausioje ugdymo įstaigoje. Viena iš problemos priežasčių – nepakankamas mokytojų, auklėtojų, kitų pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti su SUP turinčiais vaikais.
Didėjantis vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais skaičius lemia atsirandančią būtinybę išmanyti šių vaikų įtraukimo į pilnavertį ugdymo(si) procesą ypatumus. Šiandien mokyklos, norėdamos pasiruošti įtraukiojo ugdymo praktikai, ir ypač pedagogai, savo kasdieniame darbe turintys užtikrinti ugdymo prieinamumą visiems vaikams, susiduria su nemažais iššūkiais.
Nors mokytojai turi žinių apie ypatingas mokinių grupes, tame tarpe ir apie gabius mokinius, ir jų mokymosi ypatumus, tačiau savo kasdieniniame darbe vis dar stokoja žinių, kaip mokyti ne tik su konkrečiais mokymosi sunkumais susiduriantį, bet ir ypatingais gebėjimais išsiskiriantį mokinį savo klasėje, kaip pasirinkti efektyviausią ir tinkamiausią mokiniui mokymo/si būdą, kaip padėti savo mokiniams įsisavinti žinias, ugdyti jų gebėjimus bei mokymosi potencialą. Pirmojoje modulio dalyje pedagogai bus supažindinami su gabių mokinių raidos, mokymo ir mokymosi ypatumais, kalbinių gebėjimų ugdymu lietuvių kalbos pamokose.
Pedagogams dažnai kyla klausimų apie tai, kaip įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kaip spręsti elgesio problemas, kurios daro įtaką ne tik vaiko su SUP, bet ir jo bendraamžių akademinei pažangai, kokius ugdymo metodus taikyti, kai grupėje yra vaikų, turinčių SUP.
Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistema grindžiama moksline prielaida, kad mokinio elgesys, nors jį veikia sudėtingi biologiniai, visuomeniniai ir mokymosi veiksniai, gali pasikeisti dėl kitų asmenų veiksmų. Apie tai bus kalbama antrojoje modulio dalyje.
Daugelis mokinių mokydamiesi rašyti ir skaityti daro klaidų. Labai svarbu, kad pedagogai laiku pastebėtų ir atpažintų rašymo bei skaitymo sutrikimus, atskirtų juos nuo dažnai būdingų mokymosi pradiniuose etapuose sunkumų. Vienas pagrindinių rašymo ir skaitymo sutrikimo požymių yra stabilios, nuolat daromos specifinės klaidos. Kaip ugdyti šių vaikų raštingumo įgūdžius ir kaip vertinti rašto darbus bei skaitymo užduotis bus kalbama modulio trečiojoje dalyje.
Viso trys modulio dalys padės mokytojui tobulinti mokinių pažinimo, sutrikusios raidos ypatumų suvokimo, gabių vaikų ugdymo ir pagalbos teikimo mokantis kitokiems vaikams kompetencijas.
Lektorės:
Dr. Aida Šimelionienė apie gabių vaikų pažinimą ir ugdymą; Dr. Aida Šimelionienė –
Edukacinės krypties psichologė, VU Psichologijos instituto kviestinė lektorė (dėstomas kursas ,,Mokymas ir Mokymasis“), specializuojasi kognityvinio ugdymo, intelektinių gebėjimų ir mokymosi potencialo vertinimo ir ugdymo srityse.
Renata Greimaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ir Kauno Kovo 11-osios gimnazijos specialioji pedagogė, kvalifikuota specialiojo ugdymo (Valstybinis Oklahomos universitetas), ugdymo organizavimo (Vytauto Didžiojo universitetas) specialistė apie pozityvaus elgesio ugdymą.
Loreta Grikainienė – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus logopedė apie įvairių sutrikimų turinčių vaikų atpažinimą ir rašymo bei skaitymo sutrikimus, jų korekciją.

II modulis. ,,Mokymas mokytis asmeninės pažangos siekiui“ , 12 val. (8 val. kontaktinės, 2val. savarankiško darbo, 2 val. refleksijai).
Modulio programos teorinėse-praktinėse veiklose mokytojai susipažins su dalykinėmis naujovėmis, bus nagrinėjamos savivaldaus mokymosi praktinės galimybės, aiškinamasi, kaip turėtų būti teikiama pagalba mokiniams, pristatomas aktyvuoto ugdymo modelis bei praktiškai išbandomi probleminio, patirtinio mokymo, kritinio mąstymo, mokymą aktyvinantys metodai.

Lektorė – Audronė Šarskuvienė, NŠA projekto ,,Kokybės krepšelis“ metodininkė, bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės vertinimo vedančioji vertintoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė.

III modulis. ,,Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu: iššūkiai, sprendimai ir naujos galimybės“, 12 val. (6 val. kontaktinės, 4 val. savarankiško darbo, 2 val. refleksijai). Šalyje paskelbus karantiną, bendrojo ugdymo mokyklos susidūrė su dideliu iššūkiu – kaip toliau mokyti kiekvieną vaiką. Sprendimas – įvestas visuotinis nuotolinis mokymas. Nuotolinis ugdymas/is vertinamas dvejopai. Vieni teigia, kad tai puikus būdas auginti mokinių savivaldžio mokymosi gebėjimus, padėti išsiskleisti jų kūrybiškumui, mokytis šiuolaikiškai, pasitelkiant neišsenkančius skaitmeninius išteklius. Kiti, priešingai, teigia, kad mokiniai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, ne tik patiria stresą, bet ir nėra užtikrinamas kokybiškas jų ugdymas, o Lietuvoje mokykloms sukurtas skaitmeninis turinys neatitinka kokybės kriterijų. Kaip yra iš tiesų? Kokiais būdais ir priemonėmis iššūkius galime paversti galimybėmis?
Modulio dalyviai tobulins mokymo šiuolaikiškai ir mokymosi pasiekimų gerinimo, naudojant informacines technologijas, kompetencijas.

Lektoriai: Dalia Lapėnienė, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Milašiūnaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.
Dalia Vizbarienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, Panevėžio ,,Vyturio“ progimnazijos lituanistės.
Lina Tamošiūnaitė, Biržų ŠPT IT specialistė, IT mokytoja ekspertė.

IV modulis. „Nuo teorijos iki praktikos: apibendrinimas, patirčių sklaida, savirefleksija“, 4 val.
Modulio moderatorius – dalyką kuruojanti ŠPT SŠS specialistė, metodinio būrelio pirmininkas/ė.