Inžinerinė fizika (anglų k. - Engineering Physics)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Išugdyti gebėjimus taikyti specializuotas
fizikos žinias fundamentiniams ir
taikomiesiems fizikiniams tyrimams atlikti
bei integruoti mašininio mokymo
algoritmus ir specializuotas matavimų
technologijas įvairiems inžineriniams
iššūkiams spręsti bei inovatyviems
inžineriniams produktams kurti ir
tobulinti.
Studijų rezultatai:
Žinios ir jų taikymas
A1. Geba analizuoti pagrindinių fizikos
sričių (klasikinės, reliatyvistinės ir
kvantinės mechanikos,
elektromagnetizmo, statistinės fizikos ir
termodinamikos, optikos) reiškinius,
sąvokas, pamatinius dėsnius ir jų
eksperimentinį bei teorinį pagrindimą,
taikydami juos sprendžiant teorinius ir
praktinius uždavinius.
A2. Geba analizuoti pamatinius matavimų
inžinerijos srities dėsnius ir principus,
elektros, elektromechaninių ir elektroninių
įrenginių veikimo principus, taikydami
juos studijų ir profesinėje veikloje.
A3. Geba taikyti matematikos metodus fizikiniams procesams, inžinerinėms
problemoms modeliuoti ir analizuoti,
taikydami juos studijų ir profesinėje
veikloje
A4. Geba teoriškai analizuoti aktualius,
spręstinus inžinerinius iššūkius,
planuodami spendimų strategijas bei
pritaikydami tarpkryptes fizikos, mašininio
mokymo, matavimų inžinerijos žinias.
Gebėjimai vykdyti tyrimus:
B1. Geba formuluoti tiriamojo darbo tikslą
ir uždavinius, sistemiškai atlikti fizikinių
vyksmų stebėsena, kokybinius ir
kiekybinius jų matavimus.
B2. Geba pasirinkti taikomųjų ir
fundamentinių mokslinių tiriamųjų darbų
metodikas, įvertinti jų tikslumą ir
tinkamumą, eksperimentinių duomenų
tikslumo ribas, modeliavimo ar tyrimo
metodų patikimumą, įvertinti matavimų
paklaidas.
B3. Geba atrinkti ir kritiškai vertinti
mokslinę ir informacinę literatūrą būtiną
teorinėms prielaidoms ir tyrimo metodams
vertinti ar planuojamiems
eksperimentiniams, analitiniams ar
modeliavimo tyrimams atlikti.
B4. Geba susisteminti mokslinių tyrimų
duomenis, interpretuodami ir
apibendrindami tyrimų rezultatus, būtinus
išvadoms pagrįsti ir rekomendacijoms
teikti.
B5. Geba ištirti naujų aukštųjų
technologijų, instrumentinės analizės
metodų pritaikomumą įvairioms
inžinerinėms problemoms spręsti.
Specialieji gebėjimai:
C1. Geba atpažinti ir stebėti fizikinius
reiškinius naujose ir netipinėse aplinkose,
atlikti kiekybinius ir kokybinius
matavimus ar modeliavimą, sistemingai ir
patikimai kaupdami, apdorodami ir
interpretuodami tyrimų duomenis.
C2. Geba taikyti įgytas tarpdisciplinines
fizikos, dirbtiniu intelektu grįstų
technologijų bei matavimų inžinerijos
žinias inžinerinėms problemoms spręsti
panaudojant šiuolaikinę technologinę
įrangą. C3. Geba taikyti analitinius ir skaitinius
metodus, specializuotus mašininio
mokymo, vaizdų atpažinimo bei duomenų
apdorojimo ir analizės algoritmus, atlikti
nestandartinius laboratorinius tyrimus ir
matavimus.
C4. Geba formuluoti ir spręsti praktinės
veiklos problemas, planuoti, projektuoti
veiklos eigą pagal etinius, aplinkos
apsaugos ir komercinius technologinės ir
inžinerinės veiklos reikalavimus.
C5. Geba modeliuoti fizikinius ir
technologinius procesus, panaudoti
modeliavimo ar eksperimentinių tyrimų
rezultatus sujungiant į visumą įgytas
tarpdisciplinines žinias daugialypėms
inžinerinėms problemoms spręsti.
Socialiniai gebėjimai:
D1. Geba pristatyti ir perduoti studijų
žinias bei eksperimento ar tyrimo
rezultatus specialistų ir ne specialistų
auditorijai taisyklinga lietuvių kalba (tiek
žodžiu, tiek raštu) ir pasirinkta užsienio
kalba (tiek žodžiu, tiek raštu).
D2. Geba organizuoti ir koordinuoti
tiriamąją veiklą dirbdami savarankiškai ir
tarpkryptėse/tarpkultūrinėse komandose.
D3. Geba kritiškai vertinti informaciją,
savo veiklos rezultatus, priimti sprendimus
ir įvertinti jų socialines pasekmes, tobulinti
savo veiklą.
Asmeniniai gebėjimai:
E1. Vadovaudamasis fizikinio pasaulio
samprata geba atpažinti ir kritiškai vertinti
atsirandančias mokslines žinias ir
problemas.
E2. Geba įvertinti fizikinių, technologinių
ir inžinerinių sprendimų poveikį ir
pasekmes visuomenei ir aplinkai,
vadovautis profesine etika ir technologinės
inžinerijos veiklos normomis,
pilietiškumu.
E3. Geba planuoti ir organizuoti
savarankišką darbą ir mokymąsi,
reikalingą nuolatiniam profesiniam savęs
ugdymui, ir taikyti įgytas žinias ir
gebėjimus, keičiant veiklos sritį ir pobūdį,
prisitaikyti naujose situacijose.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Visų studijų modulių medžiaga
įsisavinama auditorinio ir studento
savarankiško darbo metu. Auditorinis
darbas apima paskaitas, pratybas,
laboratorinius darbus ir kt. Studento
savarankiškas darbas – tai teorinės
medžiagos įsisavinimas, pasirengimas
paskaitoms, laboratoriniams darbams ir
pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams už
semestro užduotis ir egzaminui, namų
darbų bei projektų rengimui. Pagrindiniai
mokymo metodai yra šie: paskaitos,
pratybos, laboratoriniai darbai, darbas
grupėse, atvejo analizės, konsultaciniai
seminarai, projektinė veikla, ir kt. Be
pagrindinių mokymosi metodų studijų
programa pasižymės ir inovatyviais
mokymo metodais: projektiniu, dizainu
grįstu, probleminiu ir patirtiniu
mokymu(si), kai vykdomi projektai,
sprendžiamos problemos, kompleksiškai
naudojant įvairių krypčių kompetencijas.
Dalį studijų dalykų ves dėstytojų
komandos, sudarytos iš dviejų ar daugiau
katedrų ir mokslo institutų darbuotojų.
Programoje bus įgyvendinama teorijos ir
praktikos sintezė, kai atliekant praktinius
darbus bus sprendžiamos realios
inžinerinės problemos, taikant pažangias,
kompleksines tyrimų, projektavimo,
analizės ir informacijos apdorojimo
priemones.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studento žinios, gebėjimai ir įgūdžiai,
įgyti studijuojant modulį semestro metu
įvertinami ir registruojami akademinėje
duomenų bazėje pagal modulyje numatytų
užduočių rengimo ir atsiskaitymo
kalendorių. Atsiskaitymas už semestro
savarankiško darbo užduotis fiksuojamas
semestro pabaigoje (teigiamas arba
neigiamas įvertinimas), galutinis
atsiskaitymas vyksta egzaminų sesijos
metu (pažymys pagal dešimtbalę skalę).
Vertinant studento pasiektus rezultatus,
taikoma kaupiamojo balo sistema, kai
tarpinių dalyko atsiskaitymų ir egzamino
įvertinimui priskiriami svoriai, kurie
nusako tų įvertinimų įtaką galutiniam
dalyko įvertinimui. Dalyko atsiskaitymai ir
jų svoriai galutiniame dalyko įvertinime kiekvienam dalykui nurodomi atskirai.
Dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai:
egzaminas, koliokviumas, referatas,
pranešimai seminaruose, laboratorinio
darbo aprašas (ataskaita) ir gynimas,
žodiniai iliustruoti pranešimai ir kt.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
(12 ECTS), iš jų: Užsienio kalbų
alternatyvos (6 ECTS) ir Filosofijos ir
darnaus vystymo alternatyvos (6 ECTS).
Fizikos studijų krypties pagrindų
dalykai (192 ECTS):
Įvadas į specialybę
Matematika 1
Informacinės technologijos 1
Astrofizika
Inžinerinė grafika
Bendroji chemija
Matematika 2
Programavimo įvadas inžinieriams
Klasikinė mechanika
Medžiagų fizika
Elektronikos pagrindai
Diskrečioji matematika
Tikimybių teorija ir statistika
Elektromagnetizmas
Algoritmai ir lygiagretieji skaičiavimai
Termodinamika ir statistinė fizika
Matematinė fizika ir skaitiniai metodai
Matavimai ir metrologijos pagrindai
Mašininio mokymosi metodai
Optimizavimo metodai
Kvantinė mechanika
Matavimo sistemų inžinerija
Dirbtinio intelekto sprendimų kūrimas
Optika ir šviesos technologijos
Elektrodinamika
Matematiniai skaitmeninių vaizdų
apdorojimo metodai
Branduolio ir dalelių fizika
Produkto vystymo projektas
Kietojo kūno fizika
Skaitinio intelekto metodai
Paviršiaus ir paviršinių reiškinių fizika
Fizikinių inovacijų kūrimas
Praktikos (15 ects):
Profesinė praktika
Baigiamasis projektas (15 ects):
Bakalauro baigiamasis projektas Specializacijos:
nėra
Studento pasirinkimai:
Studentai gali laisvai rinktis 6 ECTS iš
visų universiteto teikiamų studijų modulių.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Vienintelė Lietuvoje pirmosios pakopos
studijų programa Fizikos kryptyje
apjungianti ne tik fundametaliosios fizikos
ir matavimų inžinerijos kompetencijas, bet
ir studentams suteikia pakankamai žinių
reikalingų pradedant taikyti mašininio
mokymo(si) principus moksle ir
pramonėje.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų
galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Turėdami gilias fizikos žinias ir gebėjimą
jas taikyti kartu su matavimo inžinerijos ir
mašininio mokymosi kompetencijomis,
absolventai galės dirbti tiriamąjį,
gamybinį-technologinį, konsultacinįekspertinį ir vadybinį darbą gamybos
organizavimo ir valdymo, naujų pažangių
technologijų projektavimo ir diegimo,
techninio vadovavimo gamybai fizikinių
technologijų įmonėse, organizacijoje bei
mokslinėse institucijose, mokslo bei
konsultaciniuose mokslinės paramos
centruose, radiacinės saugos, valstybės
saugumo tarnybose, aplinkotyros ir
aplinkosaugos žinybose, aplinkos
apsaugos laboratorijose, naudojančiose
šiuolaikinius matavimo įrenginius,
muitinėse, leidybos, teismo ekspertizės
laboratorijose, farmacijos ir medicinos
įmonėse ar medicininės paskirties
gaminius gaminančiose įmonėse, patentų
biuruose, mokslinių tyrimų institutuose ir
universitetuose, organizuoti aukštųjų
technologijų verslą.
Tolesnių studijų galimybės:
Turi teisę stoti į antrosios pakopos studijas.
