Švietimo vadyba (anglų k. - Educational management)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Parengti švietimo profesionalus vadovus gebančius kurti besimokančią organizaciją įgalinant bendruomenės narių lyderystę ir vykdyti sudėtingą vadybinę veiklą nuolat pokyčius patiriančioje švietimo sistemoje, siekiant gerinti jos kokybę.
Studijų rezultatai:
Žinios, jų taikymas:
A1 Gebės spręsti švietimo vadybos uždavinius kasdienėje, naujoje ar nežinomoje aplinkoje remdamasis fundamentinėmis ir taikomosiomis vadybinės veiklos švietimo įstaigoje žiniomis.
A2 Gebės analizuoti švietimo politinį, teisinį, filosofinį, sociologinį, vadybinį kontekstus ir pasitelkus mokslinių tyrimų rezultatus diegti bei įvertinti švietimo ir ugdymo(si) naujovių poveikį visuomenei.
A3 Gebės analizuoti ir spręsti švietimo vadybos problemas integruojant kelių sričių žinias ir kritiškai vertinant sprendimų rezultatus.
Gebėjimai atlikti tyrimus:
B1 Gebės projektuoti kompleksinius ir /ar kelias dalykines sritis integruojančius švietimo vadybos reiškinių tyrimus.
B2 Gebės vykdyti švietimo vadybos reiškinių tyrimus, rinkti reikiamą empirinę informaciją, pasirinkti tinkamus duomenų analizės metodus, sisteminti ir kritiškai vertinti duomenis bei rezultatus.
B3 Gebės remiantis tyrimų rezultatais ir išvadomis rengti rekomendacijas švietimo politikams, administratoriams, bendruomenei, inicijuoti diskusijas ir pokyčius švietimo ir ugdymo praktikoje.
Specialieji gebėjimai:
C1 Gebės analizuoti ir vertinti tarpusavyje sąveikaujančius bei kintančius politinius/ teisinio reguliavimo veiksnius, darančius įtaką švietimo sistemos funkcionavimui, atsižvelgiant į skirtingus švietimo sistemos lygius, tipus, tikslus ir švietimo politikos kontekstus.
C2 Gebės sistemiškai ir kritiškai analizuoti vadybinės veiklos problemas ugdymo turinio, proceso, švietimo organizacijos strateginio vystymo srityse, jungiant tarpdalykines žinias, su švietimo politikos sprendimais, sudėtingų ugdymo situacijų valdymu, problemų sprendimu ir (ar) naujovių diegimu.
C3 Gebės kurti, vertinti ir tobulinti ugdymo(si) aplinkas ir programas, pripažįstant ugdytinių įvairovę, ugdymo(si) proceso dalyvių vaidmenų skirtybes ir šio proceso kompleksiškumą.
C4 Gebės kurti besimokančią organizaciją įgalinant bendruomenės narių lyderystę, tikslingai planuoti savo ir darbuotojų profesinį tobulėjimą.
Socialiniai gebėjimai:
D1 Gebės vadovauti tarpdalykinei grupei ir /ar tarptautinei komandai ir prisiimti atsakomybę už savo bei komandos narių veiklos kokybę.
D2 Gebės vadovautis profesine etika, laikytis sisteminio ir daugiakultūrio požiūrio kuriant tvarią visuomenę.
D3 Gebės pristatyti idėją ar nuomonę, argumentuoti sprendimą ar tyrimo rezultatus sakytine ir rašytine forma specialistų ir ne specialistų auditorijai, apie tai aktyviai diskutuoti, atskleisti priežastinius ryšius ir pateikti argumentus.
Asmeniniai gebėjimai:
E1 Gebės sistemiškai mąstyti, priimti inovatyvius sprendimus ir nuolat mokytis siekiant visuomenės ir švietimo kaitos.
E2 Gebės pažinti save, kritiškai reflektuoti savo veiklą, stiprinti savo emocinę kompetenciją.
E3 Gebės konstruktyviai valdyti sudėtingas situacijas bei stresą, savo pavyzdžiu įkvepiant kitus.
E4 Gebės būti atviras, lankstus ir kritiškas įvairiuose švietimo ir ugdymo kontekstuose.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studijų metodų pasirinkimas užtikrina studijų programos rezultatų pasiekimo galimybes. Studijų procese, atsižvelgiant į programos ir dalyko specifiką, taikomi šie studijų metodai: tradicinė (kontaktinė, nuotolinė) ir interaktyvi paskaita, praktiniai užsiėmimai, informacijos paieškos užduotis, diskusija, atvejo studija, problemų sprendimo sesija, mokymas (mokymasis) bendradarbiaujant, idėjų (minčių) ir koncepcijų žemėlapių sudarymas, veiklos refleksija, individualus ir grupinis darbas (projektas), specialių programinių paketų taikymas, konsultacijos, literatūros šaltinių analizė ir kt. Studijų metodai skirti gilesniam turinio supratimui, sudėtingesnėms užduotims, kuriomis skatinami studentai savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas, integruoti įvairių sričių žinias, kompetencijas, būtinas švietimo įstaigų vadovams.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Vertinimo metodų suderinamumas. Vertinimo metodai atitinka skirtingų dalykų pobūdį ir leidžia visapusiškai įvertinti, kokiu mastu studentas pasiekė numatytus studijų rezultatus ir siektinas kompetencijas bei subkompetencijas. Vertinimo sistema aprėpia vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus studijuojamo dalyko rezultatų aspektu, susietai vertinti žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai susieti su dalyko turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Šiose studijose pradedant pirmu semestru ugdomos, plėtojamos visos numatytos kompetencijos, subkompetencijos bei gebėjimai atlikti tyrimus. Analizuojant studijų metodus, kurie pasitelkiami siekiant numatytų rezultatų, matyti, kad greta įprastų (dažniau interaktyvių paskaitų, seminarų, pratybų, darbo grupėse) yra naudojami ir mokslinės literatūros, dokumentų ir kitų šaltinių analizė; atvejo analizė; sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymas; diskusijos, grupės projektai, darbas grupėse, informacijos paieška ir sisteminimas duomenų bazėse. Išauga vertė tyrimais grįstų individualių ar grupėje atliktų darbų, kurie rodo problemų sprendimo, situacijų modeliavimo gebėjimus ir kt. Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, gebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Švietimo vadybos studijų programoje taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais (pratybų atsiskaitymu, individualiu ar grupiniu darbu ir pan.), o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Programos apimtis – 90 ECTS kreditų.
Studijų krypties dalykai: Edukologijos tyrimų metodologija, Švietimo vadybos teorijos, Ugdymo filosofija, Lyderystės psichopedagogika, Švietimo kokybė ir vertinimas, Ugdymo sociologija, Duomenų rinkimas ir analizė (baigiamojo darbo projektas), Švietimo politika ir švietimo įstaigos administravimas, Lyderystė ugdymui ir mokymuisi (su praktikumu), Pasirenkamas dalykas pagal įstaigos tipą.
Baigiamojo darbo rengimui ir gynimui skirtas Baigiamasis magistro darbas, 30 kreditų.
Specializacijos:
Švietimo vadybos magistrantūros studijų programa sudaro galimybes besimokantiesiems pasirinkti pasirenkamuosius studijų dalykus pagal ugdymo įstaigos tipą.
Studento pasirinkimai:
Programoje numatyti šie pasirenkamieji studijų dalykai:
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos gyvenimo valdymo praktika,
Bendrojo ugdymo įstaigos gyvenimo valdymo praktika ,
Neformaliojo švietimo įstaigos gyvenimo valdymo praktika
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų programa vykdoma kartu su partneriais iš Zadaro universito, Kroatija ir asociacijos „Klaipėdos regionas”.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Dirbti švietimo įstaigų vadovais.
Tolesnių studijų galimybės:
Programos absolventai gali tęsti studijas Edukologijos krypties doktorantūroje.
