Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Medžiagų fizika (anglų k. - Materials Physics)

Studijų krypties grupė

Fiziniai mokslai

Studijų kryptis

Fizika

Švietimo sritis

Gamyba ir perdirbimas

Švietimo posritis

Medžiagotyra (stiklas, popierius, plastikai, mediena)

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Fizinių mokslų magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7115

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis universitetinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

120
Nuolatinė, 2, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV2-11

Akreditavimo vertinimo išvados

KTU _Medžiagų fizika_BA_2020.pdf

Valstybinis kodas

6213CX001

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470722

Finansinės grupės kodas

1.4

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2020-07-13
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Suteikti gilių specializuotų tarpdisciplininių fizikos ir medžiagų technologijų žinių, išugdyti fundamentinių ir taikomųjų tyrimų įgūdžius, gebėjimus ir kompetencijas atlikti savarankiškus mokslinius tyrimus, identifikuoti, spręsti ir vertinti sudėtingas fizikines ir technologines problemas, diegti aukštųjų technologijų naujoves.
Studijų rezultatai:

Žinios ir jų taikymas

A1. Žino ir supranta specializuotos fizikos teorijas, koncepcijas ir principus, geba jas integruoti medžiagų technologijų problemoms spręsti;
A2. Žino naujausius šiuolaikinės fizikos pasiekimus ir problemas, teorijas ir idėjas, principus, geba kritiškai juos vertinti ir taikyti daugiadalykiuose su fizikos ir medžiagų technologijų sritimis susijusiuose kontekstuose;
A3. Geba integruoti fizikos ir medžiagų technologijų žinias tarpdisciplininių sričių fizikinėms ir technologinėms problemoms spręsti.

Gebėjimai vykdyti tyrimus:

B1. Geba savarankiškai suformuluoti fizikos ir medžiagų mokslų tiriamųjų darbų tikslus ir uždavinius, parengti tiriamųjų darbų metodikas, sprendžiant moksliniu požiūriu naujas problemas;
B2. Geba surasti, analizuoti ir kritiškai vertinti mokslinę ir informacinę literatūrą, vertinti teorines prielaidas ir tyrimo metodus, gauti reikiamus duomenis, savarankiškai planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus;
B3. Geba savarankiškai susisteminti ir interpretuoti mokslinių tyrimų duomenis, apibendrinti tyrimų rezultatus, argumentais pagrįsti išvadas ir teikti rekomendacijas;
B4. Geba suvokti eksperimentinių duomenų tikslumo ribas, modeliavimo ar tyrimo metodų patikimumą, įvertinti matavimų paklaidas;
B5. Geba ištirti naujų aukštųjų technologijų, instrumentinės analizės metodų pritaikomumą įvairioms inžinerinėms problemoms spręsti.

Technologinė analizė:

C1. Geba formuluoti ir spręsti netipines ir neišsamias, naujai atsirandančias medžiagų technologijų problemas;
C2. Geba vertinti, modeliuoti ir prognozuoti medžiagų struktūrą, sudėtį ir savybes taikydami analitinius ir skaitinius metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą arba eksperimentus, geba savarankiškai naudotis fizikinių mokslinių tyrimų technologine ir analitine įranga, atlikti eksperimentus, nestandartinius laboratorinius tyrimus ir matavimus mokslinių tyrimų kontekste;
C3. Geba atrinkti ar sukurti optimalių savybių medžiagas, geba taikyti novatoriškus metodus įvairioms inžinerinėms problemoms spręsti;
C4. Supranta socialinių, sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos ir komercinių reikalavimų svarbą.

Technologijų projektavimas:

D1. Geba taikyti įgytas fizikinių technologijų žinias ir suvokia naujausius medžiagų mokslo pasiekimus įvairioms medžiagoms su optimaliomis ar reikalaujamomis savybėmis parinkti ir kurti, inžinerinėms problemoms spręsti panaudojant šiuolaikinę technologinę aparatūrą ir formavimo procesus;
D2. Geba inovatyviai plėtoti naujas ir originalias idėjas bei metodus funkcinių medžiagų struktūrai, sudėčiai ir savybėms vertinti, modeliuoti ir prognozuoti, atrinkti ar sukurti optimalių savybių funkcines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms;
D3. Geba priimti technologinius sprendimus, kai susiduria su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis inžinerinėmis problemomis.

Praktinė veikla ir specialieji gebėjimai:

E1. Geba modeliuoti fizikinius ir technologinius procesus, panaudoti modeliavimo ar eksperimentinių tyrimų rezultatus sujungiant į visumą įgytas tarpdisciplinines žinias daugialypėms technologinėms problemoms spręsti;
E2. Gerai suvokia, kokius metodus ir metodikas taikyti, supranta jų ribotumus ir geba savarankiškai atlikti tyrimus, naudotis specialiąja fizikine ir technologine aparatūra;
E3. Geba savarankiškai formuluoti ir spręsti praktinės veiklos problemas, planuoti, projektuoti veiklos eigą, kontroliuoti atlikimą atsižvelgiant į etinius, aplinkos apsaugos ir komercinius technologinės ir inžinerinės veiklos reikalavimus;
E4. Geba savarankiškai atpažinti ir stebėti fizikinius reiškinius naujose ir netipinėse aplinkose, atlikti kiekybinius ir kokybinius matavimus ar modeliavimą, sistemingai ir patikimai kaupti, apdoroti ir interpretuoti tyrimų duomenis.

Socialiniai gebėjimai:

F1. Geba organizuoti ir koordinuoti fizikos ir medžiagų technologijų tiriamąją veiklą ;
F2. Geba dirbti savarankiškai ir komandoje tarpdalykinėje ir tarpkultūrinėje aplinkoje ir laisvai komunikuoti, bendrauti ir argumentuotai pristatyti fizikos ir medžiagų mokslo mokslinio ar taikomojo tyrimo rezultatus ir diskutuoti su specialistų ir nespecialistų auditorija.

Asmeniniai gebėjimai:

G1. Vadovaudamasis fizikinio pasaulio samprata geba atpažinti ir kritiškai vertinti atsirandančias mokslines žinias ir problemas;
G2. Geba įvertinti fizikinių, technologinių ir inžinerinių sprendimų poveikį ir pasekmes visuomenei ir aplinkai, vadovautis profesine etika ir technologinės inžinerijos veiklos normomis, pilietiškumu; suvokti atsakomybę už technologinę veiklą;
G3. Suvokia individo tęstinio mokymosi kultūrą plečiant savo profesinės veiklos kompetencijas, geba planuoti ir organizuoti savarankišką darbą ir mokymąsi, reikalingą nuolatiniam profesiniam savęs ugdymui, ir taikyti įgytas žinias ir gebėjimus, keičiant veiklos sritį ir pobūdį, prisitaikyti naujose situacijose;
G4. Labai gerai išmano projektų valdymo ir verslo aspektus, supranta technologinių sprendimų sąsajas su jų ekonominiais padariniais.

Mokymo ir mokymosi veiklos:
Visų studijų modulių medžiaga įsisavinama auditorinio ir studento savarankiško darbo metu. Auditorinis darbas apima paskaitas, pratybas, laboratorinius darbus ir kt. Studento savarankiškas darbas – tai teorinės medžiagos įsisavinimas, pasirengimas paskaitoms, laboratoriniams darbams ir pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams už semestro užduotis ir egzaminui, namų darbų bei projektų rengimui. Pagrindiniai mokymo metodai yra šie: paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, darbas grupėse, atvejo analizės, konsultaciniai seminarai, projektinė veikla, ir kt. Be pagrindinių mokymosi metodų studijų programa pasižymės ir inovatyviais mokymo metodais: projektiniu, dizainu grįstu, probleminiu ir patirtiniu mokymu(si), kai vykdomi projektai, sprendžiamos problemos, kompleksiškai naudojant abiejų krypčių krypčių kompetencijas. Dalį studijų dalykų ves dėstytojų komandos, sudarytos iš dviejų ar daugiau katedrų ir mokslo institutų darbuotojų. Programoje bus įgyvendinama teorijos ir praktikos sintezė, kai kartu su šios srities teoretikais dėstys ir verslo atstovai, o atliekant praktinius darbus bus sprendžiamos realios inžinerinės problemos, taikant pažangias, kompleksines tyrimų, projektavimo, analizės ir informacijos apdorojimo priemones.

Studijų rezultatų vertinimo būdai:

Studento žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, įgyti studijuojant modulį semestro metu įvertinami ir registruojami akademinėje duomenų bazėje pagal modulyje numatytų užduočių rengimo ir atsiskaitymo kalendorių. Atsiskaitymas už semestro savarankiško darbo užduotis fiksuojamas semestro pabaigoje (teigiamas arba neigiamas įvertinimas), galutinis atsiskaitymas vyksta egzaminų sesijos metu (pažymys pagal dešimtbalę skalę). Vertinant studento pasiektus rezultatus, taikoma kaupiamojo balo sistema, kai tarpinių dalyko atsiskaitymų ir egzamino įvertinimui priskiriami svoriai, kurie nusako tų įvertinimų įtaką galutiniam dalyko įvertinimui. Dalyko atsiskaitymai ir jų svoriai galutiniame dalyko įvertinime kiekvienam dalykui nurodomi atskirai.
Dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai: egzaminas, koliokviumas, referatas, pranešimai seminaruose, laboratorinio darbo aprašas (ataskaita) ir gynimas, žodiniai iliustruoti pranešimai ir kt.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Fizikos krypties dalykai (54 ECTS):
Plazminės technologijos ir analizės metodai (6 ECTS); Spinduliuotės poveikis medžiagai (6 ECTS); Nanotechnologijos alternatyvaus kuro energetikoje (6 ECTS); Magnetinių reiškinių fizika (6 ECTS); Taikomoji optika ir fotonika (6 ECTS); Funkcinės medžiagos – rinktiniai skyriai (6 ECTS), Fizikinių technologijų projektų kūrimas ir valdymas (6 ECTS), pasirinktinai Polimerų fizika ir mechanika (6 ECTS) arba Netiesinių sistemų dinamika (6 ECTS), Tiriamasis projektas 1 (6 ECTS).

Medžiagų technologijų krypties dalykai (24 ECTS):
Matematinė medžiagotyra (6 ECTS); Švaraus kambario technologijos (6 ECTS); Paviršiaus inžinerija ir nanotechnologijos (6 ECTS); Tiriamasis projektas 2 (6 ECTS).

Integruoti fizikos ir medžiagų technologijų projektai: Tiriamasis projektas 3 (12 ECTS), Magistro baigiamasis projektas (30 ECTS).
Specializacijos:
nėra
Studento pasirinkimai:

Studentai gali rinktis 6 ECTS iš studijų krypčių alternatyvų.

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Absolventas turi platesnes ir kryptingesnes nei pamatinių studijų programų fizikos mokslų ir naujausių medžiagų technologijų žinias, kurių sinergija formuoja naują aukštųjų technologijų ir inovacijų vystymosi potencialą Lietuvoje ir užsienyje, geba komunikuoti ir būti lygiaverčiais partneriais tarptautinėse aukštųjų technologijų ir jų gaminamų produktų vystymosi rinkose, nagrinėti ir spręsti šių technologijų problemas pasitelkiant fundamentinę fizikinę pasaulio sampratą.

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Programos absolventai galės dirbti tiriamąjį, gamybinį - technologinį, konsultacinį - ekspertinį ir vadybinį darbą gamybos organizavimo ir valdymo, naujų pažangių technologijų projektavimo ir diegimo, techninio vadovavimo gamybai organinių ir neorganinių medžiagų technologijos įmonėse, organizacijoje bei mokslinėse institucijose, mokslo bei konsultaciniuose mokslinės paramos centruose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose, aplinkotyros ir aplinkosaugos žinybose, aplinkos apsaugos laboratorijose, naudojančiose šiuolaikinius medžiagų analizės ir tyrimo įrenginius, muitinėse, leidybos, teismo ekspertizės laboratorijose, farmacijos ir medicinos įmonėse ar medicininės paskirties gaminius gaminančiose įmonėse, patentų biuruose, mokslinių tyrimų institutuose ir universitetuose, organizuoti aukštųjų technologijų verslą.

Tolesnių studijų galimybės:
Programa siejasi su doktorantūros (Fizikos ir medžiagų inžinerijos) studijomis, dėl ko užtikrinamas studijų vientisumas bei galimybės gilinti žinias pasirinktoje kryptyje.

Minimalus išsilavinimas norint studijuoti programoje: Fizinių, technologijos ar biomedicinos mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinis laipsnis, ARBA kitų studijų sričių bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir 60 ECTS papildomosios studijos, ARBA fizinių, technologijos mokslų ar biomedicinos mokslų studijų srities profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir 60 ECTS papildomosios studijos.