Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Kultūros paveldo studijos (anglų k. - Cultural Heritage Studies)

Studijų krypties grupė

Humanitariniai mokslai

Studijų kryptis

Paveldo studijos

Švietimo sritis

Humanitariniai mokslai

Švietimo posritis

Istorija ir archeologija

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Humanitarinių mokslų magistras
Paveldosaugininkas

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7114

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis universitetinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

120
Ištęstinė, 2, Metais
Ištęstinė, 3, Metais
Nuolatinė, 2, Metais

Akreditavusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-52

Akreditavimo vertinimo išvados

VU_Paveldo studijos_2023.pdf
Išvadų išrašo vertimas_VU_Paveldo studijos_2023.pdf

Valstybinis kodas

6211NX058

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470222

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2016-04-11
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas(-ai):
Rengti kvalifikuotus specialistus, išmanančius tradicines ir naujausias paveldo sampratas, jo apsaugos koncepcijas bei metodus, o taip pat gebančius dirbti kultūros paveldo administravimo, perteikimo ir tyrimų (išskyrus ardomuosius tyrimus) srityse.
Studijų rezultatai:
išmano istorinę paveldo ir paveldosaugos reiškinių raidą, klasikines bei naujausias paveldo ir paveldosaugos teorijas, šiuolaikines paveldosaugos praktikos tendencijas (Lietuvos ir pasaulinė perspektyvos); remiantis šiomis žiniomis geba aiškinti paveldosaugos procesus bei teikti koncepcinius ar praktinius siūlymus paveldo apsaugai;
išmano paveldo tipologinę įvairovę, o taip pat bendruosius ir atskirų tipų paveldo apsaugos bei perteikimo principus; geba atpažinti (identifikuoti) tradicinius ir naujuosius paveldo tipus bei objektus ir vertinti juos iš paveldosauginės perspektyvos, o taip pat teikti siūlymus dėl paveldo apsaugos bei perteikimo, kritiškai vertinti jų rezultatus;
suvokia mokslinių paveldo tyrimų įvairovę, išmano konkrečius tyrimo metodus ir jų taikymą praktikoje; geba parinkti tyrimus konkretiems paveldosaugos uždaviniams spręsti (sudaryti paveldo tyrimų programas), vykdyti neardomuosius paveldo tyrimus;
žino ir suvokia pagrindinius Lietuvos bei tarptautinius paveldosauginius aktus, išmano jų taikymą praktikoje; išmano Lietuvos ir tarptautinės paveldosaugos teisinės-administracinės sistemos sąrangą bei atskirų jos dėmenų tikslus, veiklos sritis ir specifiką;
geba savarankiškai formuluoti mokslinių fundamentinių bei taikomųjų paveldo tyrimų temas, hipotezes, pasirinkti adekvačią tyrimų metodiką;
geba atlikti paveldo tyrimus, taikant humanitarinių ir susijusių mokslo sričių metodus, surenkant, susisteminat, išanalizuojant ir komentuojant tekstus, dokumentus, ikonografiją bei kitus šaltinius;
geba analizuoti ir vertinti įvairių paveldosaugos sričių problemas bei siūlyti moksliniais argumentais pagrįstus jų sprendimo būdus, atsižvelgiant į holistiškumo, daugiaperspektyvumo, tarpdiscipliniškumo ir kitus principus bei iš to kylančias paveldo suvokimo, interpretacijos ir valdymo problemas;
išmano paveldosaugininkų etinius įsipareigojimus, nustatytus nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose, ir laikosi jų profesinėje veikloje;
supranta ir pripažįsta paveldo įvairovę, jo daugiaperspektyvumą, geba ją puoselėti ir praturtinti;
geba argumentuotai perteikti su paveldu ir paveldosauga susijusias žinias specialistų ir ne specialistų auditorijai;
geba ugdyti visuomenės istorinį ir paveldosauginį sąmoningumą;
geba atpažinti ir reaguoti į kintančius visuomenės lūkesčius paveldo ir paveldosaugos procesų atžvilgiu bei pasirinkti adekvačias paveldo valdymo strategijas;
geba mąstyti kritiškai, holistiškai ir tarpdiscipliniškai, kurti naujas idėjas (kūrybingumas), nagrinėti ir adekvačiai spęsti problemas.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos skirtos problemų pristatymui ir aktualizavimui.
Seminarai skirti studento savarankiško tiriamojo darbo gebėjimams ugdyti.
Praktika skirta studentų savarankiškam darbui.
Konsultacijos skirtos užtikrinti individualizuotą, diferencijuotą požiūrį į kiekvieno besimokančiojo augimą, išsiaiškinti kylančias problemas, užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Egzaminas (raštu ir žodžiu); probleminiai pranešimai; tiriamieji rašto darbai; praktika; projektai
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Pirmųjų studijų metų privalomi dalykai sudaro 24 kreditų: Paveldo įstatymdavystė ir praktika; Paveldosaugos teorijos; Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos; Nekilnojamo kultūros paveldo tvarkyba.
Pasirenkami dalykai sudaro 36 kreditus (du semestrai).
GIS ir informacinės technologijos paveldosaugoje; XX a. Lietuvos istorija ir jos paminklai; Lietuvos archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos, Kultūros paveldo komunikacija ir interpretacija; Paveldo sampratos plėtra: teoriniai ir praktiniai aspektai; Architektūros ir urbanistikos paveldo apsauga; Kultūros paveldo ekonomika; Dailės paveldo apskaita ir apsauga; Muziejus muzeologijos ir istorinės kultūros studijų sąveikoje;
Antrųjų studijų metų pirmas semestras yra skirtas praktikai (30 kreditų): Profesinė praktika (taikomoji) ir Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras. Antrasis semestras: Magistro darbas (30 kreditų).
Specializacijos:

Studento pasirinkimai:

Studijų programos skiriamieji bruožai:
Paveldosaugos magistro programa ypatingai akcentuoja teorinių ir praktinių žinių integraciją, bendradarbiavimą su valstybinėmis paveldosaugos institucijomis, suteikia bendresnį paveldosaugos reiškinio, jo teorijų ir praktikų pažinimą, orientuojasi į žinių pritaikomumą, sprendžiant aktualias paveldosaugos problemas ir įgyvendinant aktualius paveldosaugos sistemos uždavinius. Programa siekiama rengti specialistus (paveldosaugininkus), kurie geba dirbti mokslinį tiriamąjį darbą (Programa suteikia galimybę išsiugdyti mokslo tiriamojo darbo kompetencijas, pakankamas studijoms doktorantūroje), išmano paveldo administravimo sistemą ir paveldo perteikimo problematiką, geba daryti poveikį paveldosaugos procesams bei prisidėti prie visuomenės paveldosauginio sąmoningumo ugdymo.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Programos absolventai gali dirbti valstybinio, viešo ir privataus sektoriaus institucijose, susijusiose su kultūros paveldo administravimu, perteikimu, tyrimais, ekspertine veikla (pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos ir jo teritoriniuose padaliniuose; Kultūros paveldo centre; savivaldybių paveldosaugos padaliniuose; kultūrinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose; muziejuose), o taip pat kitose institucijose, susijusiose su istorijos, kultūros politikos, kultūrinio turizmo, įvaizdžio kūrimo, kūrybinių ir kultūrinių industrijų, žiniasklaidos, leidybos ir pan. sritimis. Į šias darbines veiklos sritis orientuoti ir numatomi studijų rezultatai bei ugdomos kompetencijos. Sudaromos sąlygos ne tik įgyti paveldo ir paveldosaugos specialistui būtinų žinių, bet ir išsiugdyti analitinių, kritinių kompetencijų. Akcentuojami savarankiško tyrimo, jo rezultatų pristatymo skirtingoms tikslinėms grupėms gebėjimai, taip pat gebėjimas vertinti skirtingų paveldo sričių problemas bei siūlyti moksliniais argumentais pagrįstus jų sprendimo būdus.
Tolesnių studijų galimybės:
Studentai gali toliau studijuoti Istorijos krypties mokslo
doktorantūros studijose.