Ši kvalifikacijos tobulinimo programa orientuota į institucinio lygmens pokytį – nuoseklios, aiškiai struktūruotos ir duomenimis grįstos įtraukties sistemos mokykloje kūrimą bei jos tvarų taikymą praktikoje. Programos aktualumą lemia Lietuvos švietimo politikos prioritetai, susiję su įtraukiojo ugdymo stiprinimu, atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimu, universalaus dizaino mokymuisi (UDL) taikymu bei kiekvieno mokinio pažangos ir gerovės užtikrinimu. Programa atliepia strateginius nacionalinius dokumentus, reglamentuojančius įtraukties plėtrą bendrojo ugdymo sistemoje, ir prisideda prie mokyklų institucinio brandumo stiprinimo.
Programos reikalingumą pagrindžia didėjanti mokyklų bendruomenių atsakomybė už įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių sėkmę, jų akademinių pasiekimų gerinimą, emocinės gerovės užtikrinimą bei konstruktyvios, įtrauktimi grįstos bendruomeninės kultūros kūrimą. Mokymų turinys orientuotas ne tik į individualių pedagoginių kompetencijų stiprinimą, bet ir į organizacinių sprendimų bei bendrų veikimo algoritmų kūrimą, leidžiantį sistemingai atpažinti mokinių mokymosi ypatumus, planuoti diferencijuotą ugdymą, taikyti tikslingas pagalbos strategijas bei užtikrinti nuoseklų mokinių pažangos stebėjimą.
Programa stiprina dalyvių gebėjimus kurti saugią, pagarbią ir kiekvienam mokiniui pritaikytą ugdymo aplinką, plėtoti bendradarbiavimo ir komunikacijos kultūrą, stiprinti emocinį raštingumą bei taikyti mokinių motyvacijos, savireguliacijos ir elgesio valdymo strategijas. Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių dalyvavimo ir pažangos užtikrinimui, mokymosi turinio pritaikymui, inovatyvių ugdymo priemonių taikymui bei veiksmingam bendradarbiavimui su tėvais ir švietimo pagalbos specialistais.
Programa metodologiškai siejasi su aukštųjų mokyklų edukologijos, pedagogikos, specialiosios pedagogikos, švietimo vadybos ir psichologijos studijų programomis. Mokymų metu gilinamos ir praktiškai taikomos studijų metu įgytos žinios apie ugdymo teorijas, diferencijavimą, įtraukties modelius, organizacinę kultūrą, lyderystę ir refleksyvią profesinę praktiką, ypatingą dėmesį skiriant universalaus dizaino mokymuisi principų taikymui ir mokinių mokymosi ypatumų atpažinimui. Tokiu būdu užtikrinamas akademinių kompetencijų tęstinumas ir jų transformavimas į realius, praktikoje pritaikomus sprendimus.
Programa įgyvendinama taikant nacionalinio lygmens profesinio tobulėjimo modelį, grindžiamą patirtiniu, probleminiu ir refleksyviu mokymusi. Kiekviena sesija organizuojama pagal nuoseklų struktūrinį algoritmą (įvadas – praktinė veikla – refleksija – perkėlimas į praktiką), užtikrinant ne mažiau kaip 60 proc. praktinės veiklos dalį. Mokymosi procesas kryptingai pereina nuo teorinių nuostatų konceptualizavimo prie realių ugdymo situacijų analizės, sprendimų modeliavimu grįstos praktikos, kolektyvinės refleksijos bei konkrečių veiksmų planavimo.
Mokymų metodologinis modelis grindžiamas praktinio taikomumo prioritetu, sisteminiu požiūriu į institucinius procesus, kolegialiu mokymusi ir profesiniu dialogu, refleksyviu profesiniu augimu bei tvarumo principu. Kiekviena sesija baigiama aiškiai apibrėžtu praktiniu rezultatu (pvz., UDL pamokos planu, mokinio pažangos stebėsenos algoritmu, reagavimo į sudėtingas situacijas scenarijumi), užtikrinančiu mokymų rezultatų perkėlimą į realią mokyklos praktiką ir ilgalaikį pokytį.