Programos aprašymas |
Programa skirta tiek vairuotojų ugdytojams/mokytojams, praktikos instruktoriams, tiek vairuotojams praktikams, tiek transporto sityje dirbantiems specialistams bei aptarnaujančiam personalui. Ši programa padės geriau kompleksiškai šviesti visose transporto srityse dirbančius specialistus: techninėje, psichologinėje ir bendravimo srityse.
Atsižvelgiant specialistų žinias ir kompetencijas, vis daugiau verslo sričių kelia aukštesnius reikalavimus vairuotojams bei jų pasirengimui profesionaliam darbui. Vis daugiau verslo didina kliento aptarnavimo kokybę ir klientą aptarnauja „iki durų“. Toks aptarnavimo būdas leidžia išlaikyti esamus klientus, gerinti paslaugos pasiekiamumą, pritraukti naujų klientų bei mažinti išlaidas. Norint tokiu būdu aptarnauti klientą neužtenka turėti darbuotoją su vairuotojo pažymėjimu. Toks vairuotojas praranda „paprasto vairuotojo‘‘ statusą, jis tampa dalimi įmonės veido. Toks vairuotojas neturi pasimesti ar sutrikti bet kokiose situacijose, turi būti pasiruošęs spręsti net ir konfliktines situacijas. Vairuotojas dirbantis darbą profesionaliai turi išmanyti ir automobilio sandarą, mokėti etiškai bendrauti su klientu, žinoti naujausias kelių eismo taisykles bei būti pasiruošęs psichologiškai. Tokiu būdu vairuotojas turi įgyti pakankamai teorinių žinių ir suprasti bei mokėti jas pritaikyti praktikoje.
Vairuotojų psichologiios pasirengimas yra labai svarbus. Dauguma tyrėjų ir kelių eismo priežiūros specialistų pripažįsta, kad žmogiškasis faktorius (o ypač rizikingas vairavimas) yra bene svarbiausias veiksnys, nulemiantis avaringumą kelyje, kuris Lietuvoje tebėra didelis ir kelia nerimą tiek mokslininkams, tiek visuomenės sveikatos specialistams, tiek plačiajai visuomenei (LR Statistikos Departamentas, 2013; Lajunen, 2001). Tyrimais nustatyta, kad asmenybės bruožai gali padėti numatyti rizikingą vairavimą ar jo padarinius, vis dėlto asmenybės bruožų svarba skirtingose vairuotojų grupėse yra nevienoda. Tokiu atveju rizikingo vairavimo apraiškos, atsirandančios be sąmoningos vairuotojo motyvacijos rizikuoti, priskiriamos prie klaidų, o vairavimas sąmoningai nusižengiant saugumo reikalavimams priskiriamas prie tyčinių pažeidimų. Remiantis šiuo rizikingo vairavimo modeliu, svarbesnis yra ne motyvo turinys (pvz., agresyviai vairuoti, siekiant pakenkti kitam, ar rizikuoti siekiant jaudulio), bet pati rizikavimo intencija. Taigi, atsitiktinis elgesys, kaip antai „nepastebėti kelio ženklo“, „neįvertinti kito automobilio greičio“ ir pan., priskiriamas prie vairavimo klaidų, o tyčinis elgesys (taip 22 pat ir agresyvus vairavimas), sakysime, „nepaisyti greičio apribojimų“, „vairuoti išgėrus“, „lenktyniauti su kitais vairuotojais“, „tyčia nesilaikyti saugaus atstumo nuo kito automobilio, kad jis jaustų spaudimą vairuoti greičiau“, priskiriamas prie tyčinių pažeidimų. Nors abu komponentai yra pavojingi ir atspindi vieną reiškinį – rizikingą vairavimą, jie dažniausiai mokslininkų yra laikomi skirtingos psichologinės prigimties ir analizuojami atskirai, be to, yra įrodymų, kad subjektyviai įvertintas polinkis į vairavimo klaidas bei tyčinius pažeidimus gana gerai atspindi realų asmens elgesį kelyje (Lajunen and Ozkan, 2011; Reason et al., 1990)
Be visos teorinės ir praktinės vairavimo patirties labai svarbu kultūringas aptarnavimas. Kalbos kultūra yra kalbos vartojimas, laikantis sutartųjų bendrinės lietuvių kalbos normų. Kalbos kultūra plačiąja prasme – tai kalbos estetika ir kalbos etika. Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas (įteisinti žodynuose žodžiai ir jų reikšmės, aprašytos gramatikose norminės žodžių formos, žodžių jungimo deriniai bei sintaksinės sakinių konstrukcijos). Dėl besikeičiančios kalbos vartojimo aplinkos kinta ir lietuvių kalbos leksika, sintaksė ir kt. Modulio tikslas – pažadinti domėjimąsi taisyklinga lietuvių kalba, jos teisinga vartosena. Visgi kalbėti taisyklingai ne tik naudinga, bet ir madinga!
|
