Įtraukti palyginimui
Jūs neturite įtraukę lyginimui kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų
 | Kraunama… |
Ieškoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų lyginimui:
Lyginti
Patirtinio ugdymo taikymas ir veiklos dokumentavimas naudojant informacines technologijas
Programos panašiais pavadinimais
Renginiai
| Kraunama… |
Programos reikalavimai
Profesinė kompetencija, ne maženė kaip vienerių metų praktinės veiklos patirtis.
Programos aprašymas
Dauguma dokumentų akcentuoja, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ne tik gerina vaikų akademinius pasiekimus, bet ir padeda spręsti daugelį visuomenės socialinių problemų – skurdą, nedarbą, mažina priklausomybes, daro teigiamą įtaką gyvenimo gerovei. Valstybinėje 2013–2022 metų švietimo strategijoje yra nurodoma būtinybė individualizuoti mokymą. Vienas iš efektyviausių mokymo (si) metodų – tai patirtinis mokymas(is), kurio metu vaikas patiria pažinimo džiaugsmą ir pasitenkinimą, kurį teikia ieškojimai, atradimai, problemų sprendimas. Patirtinio mokymosi metu ugdymo procesas susijęs su besikeičiančia veikla, sąlygomis, sujungiamos žinios su patirtimi. Geros mokyklos koncepcijoje (2015) akcentuojama mokymosi tyrinėjant svarba „Mokomasi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant, kuriant, bendraujant“. Koncepcijoje teigiama, „norint pasiekti puikių rezultatų, ugdymasis (mokymasis) turi būti dialogiškas ir tyrinėjantis. 2013–2022 metų strategijos II prioriteto tikslo pagrindime sakoma: „Vyrauja nuomonė, kad reikalingų kompetencijų, ypač susietų su kūrybiškumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir kita, neugdoma arba neišugdoma, nes nesama šių kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo mechanizmų”.
Ugdymo procese naudoti patirtinį mokymąsi, kuris aprėpia ir visus STEAM elementus, naudinga pačiam besimokančiajam, nes:
▪ mokymąsi daro prasmingu ir įdomiu;
▪ įgalina savo turimą patirtį peržiūrėti, atnaujinti, sisteminti, plėtoti;
▪ atliepia esminius didaktinius principus: ėjimas nuo žinomų dalykų prie nežinomų, nuo artimo prie tolimo, kuriamas naujas individualus žinojimas;
▪ lengviau suvokti naują informaciją, ugdytis naujus gebėjimus;
▪ daugiau sistemiškumo, nes įvairiose aplinkose (vidaus ir išorės) ir situacijoje įgyta patirtis apjungiama, susiejama tarpusavyje;
▪ procese dažnai remiamasi visų proceso dalyvių patirtimis, praplečia pačias mokymosi galimybes, tokiu būdu konstruojamas visai naujas žinojimas, kuriamos naujos žinios čia ir dabar.
Šiame šimtmetyje gebėjimas naudoti, kurti ir suvokti IKT yra didelė svarba, kaip praeitame šimtmetyje gebėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti. IKT reikšmė visose profesinės veiklos, asmeninio gyvenimo, verslo, ekonomikos, visuomenių ir valstybių vystymosi srityse auga, Lietuvos švietimo ekspertai įžvelgia mokinių poreikį naudotis kompiuterių programomis įvairiose veiklose, taip pat mokėti kurti skaitmeninį turinį.
Pasaulis visą laiką sparčiai kinta. Mokykloms svarbiausias pokytis yra staigiai nepaprastai
padidėjęs informacijos kiekis. Anksčiau mokyklų funkcija ir pareiga buvo skleisti
informaciją, o šiandien veiksmingiau orientuotis į mokinį, įgyvendinti ugdymo uždavinius ir atliepti visuomenės bei nuolatinio mokymosi poreikius plėtoti IKT kompetenciją.
Šia programa siekiama atnaujinti ir plėtoti ikimokyklinio ugdymo mokytojų ugdymo/mokymo(si) proceso valdymo bei informacinių technologijų naudojimo kompetencijas.
Programos trukmė 40 ak. val., kurią sudaro teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. 24 akad. teorinės ir praktinės valandos ir 16 savarankiško mokymosi valandų. Programa susideda iš 4 modulių, (visą programą sudaro 4 mokymosi dienos). Programą siūloma išdėlioti 2 mėnesių laikotarpyje, organizuojat modulius tokia tvarka: 1 modulis – 0,5 mėnesio pertrauka ir namų darbai – 2 modulis – 0,5 mėnesio pertrauka ir namų darbai – 3 modulis – mėnesio pertrauka ir namų darbai – 4 modulis – refleksija.
Įgyvendinę programą dalyviai įgis ar išplėtos profesinės kompetencijos mokėjimą ir sugebėjimą naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangų, rengiant tekstinę ir vaizdinę informaciją bei naudoti įvairias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą.
