Viešose diskusijose ir pasisakymuose dėl institutų pertvarkos išryškėjo keletas pagrindinių temų, nuogąstaujant dėl institutų uždarymo, mokslininkų atleidimo. Parengėme išsamius paaiškinimus labiausiai rūpimais klausimais ir paneigiame 10 dažniausiai girdimų mitų apie institutus.
1. Mokslo institutai bus uždaromi
Darbo grupės dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo ataskaitoje nėra kalbama nė apie vieno iš 13 institutų uždarymą. Kalbama apie potencialo sutelkimą arba galimą institutų optimizavimą sujungimo ar prijungimo būdu.
Kai kurie institutai yra labai nedideli, turintys, skaičiuojant pagal viso darbo laiko ekvivalentą, 10 ar 20 mokslininkų. Valstybinės reikšmės uždaviniams atlikti tokios apimties potencialas yra nepakankamas. Mokslininkų ir tyrėjų potencialo sutelkimas sudarytų galimybes vykdyti didelės apimties mokslinius tyrimus, išlaikyti tyrimų infrastruktūrą.
2. Naikinama lituanistika ir humanistika
Dalis institutų atliekamų tyrimų dubliuojasi tarpusavyje ir su vykdomais universitetuose, trūksta pajėgumų įgyvendinti ambicingesnius ir didesnius projektus. Trūksta šiuolaikiniame moksle būtino tarptautiškumo dėmens. Kai kur nepakankama infrastruktūra. Todėl siūlymais dėl lituanistikos ir humanitarinių mokslų potencialo sutelkimo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti lituanistikos ir humanitarinių mokslų tyrimus, integruoti šiuose institutuose vykdomas tyrimų kryptis ir sutelkti jų potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą, kuriame lituanistika būtų pagrindinė kryptis. Į šį centrą siūloma sutelkti Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus.
3. Pertvarka siūloma norint atimti pastatus
Darbo grupės ataskaitoje nebuvo kalbama apie institutų fizinės infrastruktūros glaudinimą. Priešingai, mokslininkų, tyrėjų ir administracinio potencialo konsolidavimas siejamas su infrastruktūros atnaujinimu, jos moderninimu, kur toks poreikis yra.
Šiuo metu penktadalis iš kiek daugiau nei 24 mln. eurų mokslo institutams skiriamų lėšų panaudojama ūkiui ir administravimui, o kai kuriuose institutuose, pvz., Lietuvos teisės institute, Lietuvos agrarinės ekonomikos institute ši dalis viršija trečdalį. Tai nėra pats efektyviausias moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimas.
4. Tyrėjai ir mokslininkai bus atleisti
Darbo grupės ataskaitoje nekalbama apie tyrimų apimčių arba tyrėjų skaičių mažinimą. Tačiau konstatuota, kad tyrėjai ir mokslininkai, kurie dabar vykdo tyrimus institutuose (apie 1100), neretai dirba keliose institucijose, taip yra išskaidomas mokslininko darbo laikas. Potencialo sutelkimas leistų padidinti vienoje vietoje dirbančių mokslo darbuotojų atlyginimus, mokslininkai galėtų atsidėti tyrimams užuot bėgioję per kelias darbo vietas.
Bendras mokslininkų skaičius Lietuvoje yra palyginti nedidelis (apie 7600), būtina ieškoti priemonių, kaip jį padidinti, kaip į mokslą pritraukti jaunus žmones, jiems sudaryti galimybę rinktis tyrėjo karjerą. Todėl darbo grupė teikia siūlymus, kaip sustiprinti mokslo institucijų potencialą, kad jos būtų patrauklios tyrėjams.
5. Tai dar vienas noras atimti pinigus iš mokslo
Kad investicijos į mokslą būtų sėkmingos, jas būtina naudoti tikslingai. Tarptautinė patirtis rodo, kad laisvuosius mokslinius tyrimus paprastai atlieka universitetai, o pagrindinė mokslinių tyrimų institutų paskirtis – vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, prisidėti prie pramonėje bei viešajame sektoriuje pritaikomų inovacijų kūrimo.
Darbo grupės požiūriu, investicijos į mokslą turi būti didinamos, ne mažiau kaip 3 procentiniais punktais kasmet, tačiau jas verta investuoti tik į efektyviai veikiančią mokslo institucijų sistemą.
6. Bus suardytas humanitarinių mokslų branduolys
Mokslinių tyrimų institutuose sutelkta nedidelė Lietuvos mokslo potencialo dalis – iš viso apie 15 proc. Todėl nerimas dėl institutų veiklos optimizavimo galimo poveikio Lietuvos mokslo sistemos visumai yra perdėtas. Tačiau darbo grupė pripažįsta, kad kai kuriuose institutuose, pirmiausia humanitarinių mokslų, yra susiformavusios pajėgios mokslinių tyrimų mokyklos, plėtojama tam tikrų disciplinų tapatybė, kuri universitetiniuose mokslo centruose nėra tiek sutelkta. Taip pat kaip ir ankstesnių pertvarkymų metu, siūlomas potencialo sutelkimas, tačiau ne panaikinimas, suliejimas arba išsklaidymas. Didesniuose mokslo centruose dabartinė institutų struktūra išliktų, tik būtų bendrai vykdoma administracinė veikla, koordinuojamos tyrimų kryptys, atsirastų daugiau galimybių inicijuoti naujas.
Lituanistika kaip prioritetas yra įtvirtinta įstatymiškai, jai skiriamas ir finansinis prioritetas. Šiuo metu vien per Lietuvos mokslo tarybą finansuojamų projektų humanitarinių mokslų srityje 85 proc. lėšų skiriama lituanistiniams tyrimams – per pastaruosius keletą metų tai sudaro per 10 mln. eurų.
Institutų pertvarkos tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas plėtoti lituanistinių tyrimų veiklą. Dabartinė fragmentacija ir susiskaidymas žalingas pačiam lituanistikos mokslui. Pavyzdžiui, istoriniai, archeologiniai, kalbos tyrinėjimai yra betarpiškai susiję, tad geriausių rezultatų būtų galima pasiekti tarpdisciplininėje terpėje, kur būtų galima sutelkti skirtingų sričių potencialą.
7. Bus panaikinta mokslininkų tyrimų laisvė
Valstybės mokslo institutų tikslas – spręsti valstybei ir visuomenei reikalingus uždavinius. Neabejotina, kad juos formuluojant, turi dalyvauti ir mokslininkai, tačiau sprendimas dėl jų priimamas valstybiniu lygmeniu. Mokslininko laisvė – pasirinkti būdus, kuriais tie uždaviniai galėtų geriausiai būti sprendžiami.
8. Bus kišamasi į institutų vidaus politiką, naikins skyrius
Darbo grupės uždavinys – pasiūlyti mokslo institutų veiklos gerinimo strategiją, nubrėžti gaires. Vidinis instituto veiklos organizavimas – tai instituto vidaus reikalas, už kurį atsako instituto taryba ir direktorius.
9. Nepateikiama jungimo efektyvumo įrodymų
Tiek tarptautiniai pavyzdžiai, tiek anksčiau atlikti Lietuvos institutų jungimai, tiek ekspertų vertinimai rodo, kad konsoliduojant pajėgas, kuriama didesnė tyrimų sinergija, išplečiamos jų galimybės atlikti valstybei reikalingus uždavinius. Darbo grupės ataskaitos teiginiai grindžiami įrodymais ir duomenimis bei remiamasi tarptautinių ekspertizių išvadomis. Technologiškai išsivysčiusiose šalyse dažniausiai sutinkamas institutų tipas yra mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija (angl. Research and Technology Organization, RTO). Šie institutai dažnai veikia kaip nacionaliniai tinklai, tenkinantys plačią pramonės ir viešojo sektoriaus technologinių-inovacinių poreikių skalę: Fraunhoferio draugijos institutai (Vokietija), Suomijos technologijos institutas VTT, Švedijos industrinių tyrimų institutas RISE, Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija TNO. Šios organizacijos paprastai yra didelės, įdarbinančios tūkstančius tyrėjų, ir daugiadisciplininės – orientuotos į platų šalies ūkio, valstybės, visuomenės taikomųjų tyrimų ir inovacijų sistemos poreikių spektrą
10. Atliekama reforma dėl reformos
Lietuvos valstybiniai mokslo institutai iki šiol veikia nepakankamai koordinuotai, jų potencialas išnaudojamas ne visa apimtimi. Dėl nepakankamo finansavimo, ribotų investicijų į žmonių išteklius ir strateginio valdymo spragų dabartinė institutų sistema yra nesubalansuota ir netvari ir Lietuvos visuomenės, ūkio ir inovatyvaus verslo poreikius tenkina tik iš dalies.
Todėl darbo grupė siūlo:
- valstybiniai institutai turi atitikti savo paskirtį tenkinti aiškiai apibrėžtus viešojo sektoriaus ir verslo poreikius;
- stiprinti tyrimų institutų valdymą ir vadybą, kad institutuose vykdomi mokslo tyrimai būtų kryptingi;
- konsoliduoti jų mokslinį potencialą, būtina kritinė tyrėjų masė;
- didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas, kad mokslininko karjera būtų patraukli;
- sutelkti mokslo institucijas, kad mažiau lėšų būtų išleidžiama ūkiui ir administravimui, o daugiau liktų įdarbinti stiprius jaunus mokslininkus.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
El.p. info@smm.lt
