Prie asociacijos INFOBALT neseniai prisijungė Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras. Apie keičiamą požiūrį į profesinį mokymą, augančią siūlomų IT mokymo programų paklausą ir narystės asociacijoje lūkesčius pasakoja mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.

Siūlote gana daug įvairių specialybių – transporto, verslo, energetikos ir mechatronikos bei kitų sričių. Kokios specialybės šiuo metu populiariausios tarp Jūsų studentų?

Nieko neįprasto – populiarios IT krypties specialybės. Ir susidomėjimas tik auga. Norintys studijuoti IT srities mokymo programas jau rikiuojasi, klausia, domisi.

Ar galite teigti, kad požiūris į profesinį mokymą Lietuvoje keičiasi?

Keičiasi pamažu: daugėja mokinių, auga į profesinę mokyklą stojančių asmenų, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomus, skaičius, formuojasi palankesnis darbdavių, partnerių požiūris į mus. Tačiau jaunimo, jų tėvų, mokytojų nuomonė apie profesinį mokymą vis dar labai stipriai veikiama stereotipų. Tai nė kiek nestebina – juk net kelios kartos užaugo, formuojamos sovietinio mentaliteto, ir buvo įtikintos, kad profesinė mokykla – prasčiau besimokantiems, negabiems ar probleminiams jaunuoliams. Pastaraisiais metais daug investuota į praktinio mokymo bazių modernizavimą ir nemažai švietimo specialistų pastangų buvo įdėta tam, kad profesinis mokymas būtų matomas kitomis spalvomis.

Kokius profesinio mokymo privalumus galėtumėte išskirti?

Didžiausia profesinio mokymo pridėtinė vertė – tai pabrėžtinai praktinis būsimo specialisto paruošimas per maksimaliai trumpą laikotarpį. Pagal įvairias profesinio mokymo programas mokiniai darbo rinkai atitinkamai parengiami per 2 ar vos 1 metus. Darbdaviai, kurie karštligiškai ieško darbuotojų, mokančių atlikti praktines darbines užduotis, būtent šiandien ir dabar pirmiausia dairosi į profesinių mokyklų absolventus.

Praktinis būsimo specialisto paruošimo lygis buvo pakylėtas tada, kai į mokymo centrus buvo investuotos milžiniškos ES fondų lėšos, sukuriant modernias praktinio mokymo bazes. Mokiniai mokosi naudodami inovatyvią įrangą, o mokymo aplinka, kiek tik leidžia galimybės, maksimaliai atkartoja darbo vietos sąlygas.

Ir, žinoma, dar vienas didelis privalumas – nemokamas mokslas. Stojantys į pirminio profesinio mokymo programas įgyja specialybę, į tai neinvestuodami savo lėšų. Tam, kad sėkmingai baigtum mokymus ir jau po metų kaip kvalifikuotas specialistas galėtum išnaudoti karjeros perspektyvas, užtenka tik noro mokytis ir motyvacijos.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais savo veikloje susiduriate?

Prieš kelerius metus kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei INFOBALT asociacija pasirašėme IT profesinio mokymo programų rengimo ir komunikacijos veiksmų planą. Mūsų įsipareigojimai pirmiausia susideda iš šių veiklos plėtros galimybių vystymo: plečiame IRT mokymo programų spektrą, glaudžiau bendradarbiaujame ir jau užsitarnavome didžiausių Lietuvoje IT įmonių pasitikėjimą, tapome asociacijos INFOBALT nariais. Tai atveria naujas galimybes, o šios apima naujus kokybinius veiklos pokyčius ir tuo pačiu iššūkius.

2014 m., kai duris atvėrė INFOBALT IT akademija (dabar vadinama INFOBALT Tech City IT akademija), asociacijos ir IT įmonių akiratyje atsidūrėme neatsitiktinai. Tuo metu jau veikė ESF finansuoti 2 modernūs sektoriniai praktinio mokymo centrai – Energetikos bei Inžinerinės pramonės. Kuriant pastarąjį, buvo atnaujintos mokymo patalpos, po sektorinio praktinio mokymo centro stogu įrengtos naujos kompiuterių klasės, specialistų rengimui įsigyta 70 kompiuterių. Ir tai – toli gražu ne pabaiga. Tikimasi pasinaudoti kito etapo ESF parama ir investuoti į sektorinių praktinio mokymo centrų plėtrą, kurios vizijoje numatyta vystyti ir IT specialistų rengimą.

IT specialistų poreikis kasmet vis didėja. Galbūt planuojate sukurti naujų studijų programų ar padidinti priimamų studentų skaičių į IRT srities studijų programas?

Neabejotinai IT sektorių plėtojame, nes profesinis mokymas pirmiausia atliepia darbo rinkos poreikius, o šiuo metu šių specialistų ypač trūksta. Remiantis užsienio patirtimi, asociacijos INFOBALT duomenimis bei IT įmonių rekomendacijomis, daugeliui IT sferos kvalifikacijų nebūtinas aukštasis išsilavinimas, didžioji dalis darbo vietų – profesinio lygmens specialistams, todėl tokių darbuotojų rengimas yra būtinybė. 2014 m. pradėjome įgyvendinti JAVA programuotojo mokymo programą, 2015 m. įgyvendinta Multimedijos paslaugų teikėjo mokymo programa, nuo 2016 m. rugsėjo laukiame pirmosios Kompiuterinių tinklų derintojo modulinės mokymo programos studentų kartos. Šiuo metu ruošiamės įgyvendinti LTKS IV lygmens mokymo programas: programinės įrangos testuotojo, Microsoft.NET programuotojo, tinklapių programuotojo. Netolimoje ateityje pasirengsime įgyvendinti ir V lygmens programas.

Kaip manote, kokių savybių reikia šiuolaikiniams absolventams, siekiantiems greitai įsitvirtinti darbo rinkoje, ypač IT srityje?

Motyvacijos ir gebėjimo dirbti bei mokytis savarankiškai. Šiais metais išleisime jau antrą JAVA programuotojų kartą ir matome, kad net palyginti „žalias" kompiuterio naudotojas gali sėkmingai baigti daug intensyvaus ir savarankiško darbo reikalaujančias studijas, jei tik, žinoma, bus pasiryžęs atsakingai ir nuosekliai studijuoti.

Jei būsimas IT specialistas turi paminėtas savybes, jam visiškai nesudėtinga per trumpą laiką įsisavinti praktinio mokymo metu ugdomas kompetencijas. Būtent praktiniai gebėjimai absolventui atveria duris nepriklausomai nuo to, kokią švietimo įstaigą jis baigė ir kiek laiko mokėsi.

Ko tikitės iš narystės asociacijoje INFOBALT?

Vilniaus regione, kalbat apie IRT mokymo programų vykdymą, esame lyderiai. Ir šią poziciją ilgainiui tikimės tik sustiprinti, juolab, kad turime palankią mokymo aplinką, žmogiškuosius išteklius ir patirtį. Šiuo metu profesinio mokymo sistema pereina prie modulinio, kompetencijomis grįsto, profesinio mokymo, ir specialistų rengimas turi būti iš esmės peržiūrėtas. Tam būtinas glaudus ryšys su verslo įmonėmis, asociacijomis.

Neabejotinai, asociacija ir jos nariai, tarp kurių yra ir vis daugiau mūsų tiesioginių partnerių, tampa ypač aktualių kokybinių pokyčių profesiniame mokyme iniciatoriais ir bendraautoriais. Taip keliame didesnius reikalavimus sau, kaip švietimo institucijai, atidžiai stebime IT rinką, geriname mokymo kokybę, atitinkamai ruošiame profesijos mokytojus, įgauname verslo įmonių pasitikėjimą.

Kaip prisidedate prie Lietuvos IRT sektoriaus iššūkių sprendimo?

Rengiamės IRT mokymo programų spektro plėtrai, ketiname investuoti į mokymo bazę, siekiame stiprinti specialistų mokymo kokybę, atliepiant darbdavių lūkesčius, tobuliname profesinio mokymo IT srities specialistų kvalifikaciją. Viso to, žinoma, nepadarysime vieni, todėl aktyviai bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija bei nuosekliai konsultuojamės su darbdaviais. 

Toma Grabauskaitė
Vystymo skyriaus vedėja
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
Tel. (8 5) 277 2667
El. p. vystymo.skyrius@gmail.com