​​'Jau daugiau nei metus vykstanti aukštojo mokslo pertvarka kelia nemažai diskusijų ir aistrų tiek valdžios institucijose, tiek universitetų bendruomenėse. Skuboti ir dirbtiniai universitetų jungimai didina priešpriešą ir nežinią dėl ateities.

Tarp šios pertvarkos dantračių pateko ir daugiau kaip 80 metų gyvuojantis Lietuvos sporto universitetas (LSU). Seimas siūlo jį prijungti prie Kaune veikiančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl tokio siūlymo teisėtumo, jis galimai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, Konstitucijai. Gegužės pabaigoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pradėjo svarstyti bylą dėl siūlomos LSU reorganizacijos teisėtumo.

Migloti LSU prijungimo prie LSMU argumentai

LSU laikinosios rektorės D. Rėklaitienės teigimu, pagal įstatymus prijungimas turi būti vykdomas, jeigu tokiam sprendimui pritaria universiteto Taryba. Pertvarka galima ir Vyriausybės teikimu, tačiau Vyriausybė turi pateikti aiškius sprendimo argumentus: universitetas nevykdo arba netinkamai vykdo funkcijas, studijos neatitinka kokybės reikalavimų arba ekspertai pateikia neginčijamus argumentus, kuo pertvarka bus naudinga.

„Jokių svarių argumentų dėl LSU prijungimo nebuvo pateikta – nėra kaštų ir naudos analizės, ekspertų išvadų. Apie pokyčius skubama skelbti neišklausius argumentų, neatsižvelgus į Tarybos ir Senato sprendimus. Tarptautiniai ekspertai, vertinę universitetą prieš kelerius metus, puikiai įvertino mokslo ir studijų pokyčius, – tvirtino D. Rėklaitienė. – Atlikus numatytą pertvarką nematome jokios perspektyvos, sporto studijų ir mokslo plėtros, galimybių įgyvendinti savo strategiją, kurioje prioritetu laikoma LSU lyderystė kuriant sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę, perteikiant ir diegiant naujausius sporto mokslo ir sveikatinimo pasiekimus.“

Sporto mokslo skaidyti negalima

Universiteto atstovai baiminasi, kad LSU prijungus prie LSMU nebeliktų sporto mokslo – vyrautų iki šiol LSMU buvusios prioritetinės mokslo ir studijų kryptys, kurios labiausiai susijusios su medicina. 

„Tokioje mokslo įstaigoje sportas, fizinis aktyvumas ir sveikatinimas tikrai nebūtų prioritetinė kryptis. Sporto mokslas yra tarpdisciplininis. Mes prarastume svarbią sporto mokslo dalį – visus socialinius mokslus – vadybos, ugdymo, kuriais grįstas trenerių ir kitų sporto bei sveikatinimo specialistų rengimas. O juk reformos esmė – telkti mokslo potencialą, bet ne skaidyti“, – teigė LSU laikinoji rektorė D. Rėklaitienė.

Visame pasaulyje sporto studijos labai aiškiai apibrėžtos, jos nėra skaidomos, sujungia socialinę ir biomedicinos sritis. Tarptautinė sporto mokslo bendruomenė ypač plečia šalių bendradarbiavimą: atliekami bendri moksliniai tyrimai, rengiamos jungtinės sporto, fizinio aktyvumo, sveikatinimo studijų programos, itin aktyvūs studentų ir dėstytojų tarptautiniai mainai. Tai leidžia Lietuvos sporto universitetui būti tarp lyderių, mokytis iš geriausiųjų ir siekti aukščiausios kokybės sporto studijų ir mokslo šalyje.

Kitų šalių patirtis rodo, kad prijungus sporto universitetą prie kitos aukštojo mokslo įstaigos drastiškai sumažėja studijų programų, sporto mokslo krypčių.

LSU veiklos vizija – savarankiškas universitetas

Didelis būrys sporto specialistų, praktikų, sporto organizacijų atstovų, žymių Lietuvos kultūros, meno žmonių, LSU Senatas ir Taryba ne kartą pasisakė, kad Lietuvos sporto universitetas turi likti savarankiškas universitetas, nes toks statusas turi daug privalumų: sparčiai besikeičiančiame pasaulyje galima greitai priimti sprendimus, reaguoti į išorės pokyčius.

Pasak laikinosios rektorės D. Rėklaitienės, LSU turėtų būti sutelktos visos su sportu susijusios studijų programos – treniravimo sistemos, kūno kultūra, fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikata, kineziterapija, taikomoji fizinė veikla, neįgaliųjų sportas, sporto medicina, aktyvus laisvalaikis, turizmas ir sporto vadyba. Sukoncentravus visas sporto krypties studijų programas LSU, neliktų nerentabilių studijų programų šioje srityje.

„Bendradarbiaujame su giminingais užsienio šalių universitetais. Kartu vykdome mokslinius tyrimus su Danijos, Norvegijos, Izraelio, Suomijos, Švedijos, Olandijos, JAV, Čekijos, Anglijos, Kroatijos ir kitų šalių mokslininkais. Esame įsitikinę, kad tai sporto mokslui ir studijoms duos daugiau naudos negu prijungimas prie kito Lietuvos specializuoto universiteto“, – teigė D. Rėklaitienė.

Atsakingi už sporto ir sveikatinimo plėtrą Lietuvoje

Sporto ir sveikatinimo sritys pasaulyje tampa vis svarbesnės. Pasiekimų sportas, arba didysis sportas, yra labai svarbus kiekvienai valstybei, nes tai yra dalis politikos, geriausias valstybės pristatymas pasauliui.

„Nepasieksime didelių sporto laimėjimų, jeigu nebus gerų trenerių. Mes juos vieninteliai rengiame šalyje – apie 90 proc. visų Lietuvos trenerių yra baigę LSU, – sakė laikinoji rektorė D. Rėklaitienė. – Labai svarbu parengti ir gerus kūno kultūros mokytojus, kurie gebėtų motyvuoti vaikus, pateiktų naujausių žinių apie sportą, sveiką gyvenseną, padėtų jiems suvokti fizinio aktyvumo naudą.

Dar viena svarbi kryptis – sveikatinimas ir fizinis aktyvumas. Kuo žmonės fiziškai aktyvesni, labiau rūpinasi sveikata, tuo daugiau naudos valstybei. Pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas gydo nuo 26 neinfekcinių lėtinių ligų. Taigi judėjimo nepakeis jokie vaistai, o vaistus judėjimas gali pakeisti.“

Sveika gyvensena per fizinį aktyvumą yra sritis, kurioje LSU sukaupė didelę patirtį. Universitete parengti specialistai padeda būti aktyviems, rengia metodikas ir rekomendacijas įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonėms.

„Taigi puoselėjame ilgametes sporto, sveikatinimo ir fizinio aktyvumo tradicijas. Jeigu jų netęsime, vėliau teks pradėti iš pradžių“, – įsitikinusi LSU laikinoji rektorė D. Rėklaitienė.

Autorius: Alfa.lt
Alfa.lt, 2018 06 01
Nuoroda: http://www.alfa.lt/straipsnis/50295523/l...