Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Naujienos

Išspręsti darbo jėgos problemas turime dešimtmetį

Tema ir potemė: Aktualijos

​Pirmą kartą Lietuvoje pristatyta Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita atskleidžia, jog 10-ies metų laikotarpiu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geresniam specialistų pasiūlos ir paklausos suderinimui. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtoje apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į migracijos mastus, regioninius skirtumus bei apžvelgiama bendra žmogiškųjų išteklių būklė Lietuvoje.

„Šią ataskaitą nusprendėme parengti pirmiausia dėl to, kad žinios apie Lietuvos žmogiškuosius išteklius yra išskaidytos. Institucijos ar pavieniai tyrėjai iš savo perspektyvos žiūri į siaurą šio paveikslo dalelę, į ją gilinasi, didina žinojimą ir tai yra labai svarbu norint suprasti ypač kompleksiškus reiškinius veikiančius mūsų visuomenę. Vis dėlto problema atsiranda dėl to, kad visuminio mūsų šalies žmogiškųjų išteklių paveikslo neturime, todėl šį kartą nusprendėme į temą pažiūrėti iš šiek tiek tolimesnės distancijos, kuri leido aprėpti bendrą vaizdą", - sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

MOSTA pristatyta Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita sudaryta iš dviejų dalių: bendros žmogiškųjų išteklių būklės apžvalgos, apimančios regionams būdingas bei specialistų integracijos į darbo rinką tendencijas, ir teminės dalies, kuriai šiais metais buvo pasirinkta migracijos tema, apimanti emigraciją, grįžtančių emigrantų situaciją bei vidinę migraciją.

Artimiausias dešimtmetis - esminis

Ataskaita atskleidžia, kad bendras Lietuvos žmogiškuosius išteklius sudarančių asmenų skaičius (apimantis dirbančiuosius ir bedarbius)  2010-2016 m. svyravo tarp 1,4 ir 1,5 mln. Tad, remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo teigti, kad aktyvios darbo jėgos apimtys sparčiai mažėja. Vis dėlto, tendencijoms nesikeičiant ateityje bus matomas reikšmingas žmogiškųjų išteklių mažėjimas dėl senstančios visuomenės.

„50-59 metų amžiaus grupės asmenys sudaro ketvirtadalį aktyvios darbo jėgos. Ši grupė yra beveik 100 tūkst. asmenų didesnė nei 20-29 metų amžiaus grupė, o ir emigracija jaunimo tarpe yra pati didžiausia. Taigi, jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai penktą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis", - sako analitikas.

Tyrėjų teigimu, bendras išteklių mažėjimo efektas ekonomikai gali ir nebūti toks stiprus, kokį signalizuoja tikėtinos žmogiškųjų išteklių sumažėjimo skaitinės apimtys. „Pastebime, kad 50-59 metų amžiaus grupės asmenys sudaro nemažą Darbo biržoje registruotų bedarbių dalį, taip pat, dvidešimtmečių-trisdešimtmečių amžiaus grupės pajamos vidutiniškai yra daug didesnės, todėl ekonominis žmogiškųjų išteklių mažėjimo efektas gali būti kiek švelnesnis. Reikia pastebėti ir tai, kad augantis darbuotojų produktyvumas ir automatizacija bent iš dalies sušvelnins negatyvių demografinių tendencijų pasekmes. Taip pat pokytį galėtų sušvelninti efektyvi perkvalifikavimo sistema, ypač orientuota į 50-59 m. asmenis ir suteikianti jiems įgūdžius, kurie leistų ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje bei dirbti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose", - nurodo G. Jakštas.

Analitikai pastebi ir besikeičiančią viešojo sektoriaus situaciją. Lietuvoje užimtos darbo viešajame sektoriuje vietos sudaro apie trečdalį visų darbo vietų. Ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2010 m. Vis dėlto pastebimi ženklūs skirtumai tarp savivaldybių. Pavyzdžiui, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse didžiausią dalį (apie 60 proc.) užimtų darbo vietų sudaro viešojo sektoriaus pozicijos, tuo tarpu Mažeikių rajono bei Klaipėdos savivaldybėse viešasis sektorius sudaro apie ketvirtį užimtų darbo vietų.

Specialistų pasiūla tik iš dalies atitinka paklausą

Pastebima, kad Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų (vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų). „Vykdyta darbo skelbimų analizė atskleidė, kad visose be išimties savivaldybėse aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa ženkliai, kai kur net du kartus, viršija pasiūlą. Tuo tarpu nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų skaičius beveik 3 kartus viršija siūlomų darbo vietų skaičių", - nurodo G. Jakštas.

Tik 53 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbina Lietuvoje per 6 mėn. nuo mokslų baigimo. Aukštųjų mokyklų absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi geriau - praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo dirba apie 81 proc. absolventų. Vis dėlto net pusė pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tuo tarpu, į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas įsidarbina penktadalis profesinių mokyklų absolventų.

„Pagal įsidarbinimo į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas pirmauja veterinarijos, sveikatos, ugdymo bei informatikos mokslų aukštųjų mokyklų absolventai. Vis dėlto, iš šių krypčių absolventų, tik informatikos mokslų absolventai po studijų baigimo gauna aukštus atlyginimus", - nurodo G. Jakštas.

Emigruoja nedirbantis jaunimas

Analitikai pastebi, kad pagrindinė išvykstančiųjų charakteristika yra tai, kad prieš išvykdami jie nedirbo ir nesimokė. Ši savybė būdinga net 75 proc. emigruojančiųjų. Analizė atskleidžia, kad dažniausiai palikti Lietuvą renkasi jaunimas nuo 16 iki 29 metų. Jie sudaro apie pusę kasmet iš Lietuvos išvykstančių asmenų.

Tarp 2016 m. Lietuvą palikusių 16-24 m. asmenų didžiausią dalį sudarė asmenys neįgiję vidurinio išsilavinimo (41 proc.) bei įgiję tik vidurinį išsilavinimą (27 proc.) arba profesinį išsilavinimą (16 proc.). Tyrėjų manymu, tai, kad jaunimo grupėje dažniausiai emigruoja asmenys neįgiję aukštojo išsilavinimo galimai susiję su žema nekvalifikuotų darbuotojų paklausa darbo rinkoje.

Tirdami grįžtamąją migraciją analitikai pastebi, kad kitais metais po grįžimo iš Lietuvos vėl išvyksta tik apie 11 proc. grįžusiųjų. „Tai - teigiamas signalas, galima daryti prielaidą, kad didžiajai daliai grįžusiųjų pavyko sėkmingai įsitvirtinti Lietuvoje", - sako G. Jakštas.

Pirmą kartą parengta Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita siekiama pateikti pirmąją tokio pobūdžio analizę, nurodant iki šiol neskelbtus duomenis apie Lietuvos žmogiškuosius išteklius. Kita vertus, ataskaita yra tik pirmasis žingsnis įgalinant veikti Nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą. Apžvalga turėtų būti laikoma pirmine analize, suteikiančia pagrindą tolesniems tyrimams. Ataskaita parengta naudojant naujausius Švietimo valdymo informacinėje sistemoje sujungtus valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis.


Kontaktinis asmuo: Liucija Sabulytė

liucija.sabulyte@mosta.lt, mob. tel. 8 696 37829


Autorius: Nenurodytas
Pranesimai.elta.lt, 2018 04 23
Nuoroda: http://pranesimai.elta.lt/news/public_vi... 
Šaltinio tipas: Interneto portalai