Informatika (anglų k. - Informatics)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Informatikos krypties bakaluro studijų absolventas gali dirbti kompiuterinių sistemų programuotoju, projektuotoju arba prižiūrėtoju, kompiuterinių sistemų administratoriuimi, kompiuterinių tinklų kūrėju ir administratoriumi, projektų administratoriumi, paslaugų vadybininku, duomenų apsaugos ir informacinių sistemų saugumo specialistu. Yra pasiruošęs dirbti valstybės ir savivaldybės administracijos informatikos skyriuose bei vykdyti individualią veiklą informatikos srityje ir susijusiose srityse. Turi B2 lygio anglų kalbos mokėjimo įgūdžių. Išmano kompiuterinių sistemų sudedamųjų dalių diegimo ir tikrinimo taisykles, turi gebėjimų administruoti vidutinio dydžio kompiuterines sistemas bei moka praktikoje pritaikyti IT priemones. Išmano programavimo metodus (programavimas: imperatyvinis, objektinis, įvykių, lygiagretusis ir paskirstytas), kūrimo aplinką ir technologijas (t. k. grafinė, lango ir internetinė aplinka), operacines sistemas, kompiuterinius tinklus bei duomenų bazes, kas leidžia aktyviai dalyvauti įgyvendinant IT projektus pagal programinės įrangos inžinierijos reikalavimus. Pasižymi gebėjimais dirbti komandoje kūriant programinę įrangą bei yra gerai parengtas pagrindinių dalykų bei teorinių ir praktinių informatikos pagrindų srityje.
Studijų rezultatai:
1. Turi pagrindinių žinių logikos ir diskrečiosios matematikos, algebros ir matematinės analizės srityse,
2. Turi elementarių žinių statistikos srityje,
3. Žino algoritmo sąvoką bei algoritmų projektavimo ir analizės taisykles,
4. Žino pagrindinius programavimo būdus ir metodus, programavimo paradigmas ir kalbas,
5. Žino duomenų rinkimo ir saugojimo taisykles,
6. Žino metodikas ir įrankius, leidžiančius kurti programinę įrangą vietos, platinimo, internetinėje aplinkoje,
7. Žino tinklo komunikacijos metodus bei tinklo saugumo taisykles,
8. Žino pagrindines operacinių sistemų veiklos taisykles,
9. Žino esminius klausimus dirbtinio intelekto, žinių pristatymo ir valdymo, ryšio žmogus-kompiuteris srityje,
10. Žino inžinierinės programinės įrangos pagrindus,
11. Geba taikyti algebros metodus: paprastai samprotauti dėl pagrindinių algebrinių struktūrų teorijų, naudoti matricos aparatą sprendžiant problemas,
12. Moka panaudoti statistinius metodus duomenų analizuje,
13. Geba savarankiškai suprojektuoti algoritmus, įgyvendinančius pasirinktus uždavinius, geba atlikti šio algoritmo sudėtingumo analizę,
14. Pasirenka atitinkamą paradigmą ir programavimo kalbą tam tikros rūšies užduotims spręsti,
15. Savarankiškai implementuoja algoritmus, taikydamas atitinkamus pasirinktos programavimo kalbos elementus,
16. Geba implementuoti žinomus algoritmus pasirinkta programavimo kalba,
17. Geba suprojektuoti ir optimizuoti duomenų bazę pagal specifikaciją, moka efektyviai ieškoti norimos informacijos esančiose duomenų bazėse, gali implementuoti duomenų bazę pasirinktoje duomenų bazių sistemoje,
18. Geba suprojektuoti vietinį kompiuterinį tinklą, geba administruoti vietinį kompiuterinį tinklą užtikrindamas saugumą,
19. Geba išnaudoti įvairių operacinių sistemų galimybes kompiuterinėse sistemose, atliekančiose įvairias funkcijas,
20. Geba aprašyti problemas, išreikštas naturaliąją kalba, dirbtinio intelekto terminologia,
21. Naudoja projektavimo pavyzdžius, naudoja API, moka panaudoti programinės įrangos kūrimo, testavimo ir derinimo proceso pagalbines priemones,
22. Geba pritaikyti oficialių kalbų srities žinias klausimams ryšio žmogus-kompiuteris, dirbtinio intelekto, algoritmų formavimo ir informacinių sistemų projektavimo srityje spręsti,
23. Geba sukurti programinę įrangą tipo klientas – serveris,
24. Naudoja internete veikiančios programinės įrangos kūrimo technologijas,
25. Moka pritaikyti lygiagrečius skaičiavimus algoritmų problemos sprendimo efektyvumui didinti, geba parinkti atitinkamą algoritmą lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų modeliui,
26. Geba implementuoti problemos, reikalaujančios procesų tarpusavio ryšio paskirstytoje aplinkoje, sprendimą, naudojant prieinamą programinę įrangą,
27. Vartoja informatikos terminologiją anglų kalba,
28. Geba parengti informatikos klausimų tyrimą lenkų kalba bei juos pristatyti,
29. Geba dirbti programuotojų grupėje, nuosekliai sprendžiant iškilusią problemą,
30. Geba savarankiškai parengti iškilusio IT klausimo sprendimą, remdamasis teorija ir praktika, bei pristatyti sprendimą ir išvadas,
31. Geba modeliuoti skaitmeniniu būdu pasirinktus reiškinius ir simuliuoti skaičiavimo procesus, geba optimizuoti reiškinių ir procesų skaitmenines reprezentacijas,
32. Moka pritaikyti praktikoje pagrindines žinias, susijusias su savarankiškos ekonominės veiklos vykdymu,
33. Geba bendradarbiauti grupėje įgyvendinant bendrus projektus,
34. Supranta poreikį tobulinti savo gebėjimus ir kvalifikaciją,
35. Atidžiai nustato prioritetus ir savo veiksmų seką,
36. Supranta, kad būtina laikytis etikos ir teisės principų, susijusių su veikla IT aplinkoje,
37. Laikosi kūrybiškumo ir novatoriškumo pozicijos, kuri yra būtina imantis praktinės veiklos informacinėje visuomenėje.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitose ir pratybose taikomi inovatyvūs mokymo ir mokymosi metodai, pvz. e-learningas.
Į studentus orientuotas savarankiškas darbas, pagrįstas užduotimis, darbu kolektyve, kur išryškėja probleminis ir kritinis mąstymas. Studentui kuriama edukacinė aplinka, kurioje sudaroma galimybė kontroliuoti savo studijų procesą, atlikti veiklos refleksiją, skatinti kūrybingumą ir inovatyvumą dalyvaujant mokslinėje veikloje. Programoje siekiama aktyvaus studentų dalyvavimo studijų procese: paskaitų metu siekiama sukurti diskusinę aplinką, per pratybas ir rašant diplominį darbą studentas yra skatinamas formuluoti savo tezes ir išvadas, siekiamas dėstytojo ir studento dialogas, vengiant vien monologinio dėstymo pobūdžio.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studijų rezultatų vertinimas yra studijų proceso dalis. Jis susideda iš praktinių pratybų vertinimo bei teorinių žinių vertinimo egzamino metu. Dalyko studijų rezultatų vertinimas atliekamas per visą semestrą ir egzaminų sesijos metu. Taikant kaupiamąjį vertinimą studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais. Tarpinis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į studentų aktyvumą pratybų metu, atliktas užduotis arba žinias ir gebėjimus, įgytus baigus tam tikros dalyko dalies studijas (koliokviumai, kontroliniai darbai, praktiniai darbai, rašto darbai ir kt.). Prieš laikant egzaminą studentas privalo teigiamai išlaikyti pratybų įskaitą. Egzaminų sesijos metu vertinamos visos studento įgytos žinios ir gebėjimai. Studento žinios ir gebėjimai egzaminų sesijos metu vertinami tik tada, kai jis per semestrą įvykdo dalyko apraše numatytus tarpinio vertinimo reikalavimus ir užduotis. Studento žinios ir gebėjimai per egzaminą vertinami pažymiais nuo 2 iki 5. Galutinį pažymį sudaro tarpinių atsiskaitymų, egzamino ir pratybų pažymiai.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Modulis Algebra (Algebra) sudaro 5 ECTS kreditus,
Modulis Algoritmų analizė ir konstrukcija (Diskrečioji matematika, Algoritmai ir duomenų struktūros) sudaro 10 ECTS kreditus,
Modulis Matematinė analizė (Matematika, Analizė) sudaro 8 ECTS kreditus,
Modulis Duomenų bazės (Duomenų bazės) sudaro 5 ECTS kreditus,
Modulis Teisiniai ir profesiniai informatikos klausimai (Ergonomika ir darbų sauga, Intelektinės nuosavybė apsauga ir etika informatikoje) sudaro 2 ECTS kreditus,
Modulis Grafika ir komunikacijos (Grafika ir žmogus-mašina komunikacijos, Programavimas grafinėje aplinkoje) sudaro 7 ECTS kreditus,
Modulis Humanitariniai dalykai (Socialinė Europos istorija arba Tautinės ir etninės mažumos Europoje, Ekonominė istorija, Lenkų kalba) sudaro 5 ECTS kreditus,
Modulis Programinės įrangos inžinerija (Programinės įrangos inžinerija 1, Programinės įrangos inžinerija 2) sudaro 5 ECTS kreditus,
Modulis žinių inžinerija (Dirbtinis intelektas, Ekspertinės sistemos arba Medicinos informatika) sudaro 9 ECTS kreditus,
Modulis Užsienio kalbos (Anglų kalba, Specialybės kalba) sudaro 9 ECTS kreditus,
Modulis Procesų modeliavimas (Procesų modeliavimas) sudaro 4 ECTS kreditus,
Modulis Statistiniai metodai (Statistiniai metodai) sudaro 5 ECTS kreditus,
Modulis Programavimas (Struktūrinio programavimo Pagrindai (C), MATLAB - programavimas ir taikymas, Įvadas į Objektinį programavimą, Programavimas Java) sudaro 20 ECTS kreditus,
Modulis Diplominio darbo laboratorija (Diplominio darbo laboratorija) sudaro 10 ECTS kreditus,
Modulis Ekonominiai dalykai (Paslaugų valdymas arba Projektų valdymas,
E-komercija arba Verslo valdymo sistemos,
Ekonomikos pagrindai arba Verslumo pagrindai) sudaro 18 ECTS kreditus,
Modulis Programavimas internete (Programavimo internete pagrindai,
Programavimas internete, Programavimas Rubi arba Programavimas NET) sudaro 14 ECTS kreditus,
Modulis Teoriniai informatikos pagrindai (Formalių kalbų teorija, Fiziniai informatikos pagrindai I) sudaro 7 ECTS kreditus,
Modulis Diplominio darbo rengimo seminaras ir Diplominis seminaras (Diplominio darbo rengimo seminaras, Diplominis seminaras) sudaro 6 ECTS kreditus,
Modulis Profesinę praktiką (4 savaičių profesinę praktiką) sudaro 5 ECTS kreditus,
Modulis Lygiagretus ir pasiskirstytas programavimas (Lygiagretus ir pasiskirstytas programavimas) sudaro 4 ECTS kreditus,
Modulis Techniniai informatikos pagrindai (Įvadas į informatiką, Kompiuterinių sistemų architektūra, Operacinės sistemos,
Tinklo technologijos) sudaro 18 ECTS kreditus,
Modulis Fizinis lavinimas (Fizinis lavinimas) sudaro 2 ECTS kreditus,
Modulis Informatikos taikymas (Skaitmeninis vaizdo apdorojimas arba Signalų apdorojimas) sudaro 6 ECTS kreditus.
Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Studentas gali pasirinkti:
Socialinė Europos istorija arba Tautinės ir etninės mažumos Europoje (2 ECTS kreditai),
Ekspertinės sistemos arba Medicinos informatika sudaro (5 ECTS kreditai),
Paslaugų valdymas arba Projektų valdymas,
E-komercija arba Verslo valdymo sistemos,
Ekonomikos pagrindai arba Verslumo pagrindai (18 ECTS kreditai)
Programavimas Rubi arba Programavimas NET (5ECTS kreditai),
Skaitmeninis vaizdo apdorojimas arba Signalų apdorojimas (6 ECTS kreditai)
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų programa orientuota skatinti profesinių specialiųjų kompetencijų ugdymą, platų bendrųjų gebėjimų, etinių ir vertybinių nuostatų ugdymą, dabarties informatikui būtinų kompetencijų suteikimą, paremtą žinių perteikimu ir priėmimu, jų analize, kritišku vertinimu, problemų sprendimų paieška.
Studijų programa vykdoma užsienio kalba – lenkų.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Informatikos krypties bakaluro studijų absolventas gali dirbti kompiuterinių sistemų programuotoju, projektuotoju arba prižiūrėtoju, kompiuterinių sistemų administratoriuimi, kompiuterinių tinklų kūrėju ir administratoriumi, projektų administratoriumi, paslaugų vadybininku, duomenų apsaugos ir informacinių sistemų saugumo specialistu. Yra pasiruošęs dirbti valstybės ir savivaldybės administracijos informatikos skyriuose bei vykdyti individualią veiklą informatikos srityje ir susijusiose srityse. Turi B2 lygio anglų kalbos mokėjimo įgūdžių. Išmano kompiuterinių sistemų sudedamųjų dalių diegimo ir tikrinimo taisykles, turi gebėjimų administruoti vidutinio dydžio kompiuterines sistemas bei moka praktikoje pritaikyti IT priemones. Išmano programavimo metodus (programavimas: imperatyvinis, objektinis, įvykių, lygiagretusis ir paskirstytas), kūrimo aplinką ir technologijas (t. k. grafinė, lango ir internetinė aplinka), operacines sistemas, kompiuterinius tinklus bei duomenų bazes, kas leidžia aktyviai dalyvauti įgyvendinant IT projektus pagal programinės įrangos inžinierijos reikalavimus. Pasižymi gebėjimais dirbti komandoje kūriant programinę įrangą bei yra gerai parengtas pagrindinių dalykų bei teorinių ir praktinių informatikos pagrindų srityje.
Tolesnių studijų galimybės:
Baigę programą absolventai gali tęsti studijas fizinių mokslų srities informatikos mokslo krypties magistratūroje.
