Urbanistinė architektūra (anglų k. - Architecture and Urban Design)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas(-ai):
Studijų programos „Urbanistinė architektūra“ tikslas:
1) suteikti menų srities architektūros magistro universitetinį išsilavinimą ir 2) parengti kvalifikuotus architektus, gebančius taikyti profesines žinias praktikoje ir savarankiškai plėtoti turimas žinias. Toks specialistas turi gebėti atlikti metodiškai pagrįstus architektūrinius-urbanistinius tyrimus nuolat besikeičiančioje gamtinėje ir antropogeninėje aplinkoje bei tinkamai taikyti tyrimų išvadas savo profesinėje veikloje.
Studijų rezultatai:
Žinios ir jų taikymas:
• Sisteminės teorinės, faktinės ir metodinės žinios fundamentaliųjų, socialinių, humanitarinių, technologijos mokslo ir meno srityse.
• Žinios apie skirtingus požiūrius į miestą, jo plėtros galimybes.
• Architektūros, urbanistikos ir vaizduojamojo meno istorijos ir teorijos žinios.
• Žinios apie miestų urbanistinės plėtos ypatumus globalizacijos ir rinkos ekonomikos sąlygomis.
• Žinios apie pagrindinius urbanistinio projektavimo principus, projektavimo veiklos instrumentus, priemones.
• Žinios apie pastatų konstrukcijų, inžinerinių struktūrų ir sistemų veikimo principus.
• Žinios apie miesto susisiekimo sistemas ir inžinerinę infrastruktūrą
• Žinios apie pasaulines ir lokalias urbanistinio projektavimo praktikas, jų pasiekimus, metodikas.
Gebėjimai vykdyti tyrimus:
• Gebėjimai dirbti su šiuolaikinėmis skaitmeninėmis informacinėmis technologijomis, gebėjimas dirbti su bazine programine įranga, taip pat gebėjimas naudoti skaitmeninius kompiuterinius metodus
• Gebėjimai analizuoti ir vertinti urbanistinius procesus bei jų įtaką visuomenės socialiniams (politikos, identiteto ir savivokos formavimosi) procesams.
• Gebėjimas dirbti su duomenų bazėmis, taip pat taikyti metodus ir priemones priešprojektiniams tyrimams atlikti.
• Gebėjimas nuolat stebėti ir analizuoti šiuolaikinius meno, architektūros ir urbanistikos reiškinius, savarankiškai ieškoti, rinkti ir apdoroti įvairius duomenis
• Gebėjimas pateikti darbo rezultatus įvairioms auditorijoms, pristatyti tyrimų rezultatus
Specialieji gebėjimai:
• Gebėjimas derinti kūrybines idėjas, verslumą su bendruomenės vertybėmis (paveldas, gamtosauga ir kt.)
• Gebėjimus raštiškai formuluoti mintis, planuoti ir organizuoti savo urbanistinio projektavimo veiklą ir gebėti tinkamai pristatyti savo idėjas ir darbo rezultatus.
• Gebėjimas parengti projektuojamo objekto programą, kompleksiškai spręsti projektavimo užduotis
• Skirti teritorijų planavimą kaip juridinę procedūrą nuo profesinės urbanisto veiklos.
• Gebėjimas taikyti tarptautinius, Europos bei Lietuvos standartus architektūriniam ir urbanistiniam projektavimui, gerai išmanyti architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo teisinės bazės struktūrą
Socialiniai gebėjimai:
• Gebėjimas surasti verslo partnerius ir palaikyti dalykinius ryšius, gebėti komunikuoti.
• Gebėjimas bendrauti su kitų sričių specialistais.
• Gebėjimas įvertinti problemines situacijas ir riziką, prognozuoti pokyčius ir pasekmes.
• Gebėjimas architektūrinį ir urbanistinį projektą integruoti į kultūrinę, socialinę ir fizinę aplinką.
Asmeniniai gebėjimai:
• Gebėjimas rasti reikalingą informaciją pirminiuose ir antriniuose šaltiniuose, rašytinio ir žodinio bendravimo gebėjimai.
• Perkeliamieji gebėjimai nuolatiniam mokymuisi ir tobulėjimui, laiko planavimui, savo ir kitų veiklos organizavimui bei darbui komandoje.
• Gebėjimas kelti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą, generuoti naujas idėjas, išreikšti ir priimti konstruktyvią kritiką.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Kūrybiniams-profesiniams dalykams taikoma:
• paskaitos ir diskusijos (orientuotos į problemos identifikavimą, analizę ir išsiaiškinimą);
• tyrimų metodai ir tyrimų rezultatų apibendrinimas;
• individualios konsultacijos (socialinės, kultūrinės, urbanistinės-architektūrinės problemos sprendimo alternatyvos, konkretaus atvejo analizė);
• savarankiško kūrybinio darbo (individualaus ir grupinio) eigos ir rezultatų pristatymas, aptarimas, kritinė analizė ir diskusijos;
• seminarai ir kūrybinės pratybos vykdomi semestro pradžioje, siekiant plačiau atskleisti nagrinėjamą temą, bei kiekvieno semestro pabaigoje – viešo kūrybinio darbo aptarimo, kritinės analizės, oponavimo ir diskusijų metu.
• kūrybinės dirbtuvės (kolektyvinio darbo forma), vykdoma pagal dienos aktualijas (žymių užsienio specialistų vizitai ir jų vedami užsiėmimai;
• dalyvavimas architektūriniuose konkursuose ir kitose visuomeninėse akcijose;
• profesinės veiklos praktikos architektūros projektavimo įmonėse, kurių metu gilinamos įgytos specialybės žinios, tobulinami savarankiškos profesinės veiklos įgūdžiai, suteikiama galimybė susipažinti su projektavimo įmonės struktūra, funkcijomis bei įsidarbinimo galimybėmis.
Šiais metodais grindžiama ~ 80 % studijų apimties. Teoriniams dalykams, skirtiems žinių bagažo įgijimui, taikomi šios veiklos: probleminės paskaitos, seminaro, kontrolinio ir galutinio atsiskaitymo metodai, plačiau taikant kaupiamojo balo sistemą. Šiais metodais grindžiama ~ 20 % studijų apimties.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Rezultatų vertinimas vykdomas pagrįstumo, objektyvumo, nuoseklumo ir skaidrumo principais. Teoriniuose dalykuose taikomas neformalusis vertinimas žodžiu (koliokviumas, seminaras, diskusijos), vertinimas raštu (kontrolinis darbas, referatas, egzaminas). Kūrybiniuose (specialybės) dalykuose taikomas profesionalus vertinimas (klauzūra/eskizas), formuojamasis vertinimas (neformalus vertinimas konsultacijų, tarpinių peržiūrų metu) ir galutinis apibendrinamasis vertinimas (kursinis/baigiamasis projektas).
Vertinamas įgytų žinių taikymas praktikoje, meninis-estetinis, inžinierinis-techninis pasirengimas, sugebėjimas savarankiškai mokytis ir dirbti. Taikoma kaupiamoji vertinimo sistema – savarankiško darbo užduotys vertinamos atskirais aspektais, o galutinis pažymys išvedamas, apskaičiuojant bendrą aritmetinį vidurkį. Vertinimas vykdomas viešo aptarimo metu, o jo nuostatos ir kriterijai pateikiami kiekvieno semestro pradžioje.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
1. Studijų krypties profesiniai-kūrybiniai dalykai:
• architektūros projektavimo pagrindų ir kompozicijos dalykai
• architektūros projektavimo dalykai
• profesinės veiklos praktika
• tiriamasis ir baigiamasis darbas
2. Studijų krypties profesiniai teoriniai-kūrybiniai dalykai:
• urbanistikos dalykai
• architektūros konstravimo dalykai
3. Studijų krypties teoriniai dalykai:
• architektūros istorijos ir teorijos, paveldosaugos, urbanistikos, miesto morfologijos ir tvariosios architektūros dalykai
• statybinės mechanikos ir medžiagų, pastatų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos, statybinės fizikos, statybos ekonomikos, statybos ir teritorijų planavimo teisės dalykai
• priešprojektinių ir mokslinių tyrimų metodika
4. Studijų krypties meniniai-kūrybiniai dalykai:
• kompiuterinio projektavimo metodai
• vizualinė raiška
Specializacijos:
Nėra
Studento pasirinkimai:
Specialaus lavinimo – pasirenkami dalykai (18 kreditų): VDA nustatytas pasirenkamų dalykų blokas iš bendrųjų universitetinių studijų ir/ar kitos krypties dalykų, skirtas platesnės pasaulėžiūros, intelekto ir erudicijos vystymui.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventai gali:
• dirbti architektūrinio projektavimo ir statybos įmonėse, valstybės ir savivaldybės institucijose;
• rengti pastatų ir interjerų projektus;
• rengti urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio (landšafto) architektūros projektus;
• rengti urbanistinių struktūrų plėtros galimybių studijas;
• rengti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus);
• rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus;
• kurti savarankišką architektūrinio ir urbanistinio projektavimo verslą;
• eiti valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų pareigas architektūros ir urbanistikos srityje;
• vykdyti architektūros ir urbanistikos objektų ekspertinį vertinimą;
• vykdyti kitą veiklą, susijusią su aplinkos meniniu formavimu.
Tolesnių studijų galimybės:
Galima tęsti studijas doktorantūroje, t.y. siekti menotyros daktaro mokslinio laipsnio, kuris leidžia dirbti mokslinį tiriamąjį ir pedagoginį darbą aukštojoje universitetinėje mokykloje ar kitoje mokslo įstaigoje (VDA, VGTU, VDU). Galima tęsti studijas kitose srityse ir kryptyse Lietuvos ir užsienio universitetuose:
• VGTU Architektūros fakultetas. Humanitarinių mokslų srityje menotyros kryptyje magistrantūros studijų programa „Architektūros istorija ir teorija“ (621U95001). Kvalifikacinis laipsnis - menotyros magistras.
• VDU Menų fakultetas. Humanitarinių mokslų srityje paveldo studijų srityje studijų programa „Kultūros paveldas ir turizmas“ (621V72002). Kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija – paveldosaugos magistras.
VU Istorijos fakultetas. Humanitarinių mokslų srityje paveldo studijų srityje studijų programa „Paveldosauga“ (621V72001). Kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija – paveldosaugos magistras.
