Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Gyvūnų mokslas (anglų k. - Animal Science)

Studijų krypties grupė

Žemės ūkio mokslai

Studijų kryptis

Gyvulininkystė

Švietimo sritis

Žemės ūkis

Švietimo posritis

Augalininkystė ir gyvulininkystė

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Žemės ūkio mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6125

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Ištęstinė, -, -
Ištęstinė, 6, Metais
Nuolatinė, -, -
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavusi institucija, akreditavimo terminas

Studijų kokybės vertinimo centras, 2023-10-31

Akreditavimo įsakymas

SV6-39

Akreditavimo vertinimo išvados

LSMU_Gyvulininkystės technologija_B_2017.pdf

Valstybinis kodas

6121IX001

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450811

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2019-06-26
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Parengti aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistus, gebančius taikyti ir užtikrinti naujausias gyvūnų auginimo, laikymo, priežiūros, subalansuotos mitybos, veisimo, produktyvumo didinimo technologijas, gyvūninės produkcijos kokybę ir saugą, gyvūnų sveikatingumą, tyrinėti, perteikti žinias, spręsti sudėtingas gyvulininkystės sektoriaus problemas, pritaikyti įgūdžius ir žinias savarankiškoje veikloje, išugdyti brandžias ir integralias asmenybes, pasirengusias antros pakopos studijoms.

Studijų rezultatai:
taikyti žinias ir supratimą apie ūkinių gyvūnų ir augalų biologinius ypatumus, požymių paveldimumo ir kintamumo dėsningumus, gyvūnų produktyvumo formavimo ypatumus bei ekologijos ir gamtosaugos principus:
analizuoti, vertinti ir palyginti įvairių biologinių sistemų funkcinę ir morfologinę įvairovę, gyvūnų organizmą sudarančių organų sistemų sandarą bei struktūrą ir gyvame organizme vykstančius fiziologinius ir biocheminius procesus.
suprasti ir vertinti aplinkos veiksnius, jų įtaką ekosistemai, žmogaus ir gyvūnų sveikatai bei visų rūšių gamtos išteklių panaudojimą ir apsaugą.
suprasti pagrindinius aplinkos apsaugos įstatymus ir taikyti juos savo veikloje.
taikyti genetikos fundamentalias žinias, būtinas darbui su gyvūnais bei gyvūnų biologine medžiaga ir suprasti genomo funkcionavimo sutrikimų ryšį su ūkiniais požymiais bei gyvūnų ligomis.
vertinti gyvūnus pagal genotipą ir fenotipą; veisti gyvūnus, gerinant jų genetinį potencialą.
Užtikrinti, vertinti ir kontroliuoti pašarų žaliavas, jų kokybę ir ruošimo technologijas bei pilnavertę gyvūnų mitybą:
taikyti pažangias įvairių pašarų bei pašarų priedų ir papildų gamybos bei ruošimo technologijas.
paimti įvairius mėginius skirtingiems laboratoriniams tyrimams, paruošti mėginius analizei, parenkant optimalius jo saugojimo arba konservavimo būdus.
atlikti pagrindines pašarų analizės procedūras, tyrimams taikyti bendruosius analizės metodus bei analizuoti gautus rezultatus.
nustatyti pašarų kokybę jusliškai ir pagal laboratorinių analizių duomenis, apskaičiuoti jų normas gyvūnams ir taikyti pašarų maistingumo įvertinimo metodus pagal apykaitos ir produkcijos energiją.
taikyti įvairius pašarų laikymo, paruošimo šėrimui, išdalinimo bei girdymo procesų mechanizavimo būdus, priemones ir įrengimus.
diegti Geros gamybos praktikos sistemą gyvulininkystės mechanizavime.
taikyti normuoto gyvūnų šėrimo sistemas, atsižvelgiant į maisto medžiagų reikmes gyvybinių procesų palaikymui ir produkcijos sintezei.
organizuoti gyvulių šėrimą įvairioms technologinėms grupėms, užtikrinant jų produktyvumą, sveikumą, reprodukcines savybes, racionalų ir ekonomišką pašarų panaudojimą.
Taikyti ir kontroliuoti naujausias gyvūnų auginimo, laikymo, priežiūros, veisimo technologijas, užtikrinančias gaminamos produkcijos kiekį ir kokybę, gamybos standartų laikymąsi bei ūkio rentabilumą:
analizuoti ir apibendrinti gyvulių produktyvumo ir veislininkystės apskaitos duomenis, prognozuoti selekcijos rezultatus.
analizuoti ir taikyti gyvulių veislininkystės įstatyminę bazę bei struktūrą.
suprasti, taikyti ir vertinti galvijų mėsos ir pieno produkcijos kokybę įtakojančius veiksnius, prieauglio ir suaugusių pieninių ir mėsinių veislių galvijų auginimo bei laikymo technologijas, veislininkystę.
parinkti tinkamus melžimo įrenginius ir melžimo technologiją, teisingai paruošti ir laikyti pieną, paimti pieno mėginį.
taikyti pramoninius gavybos metodus ir naujausią technologiją geros kokybės pienui gauti.
įvertinti pieno kokybę, pieno indų, melžimo aparatų būklę veterinarinės sanitarijos atžvilgiu, atlikti pagrindinius pieno ir pieno produktų tyrimus ir nustatyti jų kokybę.
suprasti, taikyti ir vertinti avių ir ožkų auginimo bei produkcijos gamybos technologijas, produkcijos kokybę bei pateikti priemonių schemas jai gerinti, vesti veislininkystės apskaitą.
įvertinti kiaulininkystės vystymo perspektyvas, produktyvumą ir ekologiškos kiaulininkystės produkcijos gamybą.
organizuoti kiaulių bandos reprodukciją, laikymo sistemų, laikymo ir auginimo technologijų pasirinkimą skirtingos gamybinės krypties kiaulininkystės įmonėse, pramoninę kiaulienos gamybą.
taikyti praktinius arklių identifikavimo įgūdžius bei pagrindines žirgų selekcines, auginimo, ugdymo ir optimalaus panaudojimo technologijas.
vertinti žolėdžių ir mėsėdžių kailinių žvėrelių veisles, jų reprodukcines savybes, prieauglio auginimą, šėrimą, priežiūrą, ligų prevenciją, kailio kokybę.
vertinti ir užtikrinti paukščių genetinį potencialą, laikymo sistemų, paukštienos ir kiaušinių gamybos bei paukštininkystės produkcijos kokybę.
taikyti ir vertinti žuvininkystės plėtros strategiją, šaltavandenių ir šiltavandenių žuvų veisimo ir auginimo technologijas, žuvininkystės ūkio įrengimo principus.
taikyti ir vertinti pažangiausias bitininkavimo technologijas, vykdyti bitininkystės veislinį darbą.
vertinti įvairių rūšių gyvūnų reprodukcinę funkciją, atpažinti dažniausiai pasitaikančius susirgimus, organizuoti profilaktiką.
įvertinti gyvulininkystės ir zootechninio darbo organizavimo principus.
suprasti ir vertinti aplinkos veiksnius ir jų poveikį gyvūnų organizmui, mikroklimato formavimą ir gerinimą gyvulininkystės pastatuose, transportavimo galimybes ir sąlygas.
organizuoti ir valdyti gyvulininkystės įmonės ir jos padalinių veiklą.
formuoti išteklius, reikalingus gyvulininkystės produkcijai gaminti ir aktyviai veikti konkurencingoje rinkoje.
Dirbti komandoje, sprendžiant profesinius klausimus, nuolat tobulinti gyvulininkystės specialisto profesinius įgūdžius:
taikyti LR įstatymus ir profesinę veiklą reglamentuojančius dokumentus.
planuoti ir organizuoti praktinį gyvulininkystės specialisto darbą, veikti sąžiningai, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, būti iniciatyviu, savarankišku, bendrauti ir dirbti komandoje.
spręsti profesines problemas laikantis profesinės kompetencijos ir etikos bei priimti sprendimus.
bendradarbiauti su žemės ūkio ir kitomis įstaigomis.
dirbti įvairiuose su gyvūnų produkcijos gamyba bei perdirbimu susijusiose srityse Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje.
integruoti žinias siekiant optimalių profesinių tikslų.
organizuoti ir vadovauti nukenksminimo bei gelbėjimo darbams ekstremalių atvejų metu, taikyti pirmosios pagalbos bei profilaktikos principus.
priimti inovatyvius sprendimus rengiant projektus gyvulininkystės srityje.
Taikyti naujausių fundamentinių ir taikomųjų mokslų pasiekimus gyvulininkystės srityje:
taikyti mokslinės informacijos sklaidos principus.
naudotis specializuotomis duomenų bazėmis ir analizuoti mokslinę informaciją.
pritaikyti studijų įgūdžius, reikalingus kelti gyvulininkystės specialisto kvalifikaciją.
savarankiškai studijuoti profesinę literatūrą asmenybės tobulėjimui.
lavinti savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus studijoms tęsti kitoje pakopoje.



Mokymo ir mokymosi veiklos:
Tradicinė paskaita, rašto darbai, klaidų analizė, demonstravimas, laboratoriniai ir praktiniai darbai, darbas individualiai ir grupėse, pristatymai, seminarai, diskusija, atvejo analizė, problemų sprendimas, konsultavimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Gyvūnų mokslo studijų programos studentų pasiekimų vertinimo koncepcija yra suderinta su nacionalinių ir tarptautinių dokumentų turiniu. Studentų pasiekimų vertinimui pritaikytos Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2008/C 111/01/EB dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, todėl vertinimu siekiama dviejų tikslų: įvertinti studentų pažangą ir įvertinti galutinius mokymosi rezultatus, studijų programoje įvardytus kaip numatomi mokymosi studijų rezultatai. Studentų pasiekimų vertinimo sistemos principai yra įvardinti LSMU Studijų reglamente. Pirmosios studijų pakopos programose taikoma kaupiamojo vertinimo sistema. Dalykų studijų rezultatų pasiekimai įvertinami egzaminu, praktikų rezultatų pasiekimai įvertinami praktikos gynimu, o visos studijų programos rezultatų pasiekimai įvertinami bakalauro baigiamuoju darbu, kurį studentas pradeda ruošti prasidėjus studijoms ir pristato viešai baigiamųjų darbų gynimo komisijoje. Reikalavimai baigiamųjų darbų rengimui, metodiniai nurodymai ir vertinimo tvarka pateikti GT studijų programos baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reglamente, patvirtintame Gyvulininkystės technologijos fakulteto tarybos posėdyje 2016 m. lapkričio 9 d., protokolo Nr. 3 (100). Metodinę pagalbą dėstytojams parenkant vertinimo metodus teikia Universiteto dėstytojų edukacinės kompetencijos centras.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Programoje numatytas nuolatinėse studijose per semestrą studijuojamų dalykų skaičius ne didesnis nei 7 (tame tarpe ir praktikos), o studijų dalyko apimtis ne mažesnė nei 3 ECTS kreditai. Studijų apimtis per vienerius studijų metus (2 semestrus) – 60 ECTS kreditų.
Studijų programą sudaro bendrieji universitetiniai dalykai (B) ir studijų krypties (S). Programos struktūroje 9,17 proc. sudaro bendrieji universitetiniai studijų dalykai, 83,33 proc. pagrindinės studijų krypties dalykai ir 7,5 proc. pasirenkamieji dalykai.
Nuolatinių studijų metu studentai per metus studijuoja nuo 10 iki 15 dalykų/modulių, kurių apimtis – nuo 3 iki 8 ECTS kreditų. Studentų savarankiškam darbui yra skirta vidutiniškai 38 proc. kiekvieno dalyko apimties.
Ištęstinių studijų metu studentai per metus studijuoja nuo 4 iki 10 dalykų/modulių, kurių apimtis – nuo 3 iki 12 ECTS kreditų. Studentų savarankiškam darbui yra skirta vidutiniškai 80 proc. kiekvieno dalyko apimties.
Ištęstinių studijų metu semestruose minėtieji dalykai/moduliai išdėstomi vadovaujantis tokiais pačiais principais, kaip ir nuolatinėse studijose, tiktai per ilgesnį laikotarpį: bazinių žinių suteikiantys dalykai – I–III kursuose, o specialybės dalykai – III–VI kursuose.
Gyvūnų mokslo pirmosios pakopos nuolatinėse studijose praktinius įgūdžius studentai pradeda formuoti nuo II kurso, 4 semestro ir baigia III kurse, 6 semestre. Studijuojamų dalykų įgytas teorines žinias studentai taiko praktinių įgūdžių formavimo metu, LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, pašarų gamybos įmonėse, laboratorijose, Gyvulininkystės institute, individualiuose ūkiuose, bendrovėse ir kt. Praktiniams įgūdžiams formuoti II-III kursuose skirta iš viso 22 auditorinės valandos, 15 ECTS kreditų.
Ištęstinėse studijose praktinius įgūdžius studentai pradeda formuoti nuo IV kurso (7–8 semestruose) ir jų apimtis iš viso yra 22 auditorinės valandos, 15 ECTS kreditų. Studijuojamų dalykų įgytas teorines žinias studentai taiko praktinių įgūdžių formavimo metu tose pačiose gyvulininkystės įmonėse, kaip ir nuolatinių studijų studentai.
Studijų metu įgyti praktiniai gebėjimai ir žinios yra įtvirtinamos atliekant praktiką. Prieš praktikų atlikimą studentai yra įgiję reikalingas teorines bei dalines praktikos žinias. Gyvūnų mokslo bakalauro nuolatinėse studijose Gamybinė praktika vykdoma IV kurse, 8 semestre, ištęstinėse studijose vyksta VI kurso 11 semestre, apimtis po 15 ECTS kreditų.

Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Studentai I-III kursuose renkasi po 2 pasirenkamuosius dalykus iš pateiktų pasirenkamųjų dalykų sąrašo (kiekvienas po 3 ECTS kreditus per semestrą). Gyvūnų mokslo bakalauro nuolatinių studijų metu studentai studijuoja ne mažiau nei 18 ECTS kreditų pasirenkamųjų dalykų. Studento pasirenkamiems studijų dalykams yra skirta 7,5 proc. studijų programos apimties. Gyvūnų mokslo bakalauro ištęstinių studijų metu studentai studijuoja tuos pačius pasirenkamus dalykus, kaip ir nuolatinių studijų studentai, tik su 42 proc. didesniu savarankiško darbo valandų skaičiumi.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Programos teikiamos galimybės garantuoja tvirtų teorinių žinių bei profesinių įgūdžių suformavimą, užtikrinantį įsitvirtinimą bei karjerą Lietuvos ir tarptautinėje darbo rinkoje. Gyvūnų mokslo studijų programa orientuota ruošti aukščiausios kvalifikacijos žemės ūkio specialistus bakalaurus, panaudojant pedagoginį-mokslinį potencialą, eksperimentinę bazę, laboratorijas gyvūnų veislinei vertei, reprodukcijai, gyvūninės produkcijos kokybei tirti.

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Gyvulininkystės specialistu gali dirbti asmuo, baigęs gyvulininkystės studijų krypties bakalauro studijų programą - Gyvūnų mokslas ir įgijęs žemės ūkio mokslų bakalauro laipsnį. Parengti specialistai gali realizuoti savo įgytas žinias ir profesinius įgūdžius įvairiose gyvulininkystės srityse: gyvūnų auginimo, laikymo, priežiūros, veislininkystės įmonėse bei ūkiuose, pašarų gamybos pramonėje, pašarų vertinimo ir kontrolės įmonėse, produkcijos kokybės vertinimo įmonėse tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose.
Tolesnių studijų galimybės:
Studentai baigę Gyvūnų mokslo bakalauro programą, studijas galės tęsti studijuodami magistrantūroje.