Mokyklinė psichologija (anglų k. - School Psychology)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Programos akreditavimo vertinimo išvados
Studijų programos tikslas(-ai):
Parengti kvalifikuotus mokyklinės psichologijos magistrus, kurie laikydamiesi etinių ir teisinių normų vykdys vertinamuosius ir mokslinius tyrimus, teiks ugdymo proceso dalyviams psichologinę pagalbą, bus pasirengę tęsti studijas socialinių mokslų krypties doktorantūroje.
Studijos orientuotos į studentus, tad studijų programos tikslai studentams: a) įgyti žinių ir specifinių mokėjimų susijusių su psichologo ugdymo įstaigose veiklų kryptimis, įvertinant įvairiapusę informaciją apie ugdymo proceso dalyvių psichologines problemas, galimas intervencijas, reflektuojant pasekmes; b) gilinti ugdymo proceso dalyvių psichosocialinio funkcionavimo dėsningumų mokslinį tyrinėjimą, tyrimo rezultatų interpretavimą, pateikimą ir realizavimą praktikoje; c) plėtoti profesinį tobulėjimą ir mokymąsi visą gyvenimą, ugdant kritinį mąstymą, bendradarbiavimą bei etinę ir teisinę atsakomybę už žinių taikymą bei priimamus sprendimus.
Studijų rezultatai:
Mokyklinės psichologijos magistrantas mokės:
a) Atlikti mokslinį tiriamąjį darbą, nustatant ugdymo proceso dalyvių psichosocialinio funkcionavimo dėsningumus, taikant gautus duomenis praktinės ir teorinės veiklos plėtotei.
b) Kritiškai vertinti psichologo darbo ugdymo įstaigoje modelius, plėtojant profesionalumą ir planuojant veiklą individualiai bei komandoje.
c) Sisteminti naujausią informaciją ir tyrimų duomenis apie ugdytinių asmenybės, kognityvinę raidą, šeimos sistemos įtaką asmenybės raidai, priklausomybių, psichopatologijos požymius, planuojant psichologinio poveikio būdus.
d) Naudoti psichologinio įvertinimo duomenis analizuojant alternatyvius sprendimo variantus dėl psichologinės korekcijos asmens, grupės, sistemos lygmenyse, atsižvelgiant į etines ir socialines pasekmes.
e) Pagrįsti ugdymo proceso dalyvių konsultavimo individualiai ir grupėje strategijas dėl ugdymo procese iškylančių psichologinių problemų, įvertinant poveikio veiksmingumą.
f) Pritaikyti prevencijos bei korekcijos programas, nukreiptas į ugdytinių mokymosi mokėjimų plėtotę, psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos gerinimą, laikantis etinių ir teisinių normų.
g) Įvertinti ugdytinių individualius skirtumus, specialiuosius ugdymosi poreikius ir bendradarbiauti su tėvais ir ugdytojais, rengiant rekomendacijas psichologinėms ugdymo/si problemoms spręsti,.
h) Numatyti psichologinio švietimo būdus ugdymo proceso dalyviams, atsižvelgiant į kintančius ugdymo įstaigos poreikius bei įvertinant šviečiamosios veiklos efektyvumą.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Į studentus orientuotos, pagrįstos studentų savarankišku darbu, problemų sprendimu bei įžvalgomis: paskaitos, seminarai, pratybos, komandinis ir grupinis darbas, mokslinės literatūros analizė, atvejų analizė, vaidmenų žaidimai, patyriminė veikla darbo vietoje, refleksijos, diskusijos.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikomas kaupiamasis vertinimas. Galutinį pažymį sudaro dalykų programose nustatytos kaupiamojo vertinimo sudedamosios dalys: kolokviumas ir egzaminas raštu, individualaus darbo pristatymas raštu ir/ar žodžiu, projektinės veiklos pristatymas, atvejo analizė, refleksija apie atliktą savarankišką veiklą. Sudedamųjų dalių procentinė išraiška nustatoma studijų dalykų programose.
Specializacijos:-
-
Studento pasirinkimai:
Galima pasirinkti papildomus tos pačios krypties ar kitos krypties dalykus (18 kreditų);
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Dalis studijų dalykų vykdoma anglų kalba.
