Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Psichologija (anglų k. - Psychology)

Studijų krypties grupė

Socialiniai mokslai

Studijų kryptis

Psichologija

Švietimo sritis

Socialiniai mokslai

Švietimo posritis

Psichologija

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Socialinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6114

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavimo įsakymas

SV6-17

Akreditavimo vertinimo išvados

SV4-12 VU_Psychology (BA).pdf

Valstybinis kodas

6121JX027

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450313

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2019-11-13
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas (-ai):
Parengti psichologijos bakalaurą, kuris turi plačias individų, grupių ir visuomenių psichologinio funkcionavimo žinias, geba kritiškai vertinti psichologines teorijas ir praktiką, atlikti psichologinius tyrimus bei laikosi psichologo etikos principų savo veikloje ir dalyvaudamas mokslinėse ir viešose diskusijose.
Studijų rezultatai:
Psichologijos bakalauras supranta psichologijos kaip mokslo ir taikomosios disciplinos paskirtį ir uždavinius, psichologijos pagrindines raidos kryptis, vietą tarp kitų mokslų ir praktinės veiklos sričių; žino ir supranta psichikos reiškinius (pažinimo, asmenybės, emocijų), jų neurobiologinius mechanizmus, pagrindinius raidos dėsningumus bei veiksnius; geba vadovautis teorijomis aiškinant individo, grupės ir visuomenės elgesio ir psichikos reiškinių dėsningumus. Žino skirtingas tyrimų metodologijas, metodus ir strategijas vykdant psichologinius tyrimus; geba planuoti ir vykdyti psichologinius tyrimus; geba paaiškinti ir interpretuoti gautus rezultatus, remiantis tyrimo rezultatais formuluoti išvadas; vadovaujasi psichologo etika planuojant, atliekant tyrimus, aiškinant ir pristatant tyrimo rezultatus, etiškai naudojasi informacija. Išmano, kaip psichologijos žinios ir dėsningumai gali būti taikomi įvertinant ir aiškinant individo, grupės, organizacijos ar situacijos ypatumus, sprendžiant tarpasmeninius, visuomenės ir tarpkultūrinius santykius bei konfliktus, skatinant pokyčius institucijose ir visuomenėje, diskutuojant viešosios politikos klausimais; taiko konkrečius individo, grupės ar organizacijos psichologinio įvertinimo metodus ir procedūras aiškiai nustatytose situacijose prižiūrint profesionaliam psichologui; taiko psichologijos žinias ir gebėjimus stiprinant asmenų psichikos sveikatą skirtinguose kontekstuose (sveikatos, ugdymo, bendruomenės, organizacijų), pasitelkiant tinkamas ir pagrįstas psichologines veiklas. Geba aiškiai žodžiu ir raštu, laikantis profesinės etikos standartų, komunikuoti, pristatyti psichologijos mokslo pasiekimus, psichologo profesiją, veiklą ir jos rezultatus kolegoms ir skirtingoms visuomenės grupėms; geba veiksmingai bendradarbiauti su kolegomis, įvairių sričių specialistais ir bendruomenės nariais, etiškai valdant konfliktines situacijas ir krizes; geba elgtis pagal etikos standartus visose psichologijos – mokslo ir praktinės veiklos – srityse. Geba reflektuoti savo patirtį, prisiimti asmeninę atsakomybę už vykdomą veiklą ir žinoti savo kompetencijų ribas; vadovaujasi samprata, kad psichologiniai aiškinimai yra sudėtingi ir negalutiniai, gali skirtis priklausomai nuo populiacijos ir konteksto; geba taikyti psichologijos žinias ir įgūdžius asmeninei ir karjeros raidai, atnaujinti ir tobulinti įgytas žinias bei gebėjimus.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Didžiosios dalies dėstomų dalykų galutiniam įvertinimui naudojamas kaupiamojo balo principas, kai dalį galutinio įvertinimo studentas surenka semestro metu, atlikdamas dalyko apraše numatytas užduotis. Studijos baigiamos baigiamojo darbo parengimu ir apgynimu.
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Būsimieji psichologai studijuoja studijų pagrindų dalykus (Įvadą į psichologijos studijas, Psichologijos istoriją ir kt.), bazines psichologines teorijas ir analizės sritis (Asmenybės psichologija, Pažinimo psichologija, Socialinė psichologija, Raidos psichologija ir kt.), dalykus, kurie supažindina su psichologijos taikymu skirtingose srityse (Klinikinė psichologija, Organizacinė psichologija, Sveikatos psichologija, Teisės psichologijos įvadas, Edukacinė psichologija), metodologinius (Psichologijos tyrimo metodai, Įvadas į statistinę duomenų analizę psichologijoje, Testavimas ir psichologinis įvertinimas ir kt.) ir kitus dalykus, atlieka mokomąją praktiką.
Studento pasirinkimai:
Studijų metu studentai renkasi pasirenkamus dalykus iš pasiūlyto dalykų sąrašo (pvz., Žiniasklaidos ir interneto psichologija, Logika, Bendravimo psichologija ir t.t.), taip pat renkasi bendrųjų universitetinių studijų dalykus.
Profesinės veiklos galimybės:
Baigęs psichologijos bakalauro studijas, absolventas gali dirbti psichologo padėjėju, savarankiškam darbui būtina baigti magistro studijas. Absolventai gali dirbti švietimo, socialinės rūpybos, personalo valdymo srityse, verslo organizacijose bei siekti karjeros kitose srityse, kur gali būti panaudojamos ne tik psichologijos žinios ir bendrieji įgūdžiai, bet ir kiti gebėjimai, įgyti studijų metu.
Tolesnių studijų galimybės:
Ruošdamiesi profesionaliai psichologinei praktikai, psichologijos bakalaurai tęsia studijas psichologijos magistrantūroje ar kitose magistrantūros programose, jeigu tenkina priėmimo sąlygas ir reikalavimus.