Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Politikos komunikacija ir žurnalistika (anglų k. - Political Communication and Journalism)

Studijų krypties grupė

Socialiniai mokslai

Studijų kryptis

Komunikacija

Švietimo sritis

Socialinė gerovė

Švietimo posritis

Socialinė gerovė (plačiosios programos)

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Socialinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6124

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

210
Ištęstinė, -, -
Nuolatinė, 3,5, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavusi institucija, akreditavimo terminas

Studijų kokybės vertinimo centras, 2020-08-31

Akreditavimo įsakymas

SV6-15

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6121JX047

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450920

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2014-08-01
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas(-ai):
Rengti aukščiausios kvalifikacijos žiniasklaidos darbuotojus, gebančius suprasti medijų pasaulio pokyčius, šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmenį įtinkintos visuomenės procesuose ir politikose, politinio valdymo ir demokratijos procesus, taip pat gebėti organizuoti šiuolaikinę žiniasklaidą politiniu, pilietiniu ir ekonominiu požiūriu, tobulinti teisnius, vertybinius ir etinius pamatus ES komunikacinėje erdvėje.
Studijų rezultatai:
Studentai turi:
1. įgyti kompetencijas, susietas su žiniasklaidos funkcijomis šiuolaikinėje visuomenėje, žinoti kas yra žurnalistika, jos istorija, teorija, vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, demokratizacijos procesuose, teisinės ir pilietinės visuomenės tobulinime.
2. turėti žinių apie politinę komunikaciją, šiuolaikinę sociologiją, komunikacijos raidą, naująsias medijas ir socialinius tinklus.
3. suprasti naujus požiūrius į šiuolaikinę žiniasklaidą, jos santykį su visuomenės socialine, politine, pilietine ir ekonomine raida, taip teisnius bei etinius žurnalistikos aspektus.
4. gebėti objektyviai ir kritiškai vertinti šiuolaikinės tikrovės reiškinius, gebėti analizuoti politikos komunikacijos reiškinius, juos tirti, organizuoti, nustatyti problemas ir formuoti skaidrius, pilietiškai atsakingus ir demokratines vertybes orientuotus žiniasklaidos modelius.
5. gebėti dirbti žurnalistinį darbą pagal Europos Sąjungos vieningos komunikacinės erdvės principus, profesinės etikos reikalavimus, taip pat atitikti aukščiausius politinės komunikacijos profesinius ir etinius standartus.
6. gebėti vykdyti žiniasklaidos kaip „ketvirtosios valdžios“ funkcijas, formuoti viešąjį diskursą vardan visuomenės pažangos ir pamatinių vertybių. taikyti ir kombinuoti efektyvius žiniasklaidos organizavimo ir valdymo metodus, užtikrinančius žiniasklaidos ir žurnalisto ekonominį nepriklausomumą, veiklos skaidrumą ir objektyvumą.
7. gebėti vykdyti politikos komunikacijos veiklą plačiąja prasme, pradedant valstybės valdymo sritimi ir baigiant politinių procesų bei kampanijų komunikacijos organizavimu, taip pat priimti sprendimus vertinant skirtingus ir besikeičiančius kontekstus.
8. gebėti formuoti ir naudoti naujas politinio ir socialinio mąstymo, paradigmas bei modelius, plėtoti ir komunikuoti viešuosius diskursus, naudodami šiuolaikiškus žiniasklaidos modelius, įjungdami socialinius tinklus, pilietinės visuomenės organizacijas bei pamatinių vertybių sklaidos mechanizmus
9. gebėti kryptingai ir savarankiškai domėtis pasaulio raidos tendencijomis, politinės komunikacijos ir valstybės valdymo pokyčiais bei demokratizavimo procesais, tobulinti vertinimo ir politinio prognozavimo įgūdžius, mokėti analizuoti įvairius šaltinius, kritiškai vertinti ir įvairialypę informaciją, ją integruoti, perkurti ir panaudoti naujoms idėjoms ir politinių, valdymo procesų bei demokratijos plėtros tobulinimui.
10. gebėti plėtoti mokslinės analitikos ir kritinio mąstymo įgūdžius, savarankiškai analizuoti ir vertinti politinius reiškinius, tobulinti politinės komunikacijos metodus, bendravimo įgūdžius, formuoti kasdienio informalaus tobulėjimo įpročius, ugdytis informacijos atrinkimo bei sisteminimo ir pasaulėžiūrinės saviugdos įgūdžius.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studijų procese taikomi įvairūs mokymo ir mokymosi metodai, kurie atitinka skirtingus studentų mokymosi stilius ir poreikius. Daugelio kursų dėstyme, siekiant efektyvesnio žinių įsisavinimo, apjungiami keletas metodų: teorinė, įtraukianti, interaktyvi, orientuota į probleminį mokymą paskaita; pratybos ir seminarai, kurių metu studentai atlieka praktines užduotis, analizuoja atvejus ir situacijas, sudaro koncepcijų žemėlapius, rengia atskirų temų prezentacijas, dalyvauja diskusijose, konsultuoja kolegas, rengia individualius ir komandinius projektus, aptaria šaltinius bei vaizdinę medžiagą ir pan.; mokydamiesi savarankiškai, analizuoja literatūrą, ieško informacijos, pildo reflektavimo žurnalus, rašo rašto darbus.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikomas kaupiamasis vertinimas, susidedantis iš tarpinių atsiskaitymų (koliokviumų, kontrolinių, praktinių darbų, individualių ir komandinių užduočių rezultatų ir jų pristatymo, rašto darbų ir kt.) ir egzaminų raštu arba raštu ir žodžiu vertinimo.

Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Studentai turi 5 alternatyviai pasirenkamus dalykus:
1. Logika arba Filosofija
2. Politologija arba Bendravimo psichologija
3. Publikacijų tyrimai arba Leidyba
4. Organizacijų elgsena arba Politinės kampanijos vadyba
5. E. valdžia ir e. demokratija arba Organizacinė komunikacija
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Tai pirmoji tokio pobūdžio studijų programa, nes Lietuvoje šiuo metu nei viename universitete neparengta ir nevykdoma jokia specializuota politikos komunikacijos bakalauro programa. Ši programa nuo kitų skiriasi siūlomų studijuoti dalykų specifika (specializuoti dalykai), konceptualumu, kokybiniu šuoliu nuo tradicinio požiūrio.