Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Socialinė pedagogika ir etika (anglų k. - Social pedagogy and ethics)

Studijų krypties grupė

Ugdymo mokslai

Studijų kryptis

Pedagogika

Švietimo sritis

Švietimas

Švietimo posritis

Mokytojo su dalyko specializacija rengimas

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Ugdymo mokslų bakalauras
Pedagogas

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6116

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Ištęstinė, 5,5, Metais
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavimo įsakymas

SV6-15

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6121MX028

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450114

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2014-08-01
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas(-ai):
Parengti nuolat besimokančius, tvirtų moralinių nuostatų, iniciatyvius ir kūrybingus specialistus, gebančius sėkmingai dirbti socialiniais pedagogais ir/ar etikos mokytojais formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose, socialinėse, valstybės ir savivaldybių valdymo institucijose.
Studijų rezultatai:
1. Žinos pedagogikos, psichologijos, socialinio konsultavimo teorijas, gebės jas pritaikyti pedagoginėje praktikoje.
2. Suvoks ir išmanys ugdytinių brandos ypatumus, gebės diagnozuoti atsirandančius socializacijos trikdžius, numatyti ir planuoti socialinės ir pedagoginės pagalbos formas ir būdus.
3. Gebės paaiškinti klasikinės, šiuolaikinės filosofijos ir etikos istoriją, svarbiausias taikomosios etikos teorijas.
4. Gebės kritiškai vertinti ir interpretuoti filosofinius ir etinius tekstus, savarankiškai suplanuoti ir atlikti edukacinius tyrimus, svarbius etinėms ir socialinėms problemoms analizuoti ir vertinti.
5. Gebės lanksčiai, orientuodamasis į ugdytinio perspektyvą naudoti įnovatyvius mokymo(si) metodus ir planuoti pedagoginę veiklą, kuri motyvuoja ugdytinius mokymuisi ir pažinimui.
6. Mokės pritaikyti pagrindinius konsultavimo įgūdžius praktikoje, atsiradus probleminėms mokymosi ar socializacijos situacijoms gebės pagelbėti ugdytiniams ir jų šeimų nariams.
7. Gebės organizuoti socialinę pedagoginę pagalbą vaikams ir prevencinių priemonių įgyvendinimą, telkiant šeimą (globėjus/rūpintojus), bendruomenę, įvairias žinybas dirbančias vaiko gerovės srityje.
8. Gebės vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis, įgyvendinti lygybės ir tolerancijos principus, rasti tinkamų priemonių (metodų), skatinančių ugdytinius vengti bet kokios rūšies diskriminacijos.
9. Mokės taikyti neformalaus ugdymo organizavimo formas ir metodus, gebės jas pritaikyti skirtingose sociokultūrinėse aplinkose, gebės rengti ir įgyvendinti edukacinės veiklos programas (projektus), bendrauti ir bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais.
10. Išsiugdys profesinę motyvaciją ir poreikį gilinti dalykines ir pedagogines žinias bei gebėjimus, įvertinti savo profesinę veiklą, numatyti saviraiškos ir saviugdos kryptis, siekiant efektyviai integruotis į besikeičiančią visuomenę.
11. Gebės analizuoti socialinius, nacionalinius, religinius, kultūrinius reiškinius bei profesionaliai spręsti įvairių kultūrų, religijų kasdienio gyvenimo etines problemas.
12. Gebės dirbti komandoje, kurti švietimo ir kitų organizacijų etikos kodeksus, dalyvauti organizacijų etikos komitetų, etinių auditų veikloje bei jiems vadovauti.
13. Gebės identifikuoti ir analizuoti dorovines tarpusavio bendravimo problemas, numatyti jų sprendimo būdus, pozityviai spręsti konfliktus, savo veikloje vadovautis asmens laisvo apsisprendimo etika.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Metodai atitinka šiuolaikinės didaktikos nuostatas. Studijų dalykai yra orientuoti į studento mokymąsi: studentai planuoja savo mokymąsi, sąveikaudami su dėstytoju ir tarpusavyje, tyrinėdami ir vertindami, ypač akcentuojamas tiriamasis mokymas. Dėstytojas studijose dažniausiai dalyvauja kaip mokymosi gidas, t.y. mentorius, pagalbininkas, kuris skatina studento motyvaciją, interesą, norą sužinoti, akcentuojams mokymasis visą gyvenimą. Studijų metodai (orientuoti į bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ugdymą ir problemų sprendimą): naudojami atvejo kūrimo ir/arba analizės metodai, situacijų modeliavimas, kritinio mąstymo, individualių elgesio keitimo strategijų metodai. Siekiant paskatinti studentus atrasti savą mokymosi stilių, plačiau taikomi ir įtraukiančios paskaitos, diskusijų, smegenų šturmo, imitacijos metodai, darbas porose ir grupėse, studentų darbų (individualus bei grupės) pristatymai auditorijoje, probleminis dėstymas, įtraukianti paskaita, diskusijos, debatai, projektinio, probleminio darbo užduotys, atvejų analizė, žodžių, sąvokų žemėlapiai, informacijos šaltinių paieška, rezultatų apipavidalinimas, abipusis mokymasis, savirefleksija ir kt.
Studijų procese naudojamas projektų metodas. Studentai mokosi projektinio darbo pagrindų: susipažįsta su projekto logine struktūra, analizuoja jau parengtus ir įgyvendintus projektus, patys individualiai ir grupėje juos nuosekliai parengia ir vertina.
Remiantis ECTS konceptualiomis nuostatomis, numatoma skatinti ir plėtoti studentų savarankišką darbą. Studentų savarankiškam darbui ketinami taikyti įvairūs metodai: atvejo analizės, esė, į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuoti ir t. t. Bus sudaromos sąlygos išbandyti įvairius savarankiško darbo metodus, užduotis. Savarankiško darbo užduotys sudarytos taip, kad studentams būtų sudaromos palankios sąlygos pasiekti dalyko bei studijų rezultatus ir objektyviai suteikti informaciją.
Siekiant ugdyti informacinių komunikacinių technologijų naudojimo, tyrėjo įgūdžius, gebėjimą mokytis, ieškoti informacijos iš įvairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti, kritinio ir savikritinio mąstymo gebėjimus, plėtojamos įvairios e-mokymosi formos, IKT taikymo metodai:
- Elektroninis mokymasis naudojantis tarptautinėmis elektroninėmis duomenų bazėmis;
- Virtualių studento mokymosi/studijavimo erdvės kūrimas;
- Elektroninio studijavimo/kompetencijų aplankalo sudarymas;
- Efektyvių studentų tarpusavio pagalbos ir konsultavimosi tinklų kūrimas;
- Studentų savipagalbos elektroninių tinklų naudojimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų pasiekimų vertinimui skirtos užduotys susietos su dalyko rezultatais, studijų metodais ir studijų procesu. Besimokantieji atliks įvairias užduotis, kurių kiekviena turi aiškius vertinimo kriterijus parengtus pagal taikomą metodą, užduoties tikslą, turinį. Užduotys skirtos skatinti pačius besimokančiuosius įsivertinti konkrečius pasiekimus, gebėjimus, todėl numatoma taikyti klausimų-atsakymų, refleksijų metodus, taip pat į projektinį darbą, į problemų sprendimą orientuotas kūrybines užduotis, atvejo analizės ir kt. Žinioms įvertinti numatoma taikyti testus, sąvokų žemėlapius ir kt. Kaip minėta daug užduočių skirta refleksijai, siekiant išugdyti mokytojui svarbius savianalizės, saviugdos gebėjimus, orientuojančius į mokymąsi visą gyvenimą.
Projektuojant į studentą orientuotą mokymąsi, tobulinamas ir studentų pasiekimų vertinimas. Akcentuojamas ne mokymasis egzaminui, bet skatinama pasiekimų savianalizė (pvz., naudojamas portfolio metodas), grupinio vertinimo ir refleksijos metodai.

Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Galima pasirinkti gretutinės krypties (etikos didaktikos) studijas dvigubam kvalifikaciniam laipsniui įgyti.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
-