Lietuvių filologija ir užsienio kalba (anglų k. - Lithuanian philology and a foreign language)
Institucijos, teikiančios šią programą
Programos panašiais pavadinimais
Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas
Aprašymo santrauka
Studijų programos tikslas (-ai):
Parengti gilias žinias turintį lietuvių filologijos bakalaurą, puikiai mokantį užsienio kalbą ir gerai išmanantį tos kalbos šalies kultūrą, tradicijas: supažindinti studentus su svarbiausiais lietuvių filologijos mokslo dalykais, kalbos ir rašto istorija, pagrindiniais lietuvių literatūros raidos etapais (nuo seniausių laikų iki XXI a.), šiuolaikinėmis kalbos ir literatūros problemomis; suteikti bendrąjį filologinį išsilavinimą, ugdyti gebėjimus savarankiškai analizuoti kalbos ir literatūros raiškos formas. Išmokyti naujos užsienio kalbos, supažindinti su užsienio kalbos šalies kultūra, tradicijomis, politiniu bei ekonominiu kontekstu; išmokyti vertimo pradmenų bei formuoti vertimo iš vienos į kitą kalbą įgūdžius; ugdyti studentų savarankiškumą, kritinį mąstymą bei atvirumą kitoms kultūroms.
Studijų rezultatai:
‒ įgytos žinios apie lietuvių kalbos sistemą, apie lietuvių kalbos tarmes ir kitas lietuvių kalbos atmainas, apie kalbos istoriją; gebėjimas aprašyti, analizuoti, aiškinti lietuvių kalbos reiškinius įvairiais požiūriais (fonetiniu, gramatiniu, leksikologiniu, stilistiniu ir kt.), vartojant tinkamą terminiją ir taikant tinkamus metodus;
‒ įgytos žinios apie užsienio (latvių, estų, turkų, naujosios graikų) kalbos sistemą; gebėjimas aprašyti, aiškinti užsienio kalbos reiškinius įvairiais požiūriais
‒ įgytos žinios apie lietuvių literatūros raidos etapus, pagrindinius autorius ir svarbiausius kūrinius; apie lietuvių tautosaką ir mitologiją; gebėjimas analizuoti, interpretuoti ir vertinti lietuvių literatūros reiškinius platesniame Europos literatūros kontekste, vartojant tinkamą terminiją ir taikant tinkamus metodus;
‒ įgytos žinios apie užsienio (latvių, estų, turkų, graikų) literatūros raidos etapus, pagrindinius autorius ir svarbiausius kūrinius; gebėjimas analizuoti, interpretuoti ir vertinti užsienio literatūros reiškinius Europos ir Lietuvos literatūros kontekste
‒ įgytos žinios apie užsienio kalbos šalies kultūrą, tradicijas, politinį bei ekonominį gyvenimą
‒ gebėjimas efektyviai žodžiu ir raštu bendrauti taisyklinga lietuvių kalba, kurti (ir redaguoti) įvairių žanrų ir stilių tekstus lietuvių kalba;
‒ gebėjimas efektyviai žodžiu ir raštu bendrauti užsienio (latvių, estų, turkų, naująja graikų) kalba įvairiose situacijose, gebėjimas versti iš užsienio kalbos į lietuvių ir atvirkščiai įvairių žanrų ir stilių tekstus
‒ gebėjimas mokyti lietuvių kaip gimtosios ar svetimosios kalbos bendrojo lavinimo mokykloje ar kitose mokymo įstaigose.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
paskaitos, seminarai, pratybos, mokomoji ir profesinė praktika, savarankiškas studento darbas:
‒ paskaitos su klasikiniais informaciniais metodais (klasikinė paskaita, akcentuojanti dėstytojo darbą, vaizdo ir garso įrašų demonstravimas, iliustravimas ar kt.) ir su aktyvaus mokymo(si) metodais (įtraukiamoji paskaita, probleminis dėstymas)
‒ seminarai ir pratybos (nedidelėmis grupėmis, ne daugiau kaip 16 studentų), pasitelkus į studentą orientuotus studijų metodus: minčių lietų, grupės diskusiją, pranešimų rengimą ir skaitymą (savarankiškai ar poromis), grupės kolegų atliktų savarankiškų darbų vertinimą ir aptarimą;
‒ studento savarankiškas darbas – rašto darbų, pagrįstų moksliniais tyrimais ir problemų sprendimu, referatų, pagrįstų užduotimis, rengimas pasitelkiant įvairias informacines technologijas; mokomosios ir profesinės praktikos ataskaitos rengimas, atskleidžiant praktikos rezultatus; baigiamasis studento rašto darbas ‒ lingvistinis ar literatūrologinis empirinis, gretinamasis tyrimas vadovaujant dėstytojui;
‒ mokomoji ir profesinė praktika Universitete bei atitinkamos veiklos įstaigose: vertimų biuruose, leidyklose, redakcijose, mokyklose.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
egzaminas raštu arba raštu ir žodžiu (pagrindinis būdas; vertinimo skalė: nuo 1(labai blogai) iki 10 (puikiai) balų);
įskaita raštu arba raštu bei žodžiu (vertinimas: įskaityta arba neįskaityta);
praktikos ataskaita, praktikos vadovo nuolatinis vertinimas;
baigiamojo darbo pristatymas.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
• filologinės studijų programos pagrindai (privalomieji ir pasirenkamieji dalykai, 50 kr.); bendrauniversitetinių studijų dalykai (15 kr.);
• du specialiųjų lavinimo dalykų blokai – lituanistikos (70 kr.) ir studijuojamos užsienio kalbos bei kultūros (70 kr.).
• Pagrindiniai lituanistikos dalykai:
‒ lietuvių kalbos fonologija ir akcentologija; lietuvių kalbos morfologija ir žodžių daryba; lietuvių kalbos leksikologija; lietuvių kalbos sintaksė; lietuvių kalbos stilistika ir norma; lietuvių kalbos istorija; lietuvių kalbos dialektologija; baltų filologijos įvadas;
‒ lietuvių tautosaka ir mitologija; teksto poetika; LDK ir Prūsų Lietuvos literatūra; XIX a. lietuvių literatūra; XX a. I ir II pusės lietuvių literatūra; šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijos; literatūros kritika ir sklaida.
• Pagrindiniai užsienio kalbos studijų dalykai: šiuolaikinė užsienio (latvių, estų, naujoji graikų, turkų) kalba (jos sistema; kalbėjimo, rašymo įgūdžių formavimas); užsienio kalbos literatūra; užsienio kalbos šalies kultūra, religija ir istorija, jos šalityra.
• Bakalauro darbo (kalbos ar literatūros bei gretinamieji tyrimai) rengimas ir gynimas (20 kr).
• Praktika (15 kr.):
vertimas; redagavimas; lietuvių kalbos ir literatūros kaip gimtosios ar svetimosios mokymas; mokslinė praktika
Studento pasirinkimai:
Pasirenkamieji dalykai (35 kr.), galima rinktis lingvistinius ar literatūros dalykus pagal poreikį, taip pat antrą užsienio kalbą ir BUS dalykus.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Dalis studijų programos vykdoma užsienio kalba. Programos stiprybės – visapusiškos lietuvių filologijos studijos nuo teorinių žinių ir jų praktinio taikymo iki analizės, sintezės ir vertinimo (apima lietuvių kalbą, kalbotyrą, literatūrą, tautosaką, mitologiją) ir pasirinktos užsienio kalbos studijos, apimančios šiuolaikinę kalbą, kalbinę komunikaciją (tekstų supratimą, kūrimą ir vertimą), literatūros istoriją, šalityrą, istorijos ir kultūros pagrindus; taip pat ir mokslinių tyrimų integravimas į studijas, užtikrinantis solidų išsilavinimą.
Profesinės veiklos galimybės:
absolventas gali dirbti vertėju, referentu, redaktoriumi kultūros, švietimo srityse, žiniasklaidoje, knygų leidyboje ir kt.
Tolesnių studijų galimybės:
kalbotyros, literatūros, vertimo, semiotikos bei edukologijos magistrantūros studijos.
