Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Filosofija (anglų k. - Philosophy)

Studijų krypties grupė

Humanitariniai mokslai

Studijų kryptis

Filosofija

Švietimo sritis

Humanitariniai mokslai

Švietimo posritis

Humanitariniai mokslai, išskyrus kalbas (plačiosios programos)

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Pirmosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Humanitarinių mokslų bakalauras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Bakalauro diplomas, 6116

Būtinas minimalus išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

240
Nuolatinė, 4, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavimo įsakymas

SV6-17

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6121NX042

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

6450220

Finansinės grupės kodas

1.1

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2021-06-07
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Studijų programos „Filosofija“ tikslas - rengti filosofijos specialistus, gerai žinančius klasikines ir šiuolaikines filosofijos teorijas ir gebančius analitiškai mąstyti bei kūrybiškai veikti įvairiose profesinėse ir pilietinėse situacijose, aktyviai įsijungti į viešas diskusijas, visuomenės nuomonės formavimą, turinčius loginės analizės, argumentavimo, dialektinio mąstymo, fenomenologinės bei hermeneutinės metodologijos įgūdžius ir gebančius juos pritaikyti analizuojant bei vertinant opius socialinius, kultūrinius ir politinius klausimus, įsijungiant į kultūrinę ir socialinę veiklą.
Siekiant aktyvesnio ir sėkmingesnio absolventų įsijungimo į socialines ir kultūrines veiklas, sukurta galimybė nuo pirmo kurso studentams rinktis specializacijas ir savo filosofijos studijas pasukti ta linkme, kuri studentą labiausiai traukia kaip ateities profesinės veiklos terpė: 1) į šiuolaikinio meno filosofiją, 2) į komunikacijos ir technologijų filosofiją, 3) į socialinę ir politinę kritiką. Tokiu būdu studentas bus paskatinamas siekti pritaikyti savo filosofo kvalifikaciją vienoje ar kitoje kultūrinės veiklos sferoje. Visi Filosofijos bakalauro programos absolventai baigę studijas įgis humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį su diplomo priedėlyje įvardinta pasirinkta specializacija.
Studijų rezultatai:
Programos absolventai:
Gebės įvertinti filosofijos kaip mokslo ribas; žinos ir gebės apibūdinti klasikines ir šiuolaikines kryptis, jų ištakas ir prielaidas; Mokės analizuoti filosofijos ribų kaitą; apibrėžti filosofijos mokslo ribas bei funkcijas atskirose klasikinėse teorijose, taip pat – atskirais istoriniais laikotarpiais; palyginti atskirų laikotarpių bei srovių filosofijos sampratas.
Dirbdami įvairiuose kultūriniuose kontekstuose (šiuolaikinio meno, komunikacijos, technologijų, socialinių ir politinių reiškinių fone) žino, geba apibrėžti ir gali taisyklingai vartoti pagrindines filosofijos sąvokas bei skirtingų filosofijos krypčių argumentavimo ypatumus; geba susieti šią argumentaciją su šiuolaikinėmis tarpdisciplininių kultūros ir visuomenės tyrimų tendencijomis.
Siekdami kritiškai įvertinti ir kontekstualizuoti šiuolaikinės kultūros reiškinius, absolventai gebės interpretuoti ir įvertinti kultūros bei visuomenės reiškinių raidą, taikant atskirų filosofijos disciplinų (etikos, estetikos, ontologijos, epistemologijos) žinias bei metodus.
Geba analizuoti, interpretuoti, įvertinti ir pademonstruoti atskirų filosofinių teorijų tinkamumą atliekamiems visuomenės ir kultūros procesų, šiuolaikinio meno tendencijų tyrimams pagrįsti; savarankiškai atlikti kultūros, socialinių ar politinių reiškinių tyrimus, remiantis pasirinktomis teorijomis, taip pat – profesionaliai ir argumentuotai filosofijos mokslo žinias pritaikant tarpdisciplininiuose (humanitarinių ir socialinių sričių) tyrimuose.
Geba analizuoti svarbiausias filosofines sąvokas bei teorijas; artikuliuoti teorinių filosofinių tyrimų problemą, tikslą, struktūruoti tyrimo procesą ir išvadas; pristatyti tyrimą raštu formaliuosius reikalavimus atitinkančia mokslo kalba bei stiliumi; pristatyti užbaigta tyrimą pagal akademinio, profesinio diskurso reikalavimus.
Geba nuosekliai, logiškai ir kritiškai interpretuoti šiuolaikinės kultūros reiškinius, įvertinti kultūros bei visuomenės reiškinių raidą, taikant atskirų filosofijos disciplinų (etikos, estetikos, ontologijos, epistemologijos) žinias bei metodus.
Siekdami atskleisti šiuolaikinių filosofijos krypčių santykius ir kontekstus geba analizuoti filosofijos mokslo raidą, susiedami jos etapus su konkrečiais filosofiniais tekstais ir filosofinio mąstymo srovėmis, tendencijomis, svarbiausiomis klasikinėmis mokyklomis bei teorijomis; geba nurodyti šių teorijų prielaidas ir ribas.
Geba suprasti ir savarankiškai analizuoti sąsajas tarp konkrečiu laikotarpiu visuomenėje vyraujančio filosofinio mąstymo ir socialinės bei kultūrinės raidos; Analizuoti filosofinių teorijų įtaką kitų humanitarinių ir socialinių mokslų raidai (meno istorijai, komunikacijai, politinei teorijai); Geba filosofijos priemonėmis pagrįsti socialinės, politinės ir kultūrinės kritikos būtinumą ir vertę, nagrinėti socialines, politines ir praktines filosofines problemas; Geba rašyti akademinius tekstus šiuolaikine užsienio kalba.
Mokslinėje, kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje (bendradarbiaujant su kitų sričių ekspertais: politologais, meno kritikais arba komunikacijos specialistais) geba pritaikyti įgytas filosofijos istorijos žinias.
Geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, rasti kūrybingus konceptualius sprendimus tarpdisciplininėms mokslinėms problemoms, įtaigiai ir sklandžiai dėstyti mintis bei argumentuoti sakytiniu ir rašytiniu būdais; Geba vertingai prisidėti sprendžiant aktualias socialines, politines, estetines arba komunikacines problemas.
Geba nuosekliai logiškai ir kritiškai mąstyti, formuluoti ir gvildenti filosofijai rūpimas problemas, interpretuoti tekstus, priimti sprendimus, savarankiškai gilinti žinias ir nuolat tobulinti savo profesinius įgūdžius;
Suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Taikomi į studentą orientuotas mokymas: diskusijos, darbas grupėje, literatūros analizė, atvejo analizė, analitiniai rašto darbai, savarankiški darbai, praktiniai darbai, parengčių pristatymai. Studento savarankiškas darbas pagrįstas inovatyviomis užduotimis, komandiniu darbu, kuriame labai svarbu probleminis ir kritinis mąstymas. Programa siekiama bendradarbiauti su studentais, todėl skatinamas aktyvus jų įsijungimas į studijų procesą, jo modeliavimą ir tobulinimą, visų iškylančių problemų įvardijimą ir jų kolektyvinį sprendimą.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Žinių ir gebėjimų vertinimui taikoma dešimtbalė kaupiamojo vertinimo sistema. Studijų rezultatai įvertinami per tarpinius
atsiskaitymus (testai, individualios ir grupinės užduotys bei jų
pristatymas, kolokviumai, tarpiniai atsiskaitymai praktinių ir savarankiškų darbų gynimas ir kt.). Galutinį įvertinimą (pažymį) sudaro tarpinių įvertinimų ir egzaminų pažymiai. Paskutiniame semestre parengiamas ir apginamas bakalauro baigiamasis darbas.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Bendrojo universitetinio lavinimo dalis: Filosofija, Gamtamokslinė pasaulio samprata, Šiuolaikinės Lietuvos tapsmas. Bei pasirinktinai po vieną studijų dalyką iš pogrupių:
1) biomedicinos ir fiziniai mokslai (studentai gali rinktis tokius dalykus, kaip Aplinkotyra, Astronomija, Biologija, Informacinės visuomenės technologijos, Statistika ir kt.);
2) humanitariniai mokslai (Civilizacijos istorija, Senoji lietuvių pasaulėžiūra, Retorika ir komunikacija, Religijotyra ir kt.);
3) socialiniai mokslai (Psichologija, Sociologija, Edukologija, Teisė ir kt.);
4) menai (Architektūra, Audiovizualinis menas, Dailė, Fotografija ir kt
5) ekonomika ir vadyba (Ekonomika, Verslininkystės įvadas, Vadyba, Ekonominė geografija ir kt.).
Studijų krypties dalykų grupė: Antikos filosofija
Filosofijos pagrindai: logika ir argumentacija
Filosofinė metodologija ir kalba
Filosofijos pagrindai: etika
Viduramžių filosofija
Filosofijos pagrindai: metafizika
Socialinė filosofija
Renesanso ir Naujųjų laikų filosofija
Filosofijos pagrindai: dialektika
Filosofijos pagrindai: fenomenologija
Kultūros fenomenologija
Modernioji filosofija
Taikomoji etika
Filosofijos pagrindai: estetika ir meno vertinimas
Kursinis darbas (turiniu varijuoja pagal specializaciją)
Psichoanalizė kaip filosofija: pamatinės sąvokos
Politinė filosofija
Vaizduotės ir atminties fenomenologija
Feminizmo filosofija
Poststruktūralistinė kritika
Šiuolaikiniai realizmai
Biopolitikos teorijos
Naujausios filosofinės tendencijos (spec. kursas atvykstantiems profesoriams)
Technikos filosofija;
Baigiamasis bakalauro darbas.
Specializacijų dalykai, pasirenkami, siūlomi Filosofijos katedros dėstytojų: Ekosofija (I,III specializacijos)
Utopijų ir distopijų istorija (I,III specializacijos)
Filosofinė naratologija ir laiko teorijos
(II, III specializacijos)
Religinio ir filosofinio mąstymo sankirtos
(II, III specializacijos)
Filosofija ir literatūra (I, II specializacijos)
Muzikos filosofija (I, II specializacijos)
Specializacijų dalykai, pasirenkami iš kitose, su specializacijomis susijusiuose VDU programose dėstomų dalykų (vienas studentas iš jurodytų dalykų renkas 3 dalykus, dėstančiam dėstytojui sutikus):
II specializacija: Kompiuterinės grafikos pagrindai
II specializacija: Kino industrija II specializacija: Menas ir komunikacija
II specializacija: Kultūros politikos pagrindai
II specializacija: Dailėtyra ir dailės mediacija
II specializacija: Videomeno pagrindai
II specializacija: Kūrybinis miestas
I specializacija: Politikos sociologija ir antropologija
I specializacija: Socialinė nelygybė ir atskirtis
I specializacija: Žmogaus teisės ir demokratizacija
I specializacija: Lyčių sociologija
I specializacija: Lyginamosios politikos įvadas
I specializacija: Klasikinės sociologijos teorijos
I specializacija: Religijos sociologija ir antropologija
III specializacija: Daugiamodalinės komunikacijos principai
III specializacija: Multimedija technologijos
III specializacija: Informacinės technologijos ir programavimo pagrindai (MIT)
III specializacija: Viešųjų ryšių pagrindaiIII specializacija: Interneto technologijos (MIT)
III specializacija: Daugiamodalinės komunikacijos principai
III specializacija: Audiovizualinės technologijos II (MIT)
Praktikos: Pažintinė praktika, Kvalifikacinė praktika, taip pat - studentai gausiai naudojasi galimybe vasaros atostogų metu išvykti į Erasmus praktiką.
Specializacijos:
Socialinė ir politinė kritika (I specializacija)
Šiuolaikinė meno filosofija (II specializacija)
Komunikacijos ir technologijų filosofija (III specializacija)
Studento pasirinkimai:
Universitete yra laisvai pasirenkami studijų dalykai, kurių dėka galima mokytis užsienio kalbų (filosofijos studentus ypač skatiname rinktis senovės graikų ir lotynų kalbas), klausyti Antikinės mitologijos, Arabų kraštų kultūros, Netradicinių religijų, Scenos menų projektų, Lyčių psichologijos ir kt. dalykų, kuriuos studentas renkasi pagal savo interesus. Šios grupės dalykų apimtis gali būti ne mažesnė nei 12 ECTS kreditų.
Be to, studentai renkasi su specializacijomis susijusius dalykus, siūlomus Filosofijos katedros dėstytojų (12 kreditų, 2 dalykai per visą studijų laikotarpį) ir specializacijų dalykus, pasirenkamus iš kitų, su specializacijomis susijusių VDU programose dėstomų dalykų (18 kreditų, 3 dalykai). Pastarieji dalykai pasirenkamai su dalyką dėstančio išankstiniu dėstytojo sutikimu, specializacijos kuratoriaus rekomendacijomis. Dalykas pasirenkamas pagal studento specializaciją ir jo interesus.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros siūloma bakalauro studijų programa Filosofija orientuota į šiuolaikinės kontinentinės filosofijos studijas (keliais kursais supažindinant studentus ir su šiuolaikinės analitinės filosofijos problematika) bei į tokio skirstymo nebeatitinkančią naujausiąją filosofiją. Šia orientacija į moderniąją ir postmoderniąją filosofiją programa gana aiškiai skiriasi nuo Vilniaus universiteto siūlomos Filosofijos bakalauro programos (pateikiančios plačias klasikinės filosofijos žinias ir mažiau dėmesio skiriančios XX ir XXI a. filosofijos raidai, problemoms, kryptims, kritinės filosofinės minties plėtojimui ir ypač jos taikymui atpažįstant, įvardijant ir vertinant nūdienes kultūros ir visuomenės aktualijas). VDU Filosofijos programą renkasi studentai, labiau linkę sieti filosofijos studijas ir žinias su šių dienų kultūriniais ir socialiniais-politiniais reiškiniais, jų tarpdisciplininiais tyrimais.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Profesinės veiklos galimybės: Filosofijos programos absolventai galės dirbti kultūros, mokslo, švietimo ir viešosios komunikacijos įstaigose, valstybinėse bei Europos Sąjungos institucijose ir kitose įmonėse, kurių veikloje būtini profesionalūs konceptų analizės įgūdžiai bei apibendrinantis, inovatyvus ir tarpdisciplininis mąstymas; žiniasklaidoje, rinkodaros ir rinkotyros, reklamos bei verslo konsultavimo paslaugas teikiančiose institucijose, arba – užsiimti savarankiška kūrybine ar socialine organizacine veikla, burti aktyvias kultūrines ar politines grupes, steigti nevyriausybines organizacijas.
Tolesnių studijų galimybės:
Tolesnių studijų galimybės: absolventai galės tęsti studijas filosofijos, sociologijos, socialinės antropologijos, semiotikos, viešosios komunikacijos, politologijos magistrantūros studijų programose Lietuvoje ir užsienyje.
Programos aprašymo santraukos parengimo ir atnaujinimo datos.