Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Kaimo plėtros administravimas (anglų k. - Administration of Rural Development)

Studijų krypties grupė

Verslo ir viešoji vadyba

Studijų kryptis

Viešasis administravimas

Švietimo sritis

Verslas ir administravimas

Švietimo posritis

Vadyba ir administravimas

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Viešojo administravimo magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7116

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis universitetinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

120
Ištęstinė, 3, Metais
Nuolatinė, 2, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavimo įsakymas

SV6-10

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

6211LX054

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470413

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2023-02-06
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Bendras apibūdinimas:
Studijų programos tikslas (-ai):
Paruošti aukštos kvalifikacijos viešojo administravimo profesionalus, suteikiant žinių ir gebėjimų, reikalingų mokslinei tiriamajai ir profesinei veiklai kaimo plėtros administravimo institucijų sistemoje, ugdant strateginį ir holistinį mąstymą bei specialiuosius gebėjimus būtinus integruotai valdyti kaimiškų regionų kokybinius ir kiekybinius pokyčius bei institucijų veiklą ar tęsiant susijusių krypčių studijas ir tyrimus doktorantūroje.
Studijų rezultatai:
1. Geba aiškinti, analizuoti, kritiškai vertinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sistemą, viešojo valdymo teorijas ar koncepcijas, ryšius tarp viešosios politikos strategijų, programų bei įgyvendinimo planų.
2. Išmano žemės ūkio ir kaimo vystymosi strategijų, programų ir projektų rezultatyvumo ir veiksmingumo vertinimo metodologiją bei geba kūrybiškai ją taikyti profesionaliai prisidėdami prie viešosios politikos proceso ir viešųjų paslaugų teikimo tobulinimo.
3. Geba nustatyti, atskirti ir įvertinti kaimo plėtros politikos rezultatus ir pasekmes, nuosekliai planuodami, koordinuodami ir kontroliuodami organizacinius procesus prisidėti prie žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos prioritetų nustatymo, politikos formavimo bei vertinimo.
4. Geba analizuoti, kritiškai vertinti, rengti naujas kaimo plėtros valdymo priemones, nustatyti kaimiškų regionų vystymosi strateginio valdymo prioritetus, formuluoti tikslus, uždavinius ir priemones, taikydami vadybines inovacijas sutelkti išteklius kaimo institucijų pokyčiams įgyvendinti.
5. Geba identifikuoti mokslinę ar praktinę problemą, parengti metodiką jai spręsti ir atlikti empirinius tyrimus, profesionaliai taikyti ir derinti tarpusavyje kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, kaimiškų vietovių vystymosi valdymo analizės, vertinimo, sprendimų priėmimo procesuose.
6. Geba surinkti, išsamiai analizuoti informaciją, ja nuosekliai ir argumentuotai remtis priimdami inovatyvius kaimiškų vietovių valdymo sprendimus dinamiškoje ir aukšto neapibrėžtumo aplinkoje, teikdami patarimus politikams ar vadovams bei bendradarbiaudami su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.
7. Geba atpažinti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus, derinti privačius ir viešuosius interesus nesiekdami asmeninės naudos; įvertinti viešosios politikos rezultatus ir pasekmes, priimti inovatyvius sprendimus sąžiningai ir nešališkai piliečių atžvilgiu.
8. Geba pasinaudoti mokslinių tyrimų žiniomis, vykdyti tyrimus bendraudami ir bendradarbiaudami su piliečiais ar jų grupėmis, kaimo plėtros veikėjais.
9. Geba būti lyderiais, vadovauti, motyvuoti, dirbti įvairių kartų ir kultūrų komandose, lanksčiai ir kūrybiškai bendradarbiaudami su piliečiais ar jų grupėmis, kaimo plėtros veikėjais.
10. Geba išsamiai informuoti ir profesionaliai konsultuoti kaimo plėtros veikėjus, įtraukti piliečius, ekspertus, nevyriausybines organizacijas į kaimiškų vietovių strateginio vystymosi valdymą, parinkdami novatoriškus jų dalyvavimo metodus.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studijos apima auditorinį darbą (interaktyvios paskaitos ir seminarai) ir savarankišką darbą. Kiekvieno studijų dalyko studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių vertinimu – egzaminu arba kitu galutiniu atsiskaitymu, studijų programa baigiama baigiamuoju darbu ir jo gynimu. Studijų procese, siekiant skatinti studentų aktyvumą ir kūrybiškumą, ugdyti strateginį ir holistinį mąstymą naudojami tokie aktyvaus mokymosi studijų metodai: pasakojimas; aiškinimas; diskutavimas; demonstravimas; konsultavimas; atvejų analizė; problemų sprendimu grįstas mokymasis, minčių lietus; iliustravimas, vaizdo įrašų peržiūra ir analizė; savarankiškas individualios užduoties atlikimas ir pristatymas; projektinis metodas; fotobalsas; darbas grupėse (komandose).
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų pasiekimų vertinimas vykdomas dešimties balų sistemoje ir grindžiamas studijų dalykų aprašuose apibrėžtais pasiekimų vertinimo kriterijais, kurie tiesiogiai siejasi su studijų rezultatais. Visų dalykų pasiekimų įvertinimams taikoma kaupiamojo balo vertinimo sistema. Taikomi vertinimo būdai: koliokviumas; kursiniai darbai; individualūs ir grupiniai darbai; kursinių, individualių ir grupinių darbų pristatymas bei gynimas; egzaminas. Egzaminai vyksta raštu. Tarpiniai atsiskaitymai ir egzaminas vertinami šiais vertinimo metodais: apklausa raštu (kolokviumo ir egzamino metu); kursinių, individualių ir grupinių darbų ir jų pristatymo bei gynimo vertinimas; diskusijų stebėjimas ir vertinimas. Galutinis pažymys integruoja tarpinių atsiskaitymų ir egzamino pažymius. Tarpinių atsiskaitymų atskirų dedamųjų ir egzamino svorius galutiniam pažymiui nustato dalyko dėstytojas tariantis su studentais semestro pradžioje.
Sandara:
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Mokslinių tyrimų metodologija
Viešojo valdymo sprendimų modeliavimas
Viešojo administravimo teorijos
Regionų konkurencingumo vystymas
Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos analizė
Žmogiškųjų išteklių vadyba
Kaimo vystymo strateginė vadyba
Institucinių pokyčių vadyba
Žemės ūkio ir maisto teisė
Viešųjų finansų valdymas
Konsultavimo teorijos ir metodai
Magistro baigiamasis darbas
Praktinei veiklai:
Taikomieji tyrimai 1
Taikomieji tyrimai 2
Viešųjų projektų darnus valdymas
Doktorantūros studijoms:
Mokslinis tiriamasis darbas 1
Mokslinis tiriamasis darbas 2
Viešojo administravimo tyrimų metodai
Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Administracinė teisė
Administravimo informacinės sistemos
Vietovės rinkodara
Gerovės ekonomika ir politika
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Studijų programos poreikis pagrįstas: kaimo plėtros politinių ir administravimo pokyčių sąveika; globaliai vykstančios socialinės, ekonominės, technologinės, kultūrinės transformacijos ir klimato kaita, turinčios įtakos lokaliems sprendimams; nuolat sudėtingėjantys viešųjų organizacijų sprendimai ir aplinkos pokyčiai. Suteikiamas viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis, leidžiantis priimti ir įgyvendinti strateginius kaimo plėtros politikos ir vadybos sprendimus, kurti ir diegti kaimo plėtros valdymo inovacijas darnaus vystymosi kontekste, taikyti naujausias mokslinių tyrimų metodikas, kaimo plėtros vadybos teorijas ir modelius.

Profesinės veiklos ir tolesnių studijų
galimybės:
Profesinės veiklos galimybės:
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir regioninę politiką formuojančios, dalyvaujančios formuojant, bei įgyvendinančios valstybės ir savivaldybių institucijos;
Kontrolės ir priežiūros funkcijas vykdančios valstybės ir savivaldybių institucijos;
Viešąsias paslaugas teikiančios viešojo sektoriaus ir nevyriausybinės organizacijos;
Viešąją politiką, viešųjų paslaugų teikimą vertinančios, tiriančios ir konsultuojančios viešojo sektoriaus ir nevyriausybinės organizacijos;
Pelno siekiančią veiklą vykdančios valstybės ir savivaldybių įmonės;

Tolesnių studijų galimybės:
Doktorantūros studijas (politikos ir vadybos mokslų krypčių) vykdantys universitetai, kuriuose yra galimybė tęsti studijas bei po 4 metų nuolatinių arba 6 metų ištęstinių studijų įgyti socialinių mokslų daktaro laipsnį.