Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Architektūra (anglų k. - Architecture)

Studijų krypties grupė

Menai

Studijų kryptis

Architektūra

Švietimo sritis

Architektūra ir statyba

Švietimo posritis

Architektūra ir urbanistika

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

anglų, lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Menų magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7101

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis universitetinis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

120
Nuolatinė, 2, Metais

Vertinimą atlikusi institucija

Nėra duomenų

Akreditavimo įsakymas

SV6-38

Akreditavimo vertinimo išvados

VAA Kaunas_Architecture_M_2016.pdf

Valstybinis kodas

6211PX005

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470731

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2014-08-01
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas (-ai):
Rengti aukšto profesinio ir mokslinio lygio architektūros magistrus, gebančius savarankiškai įgyvendinti sudėtingas kompleksines užduotis pagal darnios plėtros principus nuo visumos iki detalės, pritaikančius novatoriškas idėjas istorinėje aplinkoje ir suvokiančius savo, kaip kūrėjo, kultūrinę ir socialinę atsakomybę prieš visuomenę.
Studijų rezultatai:
I. Įgyjamos žinios ir jų taikymas:
Gebės atlikti mokslinius ir meninius tyrimus naujoje ir nežinomoje aplinkoje, taikydami naujausius mokslinių tyrimų metodus ir mokslo žinias bei jais grįsti savo kūrybinę veiklą. Taip pat analizuoti ir kritiškai vertinti architektūrą bei su ja susijusius visuomeninius procesus ir teorinėje literatūroje pateikiamas jų interpretacijas.
Įgis naujų žinių paveldosaugos, kraštovaizdžio, naujausiųjų architektūros technologijų, vadybos, sociologijos ir kitose mokslų srityse, pagilins turimas filosofijos, istorijos, etnologijos ir menotyros teorines žinias. Remiantis jomis gebės suvokti įvairių šalių kultūrinius ir kūrybinius bendrumus bei skirtumus, analizuoti mokslinių tyrimų rezultatus ir integruoti juos savo kūrybinėje plotmėje.
Gebės sieti teorines ir praktines žinias, pilnai suvoks teorinių ir praktinių studijų ryšį, gebės parengti projektus, atitinkančius sociokultūrinius, estetinius ir techninius reikalavimus. Taip pat gebės tirti, analizuoti ir rengti projektų aprašus, išmanant visą rengimo metodiką ir sugebant ją naudoti ir taikyti įvairiose darbo stadijose
II. Tyrimo gebėjimai:
Gebės savarankiškai pasirinkti tyrimo objektą, tinkamai išsikelti tikslus ir juos įgyvendinti moksliniame tyrime, pritaikant naujausias architektūros mokslo metodologijų tendencijas
Gebės tinkamai įvertinti tyrimui pasirinktos vietovės vertingąsias savybes ir pasirinkę vieną iš prioritetinių pakraipų (tradicinė, estetinė; filosofinė–prasminė) praktiškai įgyvendinti teorinių tyrimų rezultatus bei išvadas
III. Specialieji gebėjimai:
Įgis žinių apie įvairias sudėtingas projektavimo sritis, specializuotų įgūdžių, reikalingų gamtinės, antropogeninės ir antropogenizuotos aplinkos formavimo procesuose ir gebės šias žinias kūrybiškai interpretuoti projektavime
Gebės mąstyti konceptualiai, sistemiškai ir kritiškai analizuoti bei vertinti kūrybinius procesus bei rezultatus šiuolaikiniame pasauliniame ir regioniniame sociokultūriniame kontekste, taip pat suvokti visuomenės poreikių visumą, kaip užduotį juos tenkinant projektavime, derinant juos su savo kūrybinėmis ambicijomis
Gebės sukurti ir suprojektuoti sudėtingus multifunkcinius architektūros projektus, kurie atitiks sociokultūrinius, estetinius ir novatoriškus techninius reikalavimus bei įvairialypės aplinkos formavimo aspektus
Gebės vystyti savo darbą viena iš trijų laisvai pasirinktų pakraipų (tradicinė, estetinė; filosofinė–prasminė), savarankiškai profesionaliai ir kūrybingai projektuoti sudėtingus urbanistinių ir paveldosauginių bei gamtinių vietovių objektus
Gebės suprasti konstrukcijas ir inžinerines sistemas, kaip visumą ir vertinti jų sisteminį funkcionavimą, bei inžinerinių sistemų principus taikyti sprendžiant projektavimo užduotis
IV. Socialiniai gebėjimai:
Gebės viešai pristatyti ir apginti savo projektus visuomenei suprantama forma; argumentuotai pateikti apibendrintą informaciją, ją kritiškai vertindamas.
Gebės suprasti ir tinkamai interpretuoti asmenų, socialinių grupių ar institucijų lūkesčius bei poreikius dėl erdvės planavimo, statinių projektavimo, organizavimo bei realizavimo, architektūrinio palikimo išsaugojimo bei eksploatavimo ir natūralios gamtinės pusiausvyros apsaugos.
Įgis tarpdisciplininių įgūdžių, reikalingų bendrauti ir dirbti multikultūrinėse darbo grupėse, nuolat keldamas savo ir pavaldžių darbuotojų profesinę kvalifikaciją gebės vienodai gerai kurti individualiai ir vadovauti kolektyvui, savarankiškai organizuoti projektavimo procesą bei prisiimti atsakomybę už savo ir vadovaujamo kolektyvo veiklos rezultatus.
Įgis gilų profesinės atsakomybės suvokimą prieš visuomenę ir kolegas apie galimą savo kūrinių teigiamą ir neigiamą įtaką aplinkai ir gebės priimti optimaliausius sprendimus dėl tinkamų projektų realizavimo.
V. Asmeniniai gebėjimai:
Gebės savarankiškai pasirinkti labiausiai jo kūrybines idėjas atspindinčią tobulinimosi pakraipą, optimaliai planuoti mokymosi proceso eigą ir rezultatus bei toliau savarankiškai lavintis įvariose plotmėse.
Atsakingai suvoks architekto profesiją ir architekto vaidmenį visuomenėje, moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, socialinei gerovei ir darniai aplinkai.
Gebės kūrybiškai derinti teorinės bei praktinės veiklos išvadas ir rezultatus, priimti inovatyvius sprendimus kūrybiniame procese, mokės vesti intelektualias diskusijas su skirtingų poreikių visuomeninėmis grupėmisir apginti savo novatoriškas idėjas.
Studijų metodai:
Įgyvendinant programą bei siekiant užtikrinti, kad studentams būtų sudarytos visos sąlygos pasiekti studijų rezultatus, bus naudojami įvairūs bei inovatyvūs dėstymo ir studijavimo metodai, atitinkantys atskirų studijų dalykų (modulių) tikslus ir specifiką. Studentai bus skatinami aktyviai diskutuoti, formuluoti kūrybines idėjas ir kritiškai vertinti šiuolaikinio meno kontekstus. Bus taikomi šie metodai:
Paskaitos;
Diskusijos;
Debatai;
Eksperto metodas;
Mokslinės literatūros analizė;
Informacijos rinkimas;
Atvejo analizė;
Prezentacijos;
Vaizdo įrašų peržiūra ir analizė;
Minčių lietus;
Savarankiškas darbas;
Projekto rengimas;
Parodų lankymas;
Kūrybinės užduotys, eskizavimas;
Kompiuterinis ir praktinis projektavimas;
Kūrybinės užduotys, eskizavimas;
Brėžinių analizė;
Bendravimas su atitinkamų statybos sričių specialistais;
Natūros studijos;
Darbas grupėse;
Kūrybinės dirbtuvės;
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Studentų žinių tikrinimas ir vertinimas yra studijų proceso sudėtinė dalis, kurios tikslas – objektyviai įvertinti studento studijuojamo dalyko žinias, gebėjimus bei įgytas kompetencijas.
Kiekvieno programos dalyko studijos bus baigiamos studento žinių, mokėjimų ir gebėjimų įvertinimu, taikant dešimtbalę kriterinę proporcinę vertinimo sistemą.
Studentų studijų pasiekimai vertinami tarpinių atsiskaitymų (žodžiu ar raštu (referatų, testų, esė, kt.), individualių kūrybinių užduočių, tarpinių peržiūrų) ir egzamino arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) gynimo būdu peržiūros metu. Galutinis pažymys integruos tarpinių atsiskaitymų ir egzamino arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) gynimo, galutinės peržiūros pažymius.
Baigiamojo darbo pažymį įtakoja atskirų jo dalių, t.y. teorinės bei praktinės dalies, įvertinimai. Abi baigiamojo darbo dalys pristatomos viešų gynimų metu.

Specializacijos:

Studento pasirinkimai:

Studijų programos skiriamieji bruožai: