Įtraukti palyginimui
Jūs neturite įtraukę lyginimui kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų
 | Kraunama… |
Ieškoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų lyginimui:
Lyginti
Projektas – aktyvaus mokinių ugdymosi metodas
Programos panašiais pavadinimais
Renginiai
| Kraunama… |
Programos reikalavimai
Nėra
Programos aprašymas
Šiuolaikinis mokymas grindžiamas mokytojų ir mokinių dialogu bei pasiektų susitarimų atnaujinimu. Svarbiausia, kad kiekvienas mokinys bręstų kaip asmenybė pagal savo poreikius ir išgales, įgytų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, būtų pasirengęs gyvenimui ir darbui šiuolaikinėje visuomenėje. Norint išugdyti šias kompetencijas būtina mokinius įtraukti į aktyvų mokymąsi.. ŠMM dokumentai kreipia mokytojus tobulinti savo gebėjimus ugdyti mokinių kompetencijas. Mokymasis – tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla, sukelianti esminius pokyčius. Išmokimas – tai mokymosi pasekmė. Išmokimo esmė – tai kokybiniai mokinio psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai. Stebėdami išmokimo procesą, mokytojai turi skirti daug dėmesio kiekvieno mokinio reikmėms, kad mokydami tikslingai grįžtų prie mokinių neišmoktų, nesuprastų dalykų. Mokytojams svarbu išsiaiškinti diferencijavimo ir individualizavimo poreikį, veiksmingai planuoti tolesnį mokymą (-si), siekti kiekvienam mokiniui įmanomo aukščiausio pasiekimų lygio. Išmokimo stebėjimas įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi, stiprina jų gebėjimus vertinti ir įsivertinti, individualiai planuoti tikslingo tolimesnio mokymosi žingsnius, skatina jų atsakomybę už išmokimą. Būtiniausia vidinė išmokimo sąlyga yra motyvacija. Negalina klausti vaiko, ar jis jau išmoko, reikia tai pamatyti. Norėdamas sužadinti vaikui pažinimo troškulį, parengti jį nuolatiniam savarankiškam mokymuisi visą gyvenimą remiuosi šiais principais: dėmesio centre yra vaikas, o ne mokymo turinys; jis yra aktyvus tol, kol suaugusieji jo nespaudžiame; mokytojas – mokinio draugas ir palydovas į žinių pasaulį; mokykloje ne rengiamasi gyvenimui, o gyvenama; mokiniai mokosi spręsti ir sprendžia problemas, o ne tik atlieka skirtas užduotis; bendradarbiavimas vertingesnis už rungtyniavimą. Mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė. Keletas iš judėjimo, veiklos priežasčių, skatinančių mus veikti yra motyvacija, gebėjimas analizuoti, bendrauti. Mokinių asmeninis projektinis darbas – tai savarankiškas gimnazisto darbas, rengiamas per vienerius mokslo metus, pasižymintis ne tik konkretaus mokomojo dalyko specifika, bet ir turintis mokslinio darbo elementų, kuriame pateikiami ir apibendrinami įvairių tyrėjų/mokslininkų samprotavimai nagrinėjama tema. Metiniai projektiniai darbai gali būti tiriamieji (bet kurios mokslo šakos x klausimo analizė ir tyrimas, pvz., „Jūra S. Neries eilėraščiuose“, „Geografinė (istorinė) ekskursija Kretingos krašto keliais“, „Triukšmingumo palyginimas gimnazijoje ir Šv. Antano institute“ ir kt.) ir kūrybiniai (pvz. „Anglų kalbos savaitė“ – filmo kūrimas; paveikslo piešimas, muzikos kūrinio kūrimas, kūno kultūros varžybų ar šokių konkurso organizavimas). Todėl šiek tiek skiriasi jų parengimas ir vertinimo kriterijai. Šio darbo tikslas - sukonkretinti metodinius nurodymus ir patarimus gimnazijos projektinių darbų parengimui, siekiant ugdyti mokinių kompetencijas ir geresnės projektinių darbų kokybės. Uždaviniai: išanalizuoti literatūros šaltinius apie rašto, studijų darbų rengimą, jų pagrindu pateikti supaprastintus reikalavimus mokinių metiniams projektiniams darbams. Reikalavimus projektiniams darbams iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais.
Dinamiškoje aplinkoje rezultatą lemia įpročiai ir įgūdžiai, todėl visi mano mokymai/seminarai yra maksimaliai orientuoti į pedagoginės patirties sklaidą, praktinių įgūdžių lavinimą. Ypač daug dėmesio bus skiriama gebėjimui planuoti ir organizuoti mokymą(si), reflektuoti savo praktinę veiklą, kritiškai analizuoti ir vertinti asmeninę patirtį. Pagrindinis strateginis švietimo tikslas – užtikrinti tvarų valstybės gerovės kėlimo pagrindą, ugdyti veržlų, kūrybingą ir savarankišką žmogų, atsakingai ir solidariai kuriantį savo, šalies ir pasaulio ateitį. Siekiant tobulinti mokytojų kompetencijas pasitelkiamos iniciatyvos rengti tarptautinius projektus, kurių pagrindu būtų plėtojama dėstytojų tarptautinė patirtis, svarbi rengiant pedagogus, kai pedagogų ugdymo vertybine prieiga tampa inkliuzinio ugdymo paradigminė prieiga, o studijų – proceso organizavimo personalizuoto ugdymo principai. Svarbu, kad būtų diegiami tokie inovatyvūs (aktyviųjų veiklų) metodai kaip probleminis mokymasis, CLIL, projektų valdymo, atvejų analizės metodai, tarptautiškumu ir tyrinėjimu grįstas mokymasis. Pasinaudokime turimomis stiprybėmis, kolegiškai mokykimės vieniems iš kitų, dalijantis jau sukaupta patirtimi. Tad susiimkime ir padarykime proveržį, ieškokime naujų būdų, pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio, dalinkimės patirtimi, kad kiekvieno mokinio pasiekimai bet kokioje srityje gerėtų.
