Contact Us Pastebėjote neatitikimą Share Forumas Įeiti Žinynas

Įtraukti palyginimui

Geopolitinės strategijos (anglų k. - Geopolitical Strategy)

Studijų krypties grupė

Nėra duomenų

Studijų kryptis

Politikos mokslai

Švietimo sritis

Socialiniai mokslai

Švietimo posritis

Politikos mokslai ir pilietinis ugdymas

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų programos tipas

Pakopinės studijos

Studijų pakopa

Antrosios pakopos studijos

Programos vykdymo kalba

lietuvių

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (arba) kvalifikacija

Politikos mokslų magistras

Kvalifikacinio laipsnio ypatumai

Pagrindinės krypties kvalifikacinis laipsnis

Diplomo (pažymėjimo) blanko pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7124

Būtinas minimalus išsilavinimas

Aukštasis išsilavinimas

Studijų apimtis kreditais ir forma (trukmė metais)

90
Ištęstinė, -, -
Ištęstinė, 2, Metais
Nuolatinė, -, -
Nuolatinė, 1,5, Metais

Akreditavusi institucija

Studijų kokybės vertinimo centras

Akreditavimo įsakymas

SV6-28

Akreditavimo vertinimo išvados

Nėra duomenų

Valstybinis kodas

621L20011

Kodas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED)

7470312

Finansinės grupės kodas

Nėra duomenų

Aprašymo santraukos parengimo arba atnaujinimo data

2014-08-01
Daugiau apie programą

Institucijos, teikiančios šią programą

Programos panašiais pavadinimais

Programos teikiančios tas pačias kvalifikacijas

Aprašymo santrauka

Studijų programos tikslas(-ai):
Rengti aukščiausios kvalifikacijos geopolitinių strategijų specialistus, turinčius strateginį mąstymą bei gebančius įgytas fundamentines politines, ekonomines, energetines, kultūrines žinias taikyti formuojant geopolitinius sprendimus, strategiškai planuojant ir modeliuojant konkrečios valstybės ar valstybių darinio (ES) pasaulinės raidos projekcijas, prognozuojant jų vystymosi kryptis, vykdant mokslinius tyrimus, tobulinant globaliosios integracijos procesus bei jų politinį įprasminimą ir valdymą.
Studijų rezultatai:
Studentai turi:
1. žinoti fundamentines saugumo teorijas, jų istorines prielaidas ir hipotezes, suprasti ir gebėti analizuoti šiuolaikinės tarptautinio saugumo sistemos sandarą bei perprasti tradicinių ir kritinių saugumo sampratų pagrindinius bruožus bei tarpusavio skirtumus, išmanyti ir gebėti išsamiai aiškinti didžiųjų galių (JAV, Rusijos, Kinijos ir kt.) saugumo politikas, NATO ir ES saugumo koncepcijas;
2. žinoti ir suprasti Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono specifiką istoriniu, kultūriniu, politiniu, geopolitiniu aspektu, teoriškai ir metodologiškai gebėti atskleisti VRE regiono valstybių santykio su tarptautine aplinka tipinius identifikavimosi modelius, suvokti istorinių politinių žemėlapių logiką bei jų raidą, padedančius ugdyti orientavimosi geopolitinėje erdvėje įgūdžius, taip pat visapusiškai supažindinti ir išanalizuoti pastaruosius dešimtmečius akademinėje, politinėje ir žiniasklaidos sferose plėtojamas civilizacijų konfliktų teorijas bei jų implikacijas tarptautiniams santykiams;
3. išmanyti pagrindinius tarptautinių santykių ir geopolitikos teorijų raidos etapus, gebėti vertinti vystymosi tendencijas ir perspektyvas, indikuoti tarptautinės Europos valstybių sistemos genezę bei transformaciją į globalią tarptautinę sistemą bei gebėti praktiškai taikyti tarptautinių santykių ir geopolitikos situacijų analizės paradigmas, pagrįsti profesionalius sprendimus;
4. gebėti vykdyti su šiuolaikine energetinio saugumo problematika susietas politikas ir strategijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, vykdyti energetinio saugumo tyrimus, efektyviai naudoti metodologijas, gebėti identifikuoti svarbiausias geostrategines problemas ir vykdyti specializuotų politikų bei strategijų rengimą, lyginti skirtingas politinio, karinio, kibernetinio informacinio, ekonominio, energetinio, transporto, socialinio, kultūrinio ir kt. specializuotas saugumo strategijas, nagrinėti įvairių valstybių saugumo strategijas ir jų santykį su Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais tikslais;
5. gebėti strategiškai planuoti ir įgyvendinti politinius sprendimus, konstruoti geostratrategines koncepcijas, naudodami komunikacijos, viešosios nuomonės, tapatybės ir kultūros analizės mechanizmus (geo)politiniams tikslams pasiekti ir išvengti grėsmių valstybės saugumui, taip pat gebės taikyti ir kombinuoti efektyvius įvairų sričių prognozavimo ir planavimo metodus, įprasminti geostrateginės analizės rezultatus ir sprendimus pokyčių aplinkose;
6. gebėti vertinti, kritikuoti ir modeliuoti konkrečios valstybės politiką visų geostrateginių erdvių modelių rėmuose bei sugebėti orientuotis ir struktūruoti tarptautinę politiką: užsienio politiką, regioninę politiką, globaliąją geopolitiką – geostrategiją, taip pat gebėti vykdyti politines, ekonomines, socialines kultūrines ir technologines geostrategijų studijas, pateikti kūrybingus ir veiksmingus politinio valdymo projektus, formuoti šiuolaikines politikas ir jų analizės bei vertinimo sistemas;
7. gebėti naudoti įvairius prognozavimo, strategijų formavimo ir (geo)strategijos ruošimo modelius, juos savarankiškai pasirinkti konkrečiai problemai spręsti ar konkrečiam atvejui modeliuoti bei praktiškai taikyti pasirinktus modelius neatsietinai nuo mokslinių teorijų ir empirinių žinių, paaiškinti ir pagrįsti sprendimus specialistams, politikams ir visuomenei;
8. gebėti socialiai atsakingai formuoti kompleksinę civilizacijų istorijos analizės prieigą, į ją įjungiant įvairius civilizacinio proceso tyrimo lygmenis, kritiškai suprasti ir vertinti civilizacinių subjektų tarpusavio santykius, vertybiškai bei atsakingai pagrįsti ir įvertinti Lietuvos geopolitines aplinkybes tiek istoriniame, tiek šiandieniniame kontekste, imantis atsakomybės už politinius sprendimų rengimą ir jų galimas pasekmes;
9. gebėti savarankiškai tobulėti sisteminant aktualią informaciją, įprasminant naujus požiūrius, įgyjant bei lavinant naujus mokslinio tyrimo ir analizės įgūdžius;
10. panaudojant įgytas žinias bei kaupiant naujas, gebėti adaptuotis prie kintančių ekonominių, politinių, socialinių sąlygų bei visa tai profesionaliai taikyti remiantis tarptautinių santykių ir geopolitikos teorijomis.
Mokymo ir mokymosi veiklos:
Studijų procese taikomi įvairūs mokymo ir mokymosi metodai, kurie atitinka skirtingus studentų mokymosi stilius ir poreikius. Daugelio kursų dėstyme, siekiant efektyvesnio žinių įsisavinimo, apjungiami keletas metodų: teorinė, įtraukianti, interaktyvi, orientuota į probleminį mokymą paskaita; pratybos ir seminarai, kurių metu studentai atlieka praktines užduotis, analizuoja atvejus ir situacijas, sudaro koncepcijų žemėlapius, rengia atskirų temų prezentacijas, dalyvauja diskusijose, rengia individualius ir komandinius projektus, aptaria šaltinius bei vaizdinę medžiagą ir pan; mokydamiesi savarankiškai, analizuoja literatūrą, ieško informacijos, rašo rašto darbus.
Studijų rezultatų vertinimo būdai:
Taikomas kaupiamasis vertinimas, susidedantis iš tarpinių atsiskaitymų (koliokviumų, kontrolinių, praktinių darbų, individualių ir komandinių užduočių rezultatų ir jų pristatymo, rašto darbų ir kt.) ir egzaminų raštu arba raštu ir žodžiu vertinimo.

Specializacijos:
-
Studento pasirinkimai:
Studentai turi 3 alternatyviai pasirenkamus dalykus:
1. Geokultūrą arba Informacinius karus,
2. Energetinį saugumą arba Transporto geopolitiką,
3. Geocivilizacijų istoriją arba Lietuvos geoistoriją.
Studijų programos skiriamieji bruožai:
Tai pirmoji tokio pobūdžio studijų programa, nes Lietuvoje šiuo metu nei viename universitete neparengta ir nevykdoma jokia tiesiogiai su geostrategijos studijomis sietina studijų programa. Programa išsiskiria savo originalumu bei turiniu ir yra grindžiama tarpdiscipliniškumo principu, kuris suteikia galimybę Lietuvoje plėtoti pasaulinio lygio bei savito braižo geostrategijos ir geopolitikos mokslinius tyrimus ir studijas, galinčius kompetentingai prisidėti prie Lietuvos ir Europos Sąjungos politikos strategijų, formavimo ir įgyvendinimo.